Vokiečių kalbos A2.1 lygio mokymo programa skirta pradedantiesiems, siekiantiems tobulinti pagrindinius kalbos įgūdžius. Programa apima gramatikos ir žodyno plėtrą, orientuodamasi į kasdienes situacijas. Mokymo metodai apima klausymo, kalbėjimo, skaitymo ir rašymo užduotis, kurios skatina besimokančiųjų pasitikėjimą savimi ir gebėjimą efektyviai bendrauti.
Ši programa taip pat siekia ugdyti kultūrinį supratimą, integruojant įvairius teminius kontekstus, ir paruošia besimokančiuosius tolimesniems kalbos mokymosi etapams. Mokymosi programos trukmė: 74 akad. valandos.
Veiksmažodis vokiečių kalboje
Veiksmažodis yra kalbos dalis, kuri reiškia asmens, daikto veiksmą arba būseną ir atsako į klausimus: Ką veikia? Veiksmažodžiai gali būti:
- Asmeniniai (žymi asmens ar daikto veiksmą, būseną: kalba, tyli)
- Beasmeniai (nežymi jokio asmens veiksmo ir turi tik III asmens formą: švinta, rūpi)
Veiksmažodžiai gali būti paprastieji (ruošia, neša) arba sangrąžiniai (ruošiasi, nešasi).
Veiksmažodžio nuosakos ir laikai
Veiksmažodžiai turi 3 nuosakas, o tiesioginė nuosaka turi kelis laikus:
- Esamasis laikas (veiksmas vyksta dabar)
- Būtasis kartinis laikas (veiksmas vyko praeityje)
- Būtasis dažninis laikas (veiksmas vyko praeityje pasikartodamas)
- Būsimasis laikas (veiksmas vyks ateityje)
Veiksmažodžiai turi 3 asmenis: vienaskaitos (aš, tu, jis/ji) ir daugiskaitos (mes, jūs, jie/jos). Veiksmažodžių skaičiai: vienaskaita (kai veiksmą atlieka vienas asmuo ar daiktas - aš) ir daugiskaita (kai veiksmą atlieka daugiau nei vienas asmuo ar daiktas - mes). Veiksmažodžių kaitymas asmenimis vadinamas asmenavimu. Veiksmažodžiai sakinyje dažniausiai eina tariniu.
Pagrindinės veiksmažodžio formos yra bendratis. Pagal esamojo laiko III asmens galūnes (A[L]IO) tradiciškai mokykloje veiksmažodžiai skirstomi į 3 asmenuotes (I - kenčia). Asmenuotė - veiksmažodžiai baigiasi -a/-ia.
Būtasis kartinis laikas (būt. k. l.) rodo veiksmą, įvykusį praeityje.
Būtojo kartinio linksniai yra:
Būt. k. l. Linksniavimas pvz vns.
Būt. k. l. Liksniavimas pvz dgs.
Asmenavimas vns. ir asmenavimas dgs.:
| Vienaskaita | Daugiskaita | |
|---|---|---|
| V. | dirbęs, dirbusi | dirbę, dirbusios |
| K. | dirbusio, dirbusios | dirbusių |
| N. | dirbusiam, dirbusiai | dirbusiems, dirbusioms |
| G. | dirbusį, dirbusią | dirbusius, dirbusias |
| Įn. | dirbusiu, dirbusia | dirbusiais, dirbusiomis |
| Vt. | dirbusiame, dirbusioje | dirbusiuose, dirbusiose |
| Š. | Ei, dirbusis, dirbusi | Ei, dirbusieji, dirbusios |
XIX-XX a. vokiečių kalbininkas Oskaras Vydemanas (Wiedemann Oskar) (1860-1917) studijavo Tartu universitete, vėliau Vokietijoje. Nuo 1887 dėstė Tartu universitete. Nuo 1890 iki mirties gyveno Leipcige, dirbo vertėju.
Lituanistikai svarbūs jo veikalai: Das litauische Präteritum, 1891 [Lietuvių kalbos būtasis kartinis laikas] ir Handbuch der litauischen Sprache, 1897 [Lietuvių kalbos vadovas]. Juose, t. p. keliuose straipsniuose operuoja lietuvių kalbos Mažojoje Lietuvoje duomenimis.
Lietuvos žemėlapis