Mokytis rašyti kokybiškus tekstus yra svarbu, nes kiekvieną dieną tobulėjame ir tampame protingesni. Su šiuo uždaviniu susidoroti bus lengviau, jei žinosime pagrindinius esė rašymo principus ir struktūrą. Pateikiame naudingus patarimus, kurie padės rašant įvairiomis temomis.
Norint gerai parašyti esė, reikia žinoti jo struktūrą bei mokėti atskirti nuo kitų rašomų darbų. Esė - suteikia daugiau laisvės rašančiam. Tai laisvos formos bei stiliaus mokslinio stiliaus tekstas, kurio pavadinimo reikšmė siejama su žodžiu „bandyti“.
Esė gali būti kelių tipų: pasakojamojo, aprašomojo bei samprotaujamojo tipo. Dažniausiai rašoma samprotaujamo tipo esė, kurios pagrindą sudaro viena ar kelios rašančiam svarbios mintys. Ši esė reikalauja loginio nuoseklumo.
Nors esė laisvesnio stiliaus rašto darbas, tačiau tam tikrą jo struktūrą reiktų įsidėmėti. Pirmiausia rašoma įžanga, kurioje siekiama suintriguoti skaitytoją, keliama problema, samprotaujama, argumentai iliustruojami meniniais vaizdais ir/arba autoritetų citatomis. Plėtojama tema, kurioje vaizdžiai siekiama pagrįsti savo nuomonę. Rašomos apibendrinančios išvados.
Svarbiausia esė rašyme tinkamai išplėtoti temą. Svarbu, kad pastraipos būtų jungiamos teminiais sakiniais. Esė galima rašyti ir dėliojant argumentus „už“ ir „prieš“. Norint parašyti gerą ir įdomią esė svarbu pateikti nuomonių ir vertinimų įvairovę.
Ne ką mažiau svarbu tinkamai užbaigti esė. Darbo pabaigoje svarbu pabrėžti esmines tezes - esminę išvadą. Pabaigą galima užbaigti netikėta įžvalga, kuri dar labiau „pagyvins“ kūrinį, tačiau svarbu prisiminti, jog esė pabaigoje negalima nusakyti naujos minties, negalima jos pabaigti per greitai.
Rašant esė gali kilti klausimas, kiek laisvės „duoti“ savo mintims? Kokia turėtų būti apimtis? Šio rašto darbo apimtis gali svyruoti nuo visai trumpos iki 2000 žodžių ar dar ilgesnės. Tačiau svarbu prisiminti, kad svarbus ne žodžių skaičius, o esė turinys ir minčių dėstymas, tad nereikalingų, „tuščių“ sakinių rekomenduojama atsisakyti.
Parašius esė svarbu ją perskaityti kelis kartus ir pasitikrinti ar pavyko pasiekti tikslą, ar tinkamai pavyko išdėstyti argumentus. Kritiškai vertinkite turinį - ar pakanka medžiagos, ar tinkamai nurodytos citatos. Patikrinkite ar darbo struktūra atitinka esė tipą, ar kalbos stilius yra tinkamas. Atsakykite sau į klausimus: ar pavyko pasakyti tai, ką planavote, ką, galbūt, darytumėte kitaip, jei rašytumėte dar kartą?
Darbas turi būti nuoseklus bei sistemingas, todėl prieš rašymą rekomenduojama pasirašyti darbo planą. Pasirinkus temą ieškokite temą atitinkančios literatūros ir ją analizuokite. Gera esė pradžia bus tokia, kuri skaitytoją iškart suintriguos, kuri skatins toliau skaityti, o pabaiga - kurią perskaičius, tarsi nebebus ką daugiau ir pridurti.
Samprotavimo rašinyje savąją aptariamo dalyko sampratą jūs nuosekliai plėtojate teiginiais, juos pagrindžiate, polemizuojate (ginčijatės, diskutuojate) su kitokiomis to dalyko sampratomis, vertinate ir darote išvadas. Privalu, mintis grindžiant argumentais, išaiškinti, kodėl taip manoma, kas lemia šį reiškinį, kokios galimos jo pasekmės ir t. t.
Sąvokos:
- Argumentacija [lot. argumentatio] - teiginių, teorijų teisingumo pagrindimas argumentais.
- Argumentas [lot. argumentum - įrodymo pagrindas] - įrodomąją tezę pagrindžiantis teiginys.
- Tezė [gr. thesis] - pagrindinė mintis, teiginys, kuris turi būti įrodytas.
Tinkamas argumentas - tas, kuris pagrindžia teiginį, kuriam yra skirtas. Teiginys turi atitikti nagrinėjamą problemą - priešingu atveju jį pagrindžiantis argumentas negali būti įskaitytas. Polemizuoti reikia pagarbiai, nemenkinant kitų nuomonių; nebūkite kategoriški - venkite sąvokų: visada, niekada, visi, nė vienas. Stenkitės vartoti požiūrį ir toną švelninančius įterptinius žodžius: greičiausiai, manyčiau, galima būtų teigti, kaip bebūtų, rodos, ko gero.
Pastraipa - pagrindinis rišlaus teksto sandaros vienetas. Paprastai pastraipą sudaro keletas sakinių, bet gali sudaryti ir vienas. Pagrindinę mintį galima tiksliai nusakyti teksto pradžios (įžangos) pastraipoje, kartais ją pravartu paskelbti vėliau arba net nukelti į pabaigą, suformuluoti kaip įspūdingą išvadą.
Pastraipa turi būti vientisa. Ypač svarbus yra vidinis teksto ryšys. Klasikinės pastraipos struktūra: teminis sakinys, aiškinamieji sakiniai ir apibendrinamasis pastraipos sakinys.
Kuriant bet kurio žanro tekstą, pagrindinė mintis skaidoma į svarbiausius teiginius (pagrindinės minties dalis), kurie ją turi pagrįsti. Kiek tekste yra tokių teiginių, tiek turi būti pastraipų. Kiekviena pastraipa turi pagrįsti viso teksto pagrindinę mintį.
Motyvacinis laiškas:
- Optimalus ilgis - 2-3 pastraipos, iš kurių kiekviena neturėtų būti ilgesnė kaip 5 eilučių.
- Nekopijuokite motyvacinių laiškų šablonų, rastų internete.
- Pritaikykite motyvacinį laišką įmonei ir darbo pozicijai, į kurią kandidatuojate.
Svarbu suprasti, kad ieškant darbo yra svarbu ne tik Jūsų patirtis, įgūdžiai ar asmeninės savybės (tai atsispindi Jūsų CV), tačiau kartais dar svarbiau sugebėjimas visa tai iškomunikuoti ir sėkmingai parduoti save darbdaviui. Motyvacinis laiškas - pirmoji proga tai padaryti.
Esė struktūros pavyzdys
Apibendrinant, tinkama pastraipos apimtis priklauso nuo teksto tipo ir tikslo. Svarbiausia, kad pastraipa būtų vientisa, nuosekli ir aiškiai perteiktų pagrindinę mintį. Nereikėtųpersistengti su žodžių skaičiumi, o verčiau sutelkti dėmesį į turinį ir minčių dėstymo kokybę.
Pagrindiniai patarimai rašant pastraipas:
- Apgalvokite pagrindinę mintį.
- Suskirstykite mintį į teiginius.
- Kiekvienam teiginiui skirkite pastraipą.
- Užtikrinkite pastraipų vientisumą ir nuoseklumą.
- Peržiūrėkite ir patikrinkite parašytą tekstą.