Žodžio "Namo" Gramatinės Funkcijos Lietuvių Kalboje

Kalbos dalys - pačios didžiausios žodžių klasės, vienijamos bendros gramatinės reikšmės, tą reikšmę atspindinčių formų ir reikšmę atitinkančių funkcijų sakinyje. Pagal reikšmės, sintaksinių ryšių ir morfologinių požymių bendrumą žodžiai skirstomi į gramatines klases, vadinamas kalbos dalimis.

Morfologija - žodžio formomis reiškiamų gramatinių reikšmių mokslas.

Lietuvių kalboje skiriama 11 kalbos dalių: 6 kaitomos (daiktavardis, būdvardis, skaitvardis, įvardis, veiksmažodis, prieveiksmis) ir 5 nekaitomos (prielinksnis, jungtukas, jaustukas, ištiktukas, dalelytė). Kalbos dalys yra esminė kalbos struktūros dalis.

Žodžių klasės kaip gramatinės kategorijos skyrimo pagrindo paiešką dera pradėti nuo visų kalbos žodžių bendro vardiklio. Tai nėra sudėtinga, nes sprendimas pasiūlytas jau daugiau kaip prieš šimtą metų semiotikos pirmeivių - žodis yra kalbos ženklas.

Dažname šaltinyje nurodomas sintaksinių funkcijų bendrumas visai žodžių klasei yra abejotinas. Tai tik antrinis žodžių klasių skyrimo kriterijus, o bet kuri gramatinė kategorija lengvai įgyja nebūdingų arba šalutinių sintaksinių funkcijų (kategorijos centro ir periferijos reiškiniai).

Semantiniai skyrimo principai yra rimtesni, bet kuo jie skiriasi nuo grynai leksinės klasifikacijos? Todėl juos reikėtų laikyti leksiniais-semantiniais.

Kalbos Dalių Skirstymas Lietuvių Kalboje

Lietuvių kalbos gramatikoje aptariama 11 kalbos dalių. Vienos yra bendravimui būtinos, o kitos nebūtinos (jaustukas, ištiktukas). Vienos kalbos dalys yra kaitomosios, o kitos - nekaitomosios.

Kaitomosios Kalbos Dalys

Kaitomosios kalbos dalys skirstomos į linksniuojamąsias ir asmenuojamąsias.

Linksniuojamosios Kalbos Dalys

• Daiktavardis: Kalbos dalis, kuri žymi daiktų, asmenų, reiškinių, veiksmų, ypatybių pavadinimus ir atsako į klausimą kas? (pvz., knyga, mokytoja, lietus, skaitymas, grožis). Daiktavardžiai yra kaitomi linksniais (V., K., N., G., Įn., Vt., Š.) ir skaičiais (vns. ir dgs.), bet gali būti tik vienaskaitinių (turi tik vienaskaitą - pvz., cukrus) arba daugiskaitinių (turi tik daugiskaitą - pvz., miltai).
• Būdvardis: Kalbos dalis, kuri reiškia daikto, asmens požymį, ypatybę ir atsako į klausimą koks? kokia? (pvz., laimingas, laiminga, žalias, žalia, gintarinis, gintarinė). Būdvardžiai kaitomi giminėmis (mot., vyr., bevardė: tyli, tylus, tylu), o mot. ir vyr.g. būdvardžiai - linksniais (V., K., N., G., Įn., Vt., Š.) ir skaičiais (vns. ir dgs.). Kai kurie būdvardžiai gali turėti įvardžiuotines formas (baltasis) ir būti laipsniuojami.
• Skaitvardis: Kalbos dalis, kuri reiškia tikslų skaičių ar skaičiuojamąją vietą eilėje ir atsako į klausimą kiek? kelintas? kelinta? (pvz., septyni, septynios, septyneri, septynerios, septynetas, septintas, septinta). Skiriami 2 pagrindiniai skaitvardžių skyriai - kiekiniai (pasako daiktų skaičių arba patį skaičių ir atsako į klausimą kiek?: penki, dešimt) ir kelintiniai (nusako skaičiuojamąją vietą eilėje ir atsako į klausimą kelintas? kelinta?: pirmas, septinta). Kiekiniai skaitvardžiai pagal reikšmę ir vartojimą skirstomi į pagrindinius (vienas, šimtas, tūkstantis), dauginius (vieneri-devyneri), kuopinius (dvejetas-devynetas), trupmeninius (viena trečioji).
• Įvardis: Kalbos dalis, kuri nurodo daiktą, asmenį, ypatybę arba kiekį, bet jo nepavadina. Jei nurodo daiktą, atsako į klausimą kas? Jei ypatybę - koks? Jei kiekį - keli? kelintas? kelinta? (pvz., aš, tu, savęs, visi, tavo, šis, ši, šitoks, šitokia, kuris, kuri, kažkoks, kelintas, kelinta, keli, kelios).

Asmenuojamosios Kalbos Dalys

• Veiksmažodis: Kalbos dalis, kuri reiškia veiksmą arba būseną ir atsako į klausimus ką veikia? ką veikė? ką veikdavo? ką veiks? kas vyksta, darosi, atsitinka? (pvz., bėga, grįžo, piešdavo, lis, reikia, auk, dirbtų). Veiksmažodžiai turi 3 nuosakas (tiesioginę, tariamąją ir liepiamąją), 4 tiesioginės nuosakos laikus (esamąjį, būtąjį kartinį, būtąjį dažninį, būsimąjį), 2 skaičius (vns., dgs.) ir 3 asmenis (vns.: aš, tu, jis/ji, dgs.: mes, jūs, jie / jos). Pagrindinės veiksmažodžio formos yra bendratis, esam. l. III a., būt. k. l. III a. (girdėti, girdi, girdėjo).

Nekaitomosios Kalbos Dalys

• Prieveiksmis: Kalbos dalis, kuri reiškia veiksmo aplinkybę arba ypatybės požymį ir atsako į klausimą kaip? kur? kada? kiek? keliese? kodėl? (pvz., gražiai, ten, šiandien, daug, dviese, užtat). Pagal reikšmę prieveiksmiai yra skirstomi į 6 skyrius: būdo, kiekybės, vietos, laiko, priežasties, linkmės.
• Prielinksnis: Kalbos dalis, kuri eina su linksniu (linksniuojamuoju žodžiu) ir rodo jo ryšį su pagrindiniu junginio žodžiu - dažniausiai veiksmažodžiu (pvz., ant (ko?), per (ką?), su (kuo?)). Prielinksniai pagal kilmę skiriami į senybinius ir naujybinius.
• Jungtukas: Kalbos dalis, kuri jungia žodžius, žodžių junginius ir sudėtinio sakinio dėmenis (pvz., ir, o, bet, tačiau, kad, nes). Pagal vartojimo paskirtį yra skiriami sujungiamieji ir prijungiamieji.
• Dalelytė: Kalbos dalis, kuri teikia žodžiams, žodžių junginiams ar sakiniams papildomų reikšmės atspalvių (pvz., kažin, ne, net, gal, gi, štai, juk, tegul, taigi, argi, nejaugi). Dalelytės pagal reikšmę skiriamos į klausiamąsias ir abejojamąsias, neigiamąsias, tvirtinamąsias, pabrėžiamąsias, tikslinamąsias, išskiriamąsias, parodomąsias, lyginamąsias, geidžiamąsias ir skatinamąsias.
• Ištiktukas: Kalbos dalis garsams mėgdžioti (pvz., triokšt, šliūkšt, cha, miau).
• Jaustukas: Kalbos dalis jausmams reikšti (pvz., oi, ak, ačiū, hmm, brrr, fui!).

Žodžio "Namo" Gramatinės Reikšmės

Žodis "namo" gali būti skirtingų kalbos dalių, priklausomai nuo konteksto:

1. Daiktavardis: Kilmininko linksnis (ko? - namo). Pvz., "Namo stogas buvo raudonas."
2. Prieveiksmis: Vietos prieveiksmis (kur? - namo). Pvz., "Aš einu namo."

Atsižvelgiant į tai, žodžio "namo" reikšmė ir gramatinė funkcija gali skirtis. Svarbu atsižvelgti į kontekstą, kad būtų galima tiksliai nustatyti, kokia kalbos dalis yra žodis "namo" konkrečiame sakinyje.

Žodžio "namo" kilmė siejama su indoeuropietiška šaknimi *dom-o-, reiškiančia "namas". Lietuvių kalboje šis žodis išlaikė savo pagrindinę reikšmę, tačiau įgavo ir papildomų gramatinių funkcijų.

Senas loc. sg. namiẽ (dabar prieveiksmis; plg. lo. domī) taip pat yra archajiškame dūrinyje namié-ga-s ‘namiškis’, pažodžiui ‘triūsiantis, bėgiojantis po namus’ (antrasis komponentas yra iš *gᵘ̯ā- ≥ lie. gó-ti ‘eiti’, plg. s. i. agre-gá- ‘einantis priekyje’).

Paralelinį -u- kamieną (lo. domus ir s. sl. domъ, -u) rodo dūrinys namù-darbis ‘namų darbininkas’, taip pat įdomus žodis namūn-ai̇̃tis ‘šeimininko sūnus’, kuris suponuoja pamatinį *namūnas ‘šeimininkas’, plg. namūnai pl. ‘namiškiai’.

Pailgintas laipsnis *dēm-: lie. trm. apý-dėm-ė ‘sklypelis, sklypas aplink trobą’ (Juška), pavyzdžiui, ‘vieta aplink namą’, plg. s. lie. apidamė : *damas ir naują bendrinės kalbos apý-namė : nãmas.

Pagal Endzelin BSL XXXIII 163 bei Fraenkel LP IV 100 ir LEW 482-483 priebalsis n- atsirado dėl tokio tipo žodžių junginių įtakos: darýti nãmą, la. darît namu.

Lie. žodis atspindi asimiliacinį ide. namo pavadinimo variantą, kuris žinomas vien ir. kalbose ir pastarosiose jis < ide. *domo-.

Aš manau, kad grandinėje *déms (Gen. sg.) → *dmós > *nmes etc.

Lie. nãmas, la. nams vieni tyrinėtojai sieja su s. sl. domъ, r. дом, skr.dámaḥ, gr. δóμος, lo. domus, arm. tun, baltų kalbų konsonantizmo skirtumą aiškindami disimiliacija.

Kiti - lie. nãmas, la. nams linkę sieti su gr. νομóς ‘ganykla, gyvenamoji vieta, buveinė’, gr. νέμω ‘apgyvenu, apdirbu, valdau’, gr. νομεύς ‘piemuo’.

Bezlajaus (Bezlaj F., Etimološki slovar slovenskega jazyka, II: K-O, Ljubljana, 1982) nuomone, slov. odnȅs ‘stogo nuosvyra’ (< o-dъmn-esъ) turi atitikmenų tik bl. kalbose, plg. la. nams, lie. nãmas.

Baltų kalbos yra gan neseniai paliudytos. Dėl to jose yra nemažai nekontroliuojamų fonologinių pakitimų atvejų. Asimiliacija: Lie. nãmas ‘Haus’, la. nams < ide. *domo- ‘Bau’ (plg. gr. δόμος ‘Haus’; arba *nama- dėl metatezės iš *mana-, plg. s. av. dəmāna, n. av.

Kartais obstruentiniai sprogstamieji kaitaliojasi su neobstruentiniais priebalsiais, t.y. nosiniais arba sklandžiaisiais: keletas sporadinių ide. ‘skardžiųjų’ ir šių garsų kaitų pvz., *d ~ *n: sl. *domъ, lie. žr.

Štai lentelė, apibendrinanti žodžio "namo" gramatines galimybes:

Lietuvos etninių regionų žemėlapis

tags: #kokiomis #kalbos #dalimis #gali #but #zodis