Šiame straipsnyje aptarsime nuosavybės teisę liudijančius dokumentus Lietuvoje. Tai svarbu kiekvienam, norinčiam įteisinti savo teises į turtą ar įvykdyti įvairius teisinius veiksmus.
Notaro Veikla ir Nuosavybės Teisės Dokumentai
Notaras Lietuvoje atlieka svarbų vaidmenį tvirtinant sandorius ir išduodant nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus. Notaras tvirtina sandorius, kuriems Civilinis kodeksas ar Civilinio kodekso numatytais atvejais kiti įstatymai nustato privalomą notarinę formą.
Siekiant užtikrinti „vieno langelio“ principą turto pirkėjams nebereikia patiems kreiptis į Nekilnojamojo turto registro tvarkytoją (VĮ Registrų centrą) dėl sutarties fakto ar nuosavybės teisių įregistravimo, visa tai atlieka notaras, patvirtinęs sandorį. Taip pat, jei įgyjamas daiktas yra perkamas už paskolą ir įkeičiamas kreditoriui, notaras apie sudarytos hipotekos sutarties faktą informaciją perduoda viešam registrui. Be kita ko, valstybės registrų tvarkytojui perduodami duomenys apie notaro patvirtintus įgaliojimus ir vedybų sutartis.
Nuosavybės Teisės Į Dalį Sutuoktinių Bendra Turto Liudijimas
Vadovaujantis Notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 3 punktu, notaras išduoda nuosavybės teisės į dalį sutuoktinių bendro turto liudijimus. Turtas, įgytas santuokos metu, pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (pvz., mirus vienam iš sutuoktinių) (Civilinio kodekso 3.87 straipsnio 1, 2 dalys).
Civilinio kodekso 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, jog sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Mirus vienam iš sutuoktinių, t. y. pasibaigus bendrajai jungtinei sutuoktinių nuosavybei, notaras pagal rašytinį pergyvenusio sutuoktinio prašymą išduoda nuosavybės teisės į dalį bendro sutuoktinių turto liudijimą dėl pusės bendro turto, įgyto santuokos metu. Jeigu turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įregistruotas likusio gyvo sutuoktinio vardu, šiam sutinkant gali būti išduotas mirusiojo sutuoktinio dalį nustatantis liudijimas.
Paveldėjimo Bylos ir Europos Paveldėjimo Pažymėjimas
Paveldėjimo byla pradedama gavus įpėdinio pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Palikimui priimti nustatytas trijų mėnesių terminas nuo palikimo atsiradimo dienos, t. y. įpėdinis, turintis teisę paveldėti, notarui turi paduoti pareiškimą apie palikimo priėmimą arba faktiškai pradėti valdyti paveldimą turtą per tris mėnesius nuo palikėjo mirties (Civilinio kodekso 5.50 straipsnis). Pareiškimas paduodamas palikimo atsiradimo vietos notarui.
2015 m. rugpjūčio 17 d. Europos Sąjungos valstybėse narėse (išskyrus Airiją, Daniją ir Jungtinę Karalystę) pradėtas taikyti vadinamasis Paveldėjimo reglamentas. Šis reglamentas aktualus tais atvejais, kai paveldėjimo santykiai yra tarptautinio pobūdžio, pavyzdžiui, paveldimas turtas yra keliose valstybėse, palikėjas turėjo kelias gyvenamąsias vietas skirtingose valstybėse.
Siekiant užtikrinti, kad tarpvalstybinio pobūdžio klausimai būtų sprendžiami greitai, sklandžiai ir veiksmingai bei įpėdiniams būtų suteikta galimybė lengvai įrodyti savo statusą ir teises, tarptautinio paveldėjimo bylose įpėdinių prašymu notaras gali išduoti standartizuotą Europos paveldėjimo pažymėjimą, kuris gali būti naudojamas kitoje nei išduota Europos Sąjungos valstybėje narėje (Paveldėjimo reglamento 63 straipsnio 1 dalis). Pažymėjimas sukelia pasekmes visose Europos Sąjungos valstybėse narėse, nereikalaujant jokių specialių procedūrų (Paveldėjimo reglamento 69 straipsnis).
Prašymas išduoti Europos paveldėjimo pažymėjimą gali būti laisvos formos. Prašyme turi būti pateikiama Paveldėjimo reglamento 65 straipsnio 3 dalyje numatyta informacija, kiek ji žinoma pareiškėjui, ir ją pagrindžiančių dokumentų originalai arba tinkamai patvirtintos kopijos.
Aktas ir nuosavybės teisės: kuo skiriasi? | Nekilnojamojo turto egzamino temų paaiškinimas
Kiti Notariniai Veiksmai, Susiję Su Dokumentais
Notaras atlieka ir kitus svarbius veiksmus, susijusius su dokumentais:
- Liudija parašo dokumentuose tikrumą.
- Tvirtina dokumentų pateikimo laiką.
- Perduoda vienų fizinių ir juridinių asmenų pareiškimus kitiems.
- Priima į depozitinę sąskaitą pinigines sumas įstatymų numatytais atvejais.
- Priima jūrinius protestus.
- Protestuoja vekselius ir čekius.
- Daro vykdomuosius įrašus.
- Surašo ir tvirtina dokumentus dėl juridinių asmenų registrui pateikiamų duomenų tikrumo.
- Tvirtina juridinių asmenų steigimo dokumentų atitiktį įstatymų reikalavimams.
- Atlieka kitus įstatymų numatytus notarinius veiksmus.
- Išduoda notarinio registro išrašą.
- Išduoda dingusio dokumento dublikatą.
Dokumentų Legalizavimas ir Tvirtinimas Pažyma (Apostille)
Pagal Dokumentų legalizavimo ir tvirtinimo pažyma (apostille) tvarkos aprašo 8 punktą dokumentai gali būti legalizuoti ar patvirtinti pažyma (Apostille), jeigu jie patvirtinti valstybės ar savivaldybės institucijos, įstaigos ar įmonės vadovo ar kito pasirašyti dokumentą įgaliojimus turinčio asmens arba valstybės įgalioto asmens (toliau - dokumentą išdavęs subjektas) parašu ir dokumentą išdavusio subjekto antspaudu, kai dokumentų rengimą reguliuojantys teisės aktai nustato, kad parašo rekvizite turi būti antspaudas, ir juose nurodytos dokumentą pasirašiusio asmens pareigos.
tags: #nuosavybes #teise #liudijantys #dokumentai