Vasarnamis, leidžiantis pabėgti nuo kasdienio miesto šurmulio - daugelio iš mūsų svajonė, tačiau tam, kad poilsio aplinka džiugintų, o ilsėtis būtų išties patogu, tenka gerai pasukti galvą, koks vasarnamis galėtų būti tinkamiausias. Taip yra todėl, kad besirinkdami rąstinį namą bandome atsižvelgti ne tik į savo, bet ir į šeimos narių poreikius bei apmąstyti daugelį techninių aspektų, padėsiančių sukurti maksimaliai komfortišką aplinką ir leisiančių kokybišku vasarnamiu džiaugtis ilgus metus.
Rąstiniais namais vadinami bent kelių tipų mediniai statiniai. Jei nusprendę statytis rąstinį namą kreipsitės į gamintojus, jūsų greičiausiai paklaus - kokio tipo rąstinio namo norite?
Namų sienos iš rąstų pasaulyje statomos jau ne vieną tūkstantį metų. Tiesa, pirmieji rąstiniai pastatai buvo daug paprastesni nei šiuolaikiniai. Nužievinti rąstai buvo dedami vienas ant kito ir sukertami kampuose, o tarp jų likę dideli plyšiai užkamšomi samanomis, vilna ir moliu. Pradėta daryti išilginę išdrožą - per visą rąsto ilgį einantį išskobtą lovelį, kuriuo viršutinis rąstas apvožia apatinį. Išrandama vis naujų tobulesnių sąsparų arba kampų (vieta, kur du rąstai sukertami stačiu kampu) variantų.
Pirmieji kampai buvo gana primityvūs, panašūs į iki šiol naudojamus tradicinį ir balninį sukirtimo kampus. Jei tokie kampai buvo iškertami bent kiek netiksliai, pro juos švilpdavo vėjas. Naudojant kampą, vadinamą „kregždės uodega“, atsirado galimybė sutaupyti medienos, nes rąstų galų nebereikėjo iškišti į namo išorę. Iki šiol rąstinėje statyboje itin vertinamas vadinamasis „norvegiškas“ kampas, pritaikytas atlaikyti stiprius vėjus ir lietų.
Laikui bėgant rąstinės konstrukcijos ir įrankiai tapo vis sudėtingesni, o namų sienos sandaresnės. Ypač sparti rąstinių namų evoliucija vyko miškingoje šiaurės pusrutulio teritorijoje, į kurią įeina ir Lietuva.
Nors sovietmečiu mūsų krašte rąstinė statyba buvo visiškai užgožta įsivyravus mūriniams statiniams, tačiau tradicija niekada nebuvo nutrūkusi. Pastaruoju metu plečiantis individualių namų sektoriui, rąstiniai namai užėmė kad ir nedidelę, bet tvirtą poziciją, primirštos technologijos buvo „atšviežintos“ mūsų meistrų iš užsienio atsivežta patirtimi.
Šiuolaikinė rąstinė statyba nėra aklas senovinių pastatų kopijavimas - ji jungia šimtametę tradiciją ir naujausius technikos laimėjimus. Šiandien rąstiniai namai statomi ne tik kirviu, bet ir naudojant tekinimo bei frezavimo stakles, daug kitų elektrinių ar motorinių įrankių.
Norintieji statytis rąstinį namą pirmiausia turėtų apsispręsti, iš kokių rąstų jis bus - natūralių ar mašininio apdirbimo. Natūralių rąstų namai gali būti tiek iš apvalių rąstų, tiek iš apipjautų. Pagrindinė jų išskirtinė ypatybė - iš natūralių rąstų suręstoje sienoje kiekvienas rąstas originalus: storesnis, plonesnis, kreivesnis.
Vis dėlto ne tiek svarbu, ar meistras apdirba rąstus rankomis, ar sudėtingomis kompiuterinėmis staklėmis, - svarbiausia, kad jis gerai išmanytų esminius rąstinės statybos principus bei fizikines medienos ypatybes.
Rąstinio namo ar pirties kainą sudaro atskirų elementų kaina (fundamentas, medinė dalis, stogas, langai ir durys, vidaus darbai). Tam, kad apskaičiuoti bendrą statybos kainą, Jums vertėtų apsilankyti pas mus ir susitikimo mes metu galėsime aptarti projektą, namo ar pirties komplektaciją.
Rąstinio namo iš laukinio rąsto kaina už kvadratinį metrą grindų ploto - 500 eurų ir daugiau. Kitas pasakytų - tai nėra pigu. Čia galėtume įterpti keletą komentarų: Jūs perkate išskirtinį, tikrai individualų namą ar pirtį, Jūs perkate fantastiškai jaukų ir šiltą namą.
Dėka laukinių rąstų išskirtinumo, joks kitas namas, net pastatytas pagal tą patį projektą nebus panašus į Jūsų. Dar norėtume paminėti, kad iš tokių rastų pastatytas namas ar pirtis praktiškai nebereikalauja tolimesnės vidinės apdailos.
Ir atminkite, pasirinkę bendrovę „Zaskov-Grup“ Jūs gausite išskirtinį rąstinio namo (vasarnamio) statybos iš rąstų sprendimą, kurių kiekvienas yra nepakartojamas. Jūs įsigysite nuostabų medinį namą, kuris džiugins Jus ir Jūsų palikuonis.
Jūsų namas ženkliai skirsis nuo štampuotų ir standartinių namų iš cilindruotų rąstų ar klijuotos medienos.
Rąstinių namų tipai
Rąstiniai namai skirstomi į tris pagrindinius tipus: rankinio apdirbimo, mašininio apdirbimo (tekintų ir frezuotų rąstų) ir klijuotų rąstų namus. Statant rąstinius namus rąstai vienas ant kito suneriami ir tvirtinami mediniais kaiščiais.
Kaip sandarinimo medžiaga paprastai naudojamas neaustinis linų pluoštas, taip pat vis labiau plinta vilna. Tiesa, ši sandarinimo medžiaga brangesnė.
Ties langų ir durų nišomis, iš anksto numačius medienos judėjimą, priklausomai nuo statinio dydžio paliekami plyšiai. Per vienerius metus rąstinis namas gali nusėsti nuo 3 iki 15 cm, tai priklauso nuo rąstų drėgnumo.
Verandų, terasų, balkonų judėjimui reguliuoti naudojami specialūs metaliniai varžtai. Kad džiūstant rąstams būtų mažiau skilimų ir įtrūkimų, iš anksto kiekvienas rąstas vidinėje namo pusėje įpjaunamas išilgai.
Gerai išdžiovinta mediena yra atspari įvairiems kenkėjams ir grybeliui. Rekomenduojama, kad gyventi skirto namo rąstų storis būtų ne mažesnis kaip 200 mm.
Rankinio apdirbimo rąstai
Rankinio apdirbimo rąstinio namo sienos suręstos iš natūralių, rankomis apdirbtų rąstų. Vienas iš tokio rąsto privalumų yra tai, kad net po apdirbimo jis nepraranda savo natūralumo. Kiekvienas rąstas yra apdirbamas atskirai. Namo sienos renčiamos montuojant horizontalius rąstų žiedus vieną ant kito.
Kadangi natūralūs rąstai yra skirtingo skersmens, klojant viršutinį žiedą, išilginis guldomo rąsto griovelis rankomis priderinamas, kad tiksliai atitiktų apatinio rąsto nelygumus. Tokiu būdu suleisti rąstai glaudžiai susijungia vienas su kitu.
Kadangi rąstai nėra kalibruojami, tokio namo siena sudaryta iš skirtingo skersmens rąstų. O tai namui suteikia natūralumo ir išskirtinumo. Rąstai gali būti apvalūs (natūralūs) arba stačiakampio profilio (vadinama lafetu).
Stačiakampio profilio rąstai pirmiausia apipjaunami iš dviejų pusių, kad sienos būtų vienodo storio ir tada rankomis suneriami. Labiausiai paplitusi norvegiškoji rentimo metodika. Tai nėra tik garsusis norvegiškasis kampo sukirtimas.
Šios metodikos ypatumas tas, kad visas rąstinių namų ydas stengiamasi eliminuoti ir numatyti jau renčiant namą. Iš pirmo žvilgsnio nesvarbi praleista detalė padarys neigiamą įtaką bendrai produkto kokybei.
Paplitusi nuomonė, kad rankų darbą lengvai galima papildyti ir paspartinti mašinomis. Tačiau elektriniai rankiniai pjovimo ir šlifavimo įrankiai tik šiek tiek paspartina rentimo procesą. O šiaip pagrindinis dailidės įrankių rinkinys išlieka nepakitęs - tai kirvis, kaltai, juostiniai peiliai ir pjūklas.
Galima išskirti du pagrindinius rankų darbo rąstinių namų trūkumus - ilgesnis gamybos laikas ir aukštesnė sienos kvadrato kaina, lyginant su kitų tipų rąstiniais namais.
Mašininio apdirbimo rąstai
Jeigu apdirbant rąstus rankomis stengiamasi išsaugoti kiekvieno rąsto unikalumą, mašininio apdirbimo tikslas - kuo lygiau ir vienodžiau supjauti rąstus. Tokiu būdu išgaunamas visai kitoks efektas: rąstinis namas atrodo itin tvarkingas, tinkamesnis moderniems interjerams.
Rąstai gali būti ištekinami ir taip gaunami apvalūs arba frezuojami, taip gaunamos įvairios stačiakampio profilio formos. Mašininio apdirbimo rąstai turi matematiškai tikslias formas.
Apvalių rąstų sienos gali būti nuo 140 iki 350 mm storio. Frezuotų rąstų storis paprastai svyruoja nuo 140 iki 220 mm. Statytis namą iš storesnių nei 220 mm frezuotų rąstų nelabai apsimoka, nes šiluminės savybės faktiškai nepasikeičia, o kaina gerokai išauga.
Tekintų rąstų namų gamybos technologija yra pigiausia, lyginant su kitų tipų namais, bet ne visiems gali patikti apvalus profilis, šiek tiek sudėtingesnis vidaus įrengimas.
Rąstinio namo statyba. Ka pravartu žinoti
Klijuoto tašo rąstai
Klijuoto tašo rąstiniai namai taip pat gaminami mašininiu būdu, tačiau siūloma juos išskirti kaip atskirą tipą, nes tai iš esmės visai kita ir gana nauja technologija. Rąstai tokiems namams yra suklijuojami iš medienos tašų ir toliau mechaniškai apdirbami, dažniausiai frezuojami.
Rąstai gali būti klijuojami vertikaliai arba horizontaliai. Prieš klijuojant iš medienos yra išpjaunamos šakelės, defektai, ruošiniai parenkami ir priderinami pagal spalvą ir net tekstūrą, todėl gaminiai iš klijuotos medienos atrodo nepriekaištingai.
Vienas esminių klijuotos medienos sienojų savybių yra jos geometrinių matmenų stabilumas. Skirtingai nuo paprastos medienos, klijuota mediena išlaiko savo formą ir matmenis.
Sienojai paprastai klijuojami iš 2−4 lentų, kurių storis parenkamas atsižvelgiant į reikiamų sienų plotį. Namai iš klijuoto tašo lengvai ir greitai surenkami, o statybos galimos ištisus metus.
Nereikalinga vidinė ir išorinė apdaila, rąsto paviršius lygus ir glotnus. Tokie namai faktiškai nesėda, todėl juos surinkus iškart galima daryti vidaus apdailą.
Didžiausias tokio namo trūkumas - aukštesnė nei kitų mašininio apdirbimo (gaminamų iš rąstų masyvo) rąstinių namų kaina.
Rąstinio namo privalumai ir trūkumai
Jau kurį laiką mediniai namai tampa vis populiaresniu pasirinkimu tarp žmonių, svarstančių apie nuosavą būstą, todėl šio tipo namų rinka sparčiai plečiasi - kasmet pristatomos naujienos dažnai stebina net visko mačiusius klientus. Viena pagrindinių priežasčių, lemiančių tokį susidomėjimą mediniais statiniais - ypač lanksti medinių namų kaina, todėl, prieš nusprendžiant, kokio tipo namą rinktis, derėtų gerai apsvarstyti ne tik finansines galimybes, bet ir poreikius.
Nors egzistuoja ne vienas medinio namo tipas, dažniausiai svarstomi bei lyginami karkasinių ir rastinių namų variantai.
Rąstinių namų projektai pasižymi jaukumu ir tradiciniu stiliumi.Gyvenimas rąstiniame name lygintinas su gyvenimu idealiai vėdinamame ir kondicionuojame bute, kur oro kokybė atitinka visus nustatytus higienos normų reikalavimus (šiluma+drėgnis+oro kaita). Rąstinis namas “kvėpuodamas” natūraliai ventiliuojasi per sienas, rąstinės sienos greitai įšyla ir lėtai vėsta, o vasarą nepraleidžia karščio į vidų bei optimaliai sureguliuoja drėgmę patalpose.
Prie privalumų galima priskirti išskirtinę rąstinio namo estetiką bei architektūrinius sprendimus. Šio tipo namai be jokios papildomos apdailos patraukliai atrodo tiek iš išorės, tiek iš vidaus.
Taip pat, lyginant su kitų tipų namais, rąstinių privalumas yra tai, kad pats rąstas yra natūraliai linkęs kaupti šilumą, turi didelę šiluminę talpą, todėl šio tipo namai greitai įšyla ir lėtai vėsta. Žiemą rąstinis namas bus šiltas, vasarą - vėsus.
Visų pirma, išskiriant šio tipo pastatų privalumus, galima pabrėžti ne tik didelę naudą gamtai (visi žinome, jog medis - atsinaujinanti žaliava), bet ir puikią medinių namų akustiką arba ypač gerą garso izoliaciją. Dar vienas, tačiau taip pat reikšmingas privalumas skaičiuojant statybos kaštus - lengvas medienos, kaip pagrindinės statybų medžiagos, svoris.
Akivaizdu, kad dėl šios priežasties iš medžio statomam namui bus reikalingi daug lengvesni pamatai.
Rimčiausia problema galima įvardinti rąstų "vaikščiojimą". Džiovinto rąsto siena per metus gali sukristi iki 5 cm. Judėjimas vyksta ir sukantis rąstui horizontalia kryptimi. Nuo šių problemų apsisaugojama teisingai sukertant kampinį mazgą, įrengiant sąsparas ilgesnėse sienose, darant technologines įpjovas.
Nors galima teigti, kad mediniai namai savo privalumais dažniausiai užgožia trūkumus, vienas iš labiausiai neigiamų aspektų galėtų būti medinių namų perdangos, kurios, dėl riboto pločio, gali riboti ir patalpų dydį. Ne retai statytojai medinių namų trūkumams priskiria ir problemas, kilusias dėl netinkamai pasirinktų statybos medžiagų ar netinkamo darbų atlikimo.
Energetinis efektyvumas ir šiltinimas
Sienos iš 18 cm storio rąstų namui gali būti nešiltinamos, tačiau nuo 2016 metų lapkričio 1 dienos įvedus A energetinės klasės reikalavimus naujiems statiniams, rąstinio gyvenamojo namo be papildomo apšiltinimo pastatyti praktiškai neįmanoma. "Aprengti" sienas iš vidaus ar iš išorės nesudaro jokių problemų.
Skaičiuojama, kad siekiant, jog rastinis namas atitiktų A energetinio naudingumo klasę, jis turėtų būti pastatytas iš maždaug 70 centimetrų storio rąstų, kai rinkoje dažniausiai naudojami 24-30 centimetrų rąstai. Tokio storio medžiagų kaina - neadekvačiai didelė, todėl dažnai, užuot renkantis storus rąstus, namas šiltinamas tarp dviejų medinių rastų purškiant ekovatos sluoksnį.
Viena didžiausių problemų gali tapti rastinio namo pritaikymas A energetinei klasei, kuri tokio tipo gyvenamiesiems pastatams reikalinga jau ne vienerius metus. Skaičiuojama, kad siekiant, jog rastinis namas atitiktų A energetinio naudingumo klasę, jis turėtų būti pastatytas iš maždaug 70 centimetrų storio rąstų, kai rinkoje dažniausiai naudojami 24-30 centimetrų rąstai.
Tokio storio medžiagų kaina - neadekvačiai didelė, todėl dažnai, užuot renkantis storus rąstus, namas šiltinamas tarp dviejų medinių rastų purškiant ekovatos sluoksnį.
Namo sienos statomos iš dviejų plonesnių rąstelių, tarp jų paliekant (20cm ir daugiau) oro tarpą, kuris užpildomas biria medžio ar celiuliozine vata. Tokiu būdu Užsakovai gauna itin šiltą namą nepakeisdami rąstinio namo koncepsijos - rąsteliai lieka tiek namo viduje, tiek ir išorėje.
Rąstinio namo statybos ypatumai
Lyginant su karkasinių namų statyba, rąstinių namų statyba yra gana sudėtingas procesas. Montuojant rastinį namą ypač svarbūs teisingi pamatai: pamato viršus privalo būti lygus, kad apatinis rąstas visu savo pagrindu priglustų prie pamato.
Įsitikinkite, kad paviršiaus nelygumai ir aukščių skirtumas tarp pamatų kampų neviršija 10 mm. Rekomenduojame rinktis pamatą, kurio aukštis nebūtų mažesnis nei 40 cm, nes lyjant apatinis vainikas dažnai apsitaško, o nešvarumus suku pašalinti.
Patariama montuojant pamatus išbetonuoti ir pirmo aukšto grindis, šildant jas bent 8-10 cm putų polistirolo sluoksniu. Siekiant pagreitinti darbus ir išsaugoti puikią rastų būklę, jie dažnai montuojami krano pagalba. Montavimo metu tarp rąstų klojamas izoliacinis sluoksnis, dažniausiai pagamintas iš pluošto, vilnos ar akmens vatos.
Sumontavus pagrindines namo konstrukcijas pereinama prie stogo darbų, kurie laikomi gana sudėtingais rąstinio namo atveju. Visų pirma, tokiam namui montuojamos slenkančios stogo konstrukcijos, nes statiniui džiūstant, o sienoms sėdant, gali nežymiai keistis stogo kampas.
Medžiagos ir apdaila
Statant rąstinį namą, specialiai paruošti ir apdirbti rąstai guldomi vienas ant kito. Kampuose rąstai sukertami. Priskaičiuojama daug sukirtimo būdų. Renčiant namą, tarp rąstų lieka nedideli tarpai. Jie yra užpildomi izoliacinėmis medžiagomis.
Jos gali būti tiek natūralios, tiek dirbtinės. Šitaip užpildžius tarpus, rąstinis namas savo šilumos savybėmis nenusileis bet kurio kito tipo namui. Jei šilumos norisi dar daugiau, rąstinį namą galima šiltinti papildomai. Tą galima daryti tiek iš laukinės, tiek iš vidinės pusės.
Gyvenamojo namo statybai svarbu parinkti tinkamo diametro rąstus. Tam tikslui reikėtų bent 200 mm arba storesnių. Plonesni tinka pavėsinėms, pirtims ar pan.
Aišku, stora siena dar negarantuoja, kad namas bus šiltas, jei nebus tinkamai suleistos sienos, tarpai nekokybiškai užsandarinti arba naudojami nevienodo drėgnumo rąstai. Rąstinių namų statybai tinka tik brandi mediena. Jai reikalingas džiovinimas iki 18-20 proc. drėgnumo.
Pats geriausias laikas ruošti medieną rąstinio namo statybai yra žiemą. Tuo metu drėgmės lygis medyje yra mažiausias, nėra pavojaus dėl grybelio, kenkėjų.
Didelis rąstinių namų privalumas yra unikali jų išvaizda. Iš dalies tai priklauso ir nuo pasirinkto rąsto profilio. Jie gali būti apvalūs arba stačiakampiai.
Kokybiškai pastatytas rąstinis namas neabejotinai atkreips kiekvieno praeivio ar svečio dėmesį. Tradicijos, sujungtos su moderniomis statybos technologijomis padės pasiekti stulbinamą rezultatą.
Kokio storio rąstai turėtų būti statant rąstinį namą?
KTU Architektūros ir statybos institutas nustatė, kad 200 mm storio pušies rąstinės sienos šiluminė varža be sandarinamosios medžiagos yra 1,87 mK/W, o 220 mm - 2,07. Panašaus storio betono ar plytų mūro be šiltalo šilumos varža nesiekia net 1.
Kita vertus, rąstinio namo šilumos savybės priklauso ne tik nuo rąstų storio, bet ir nuo visos namo konstrukcijos hermetiškumo. Net ir storiausius rąstus nesandariai suleidus, namo sienos bus perpučiamos ir jame nebus šilta.
Ne viską nulėmė sienojo storis, reikia žinoti, iš ko jis pagamintas ir kaip jis pagamintas. Jei neklijuotas sienojus, tai jis iš pradžių atrodo gražus, bet, kai jis pradeda trūkinėti ir vietoj 20 cm storio lieka tik 10 cm neplyšusios vietos, kyla klausimas, kam mokėti už daug, o neturėti varžos.
Statomo namo rąsto storio pasirinkimas priklauso nuo konstrukcijos dydžio, architektūrinių ir projektinių sprendimų, bei norimo estetinio vaizdo. Jei namas nedidelis, tinka 68 mm ar 90 mm storio rąstas, tačiau jei norima statyti didesnį namą, kuris turėtų tikro rąstinio namo išvaizdą, tada galima naudoti ir storesnį rąstą, tokiu atveju galime pasiūlyti 120, 160 mm storio rastus.
Ar reikalingas apšiltinimas priklausytų nuo namelio paskirties ir poreikio. Jei namas yra vasarnamio tipo, apšiltinti nebūtina, bet jei jame būtų gyvenama ir kitais metų laikais, tuomet 200 mm storio rastų namą reiktų apšiltinti.
Jei norite pasiekti rąstinio namo varžą - 5, tai namą teks apšiltinti. Tačiau iš praktikos žinoma, kad pakanka stačiakampių 20 cm storio rąstų. Rąstinis namas niekada nebus „termosas“, jis gyvas, kvėpuojantis su geru mikroklimatu.
Minimalus vidutinis mūsų naudojamo laukinio rąsto diametras - 35 cm. Pavyzdžiui: eglė, kurios diametras yra 50-60 cm, o rąsto ilgis 12-13 metrų, apytikriai yra 80-100 metų. Tokią medieną reikia krupščiai atrinkti miško kirtimo vietoje.
Iš tokių sienojų pastatytas namas bus unikalus ir vienintelis, kaip ir unikalus bus kiekvienas medžio kamienas, iš kurių sienojai bus suręsti mūsų meistrų rankomis.
Šiame straipsnyje aptarėme rąstinių namų statybos ypatumus, rąstų rūšis, jų privalumus ir trūkumus. Taip pat apžvelgėme energetinio efektyvumo ir šiltinimo klausimus bei rekomendacijas dėl rąstų storio pasirinkimo.