Straipsnis skirtas turinio kūrėjams, jame pateikiami pagrindiniai principai, padedantys tinkamai rengti turinį interneto svetainėms.
Pavyzdys Wordpress blokų redaktoriaus Gutenberg
Techniniai aspektai ir turinio pateikimas
Netinkamai sukonfigūruota svetainė gali iškraipyti turinio struktūrą ir pateikimą, net jei pats tekstas parengtas laikantis gerųjų praktikų. Pavyzdžiui, pasitaiko atvejų, kai naujienos ar straipsnio pavadinimas svetainėje lankytojui pateikiamas kaip H2 antraštė. Pagal bendrąsias rekomendacijas kiekviename puslapyje turėtų būti viena H1 antraštė (pagrindinė), o tolesnės antraštės naudojamos laikantis hierarchijos (H2, H3 ir t. t.). Dėl to turinio kūrėjai pagrįstai pradeda straipsnio antraštes nuo H2. Šis pavyzdys iliustruoja, kaip techniniai sprendimai ar netinkami TVS nustatymai gali neigiamai paveikti turinio pateikimą. Nepaisant techninių apribojimų, turinį rekomenduojama rengti laikantis gerųjų praktikų. Svarbu įvertinti naudojamos TVS galimybes ir ribojimus. Žinant techninius apribojimus galima išvengti nereikalingo darbo.
Teksto redaktoriai: WYSIWYG ir blokų redaktorius
Svetainėse tekstams kurti dažniausiai naudojami du redaktoriai, tai WYSIWYG ir blokų redaktorius. Pastarasis naudojamas tik Wordpress svetainėse su klasikinėmis arba blokų temomis dar vadinamas Gutenberg redaktoriumi.
Antraštės ir jų svarba
Antraštės padeda suvokti straipsnio potemes (taip pat vadinamas įrašu ar naujiena) ne tik skaitytojams, bet ir paieškos sistemų bei dirbtinio intelekto (DI) botams. Skaitytojas natūraliai pirmiausia peržvelgia antraštes, todėl jos leidžia greitai įvertinti turinio struktūrą ir pasirinkti tik tas dalis, kurios yra aktualios. Tai gerina skaitymo patirtį, net jei trumpuoju laikotarpiu sumažėja įsitraukimo laikas. Antraščių naudojimas ypač svarbus ir prieinamumo (angl. accessibility) požiūriu: regos negalią turintys naudotojai, naudodamiesi ekrano skaitytuvais, gali greičiau orientuotis turinyje nuskaitydami būtent antraštes. Paieškos sistemų ir DI botams antraštės atlieka struktūrinį vaidmenį - jos indikuoja pagrindines ir šalutines potemes, leidžia įvertinti turinio nuoseklumą, profesionalumą bei orientaciją į vartotoją.
Be to, antraštės sudaro prielaidas automatiškai generuoti turinio santraukas arba vadinamąsias „Table of Contents“. Dažniausiai tai yra atskiras blokas ar komponentas, kuriame pateikiamas straipsnio antraščių sąrašas su nuorodomis į atitinkamas turinio dalis. Vis dėlto būtina laikytis nuoseklios antraščių hierarchijos (H1, H2, H3 ir t. t.). Tekste antraštės turėtų prasidėti nuo H2 lygio.
Dažnos klaidos formatuojant tekstą
Dažna praktinė klaida - turinio kūrimas teksto redaktoriuje (pavyzdžiui, „Microsoft Word“) nenaudojant stiliuose apibrėžtų antraščių. Vietoje to pasirenkama tiesiog paryškinti tekstą ir padidinti šrifto dydį, taip vizualiai imituojant antraštę. Jeigu taip suformatuotą tekstą nukopijuosime iš „Word“ dokumento ir įklijuosime į turinio valdymo sistemos WYSIWYG ar blokų redaktorių, sistema jį atvaizduos kaip paprastą paryškintą tekstą, o ne kaip antraštę. Tuo tarpu naudojant „Word“ dokumente stiliuose apibrėžtas antraštes ir kopijuojant tekstą kartu su formatavimu, įklijavus jį į TVS redaktorių, antraštės lygis išlaikomas.
Turinio valdymo sistemos (TVS) ir jose naudojamos temos turi savus stiliaus nustatymus, kurie dažniausiai perrašo teksto redaktoriuje naudotą vizualinį formatavimą. Pavyzdžiui, jei „Microsoft Word“ dokumente pastraipoms naudojamas 11 dydžio „Calibri“ šriftas, o svetainės tema numato 16 dydžio „Arial“ šriftą, publikuojant turinį bus taikomi būtent svetainės nustatymai.
Formatuoto ir neformatuoto teksto įklijavimas
Kalbant apie formatuoto ir neformatuoto teksto įklijavimą, svarbu atkreipti dėmesį į istorinį kontekstą. Anksčiau teksto redaktoriai, tokie kaip „Word“, į formatuotą tekstą įterpdavo daug perteklinių stiliaus elementų („šiukšlių“), todėl gera praktika būdavo tekstą į svetainės redaktorių įklijuoti be formatavimo. Šiuolaikiniai TVS redaktoriai (WYSIWYG ir blokų tipo) geba gerokai tiksliau apdoroti įklijuojamą turinį ir dažniausiai išsaugo tik struktūriškai svarbius HTML elementus. Dėl to įklijavus pastraipą su pastorintu ar pasviru tekstu bei interneto nuorodomis, svetainės redaktoriuje dažniausiai gaunamas identiškas rezultatas. Įklijavus tą patį tekstą kaip neformatuotą, svetainės redaktoriuje bus pateikta tik bazinė pastraipa - be paryškinimų, pasvirimo ir nuorodų.
Dirbtinio intelekto (DI) generuoti tekstai
Atskirai verta atkreipti dėmesį į dirbtinio intelekto (DI) generuotus tekstus, ypač tuos, kurie pateikiami „Word“ dokumentų pavidalu. Nors vizualiai toks turinys gali atrodyti tvarkingas, struktūriniu požiūriu jis dažnai neatitinka šiuolaikinių HTML standartų: ignoruojami semantiniai elementai, naudojami pertekliniai stiliai ir pasitaiko netipinio formatavimo. Praktiniu požiūriu saugesnis sprendimas - DI generuotą tekstą perkelti į „Word“ kaip paprastą tekstą, pritaikant įprasto paragrafo stilių arba įklijuoti kaip „paprastą tekstą“ (angl. "Paste as plain text").
Paragrafai ir jų formatavimas
Dažniausiai naudojamas teksto redaktorius turinio rengimui yra „Microsoft Word“, rečiau - „LibreOffice“, „OnlyOffice“ ir kiti analogiški sprendimai. Antras pagal populiarumą įrankis yra „Google Docs“. Antraštės ir jų naudojimas jau buvo aptarti, taip pat paliesti ir paragrafai. Rengiant tekstą svetainėms, paragrafus rekomenduojama formatuoti kuo paprasčiau. Tekstas turėtų būti lygiuojamas iš kairės, be pirmos eilutės atitraukimo ir be papildomų vizualinių efektų. Teksto dydis dokumente turėtų būti pasirinktas pagal asmeninį patogumą rašant, nes publikuojant turinį TVS šrifto tipas ir dydis bus perrašyti pagal svetainėje nustatytus stiliaus parametrus.
Rekomenduojama, rašant tekstą arba baigus jį rengti, įjungti nematomų simbolių (tabuliavimo, tarpų, eilučių lūžių) rodymą. Pastraipų nereikėtų formuoti naudojant eilučių lūžius su „Shift + Enter“. Taip pat svarbu, kad pastraipos nebūtų per ilgos. Viena pastraipa turėtų perteikti vieną mintį. Tarp pastraipų turėtų būti aiškiai matomas tarpas, o eilučių aukštis pastraipos viduje - nuo 1,4 iki 2.
Sąrašai: numeruoti ir nenumeruoti
Sąrašus rekomenduojama pateikti ne toje pačioje pastraipoje, o naudojant specialų sąrašo elementą. Interneto svetainėse paprastai naudojami dviejų tipų sąrašai: numeruoti ir nenumeruoti. Numeruoti sąrašai naudojami tuomet, kai svarbi elementų seka arba eiliškumas. Nenumeruoti sąrašai taikomi tais atvejais, kai seka nėra svarbi. Pavyzdžiui, receptuose produktai dažniausiai pateikiami nenumeruotu sąrašu, nes visi ingredientai yra vienodai reikalingi galutiniam rezultatui. Nors praktikoje kartais pasitaiko išimčių, kai produktų sąrašas sunumeruojamas siekiant palengvinti apsipirkimą, pagal gerąsias praktikas toks sprendimas nėra rekomenduotinas.
Sąrašai yra palankiai vertinami ir paieškos sistemų bei dirbtinio intelekto botų, nes jie padeda aiškiau struktūruoti informaciją ir greičiau suvokti turinio esmę. Jeigu numeruoto sąrašo viduje įterpiami kiti elementai, pavyzdžiui, pastraipos ar iliustracijos, tęsiant sąrašą būtina išlaikyti nuoseklią numeracijos seką.
Teksto spalvos ir formatavimas
Rengiant tekstus interneto svetainėms, rekomenduojama vengti teksto spalvų naudojimo. Perkeliant turinį į svetainės redaktorių, spalvinis formatavimas dažnai nėra išsaugomas arba atvaizduojamas kitaip nei teksto redaktoriuje (pavyzdžiui, „Microsoft Word“). Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, kad ne visi formatavimo elementai korektiškai persikelia kopijuojant turinį iš „Word“ į svetainės redaktorių. Pavyzdžiui, citatos ar skiriamosios linijos teksto redaktoriuje gali būti aiškiai matomos ir patogios turinį įkelsiančiam asmeniui, tačiau svetainės redaktoriuje jos dažnai įklijuojamos kaip paprastos pastraipos arba visai nepersikelia.
Interneto nuorodos ir jų naudojimas
Interneto nuorodos yra itin svarbus turinio elementas, nes jos leidžia skaitytojui pasiekti papildomą, susijusį turinį. Pagal pritaikymo neįgaliesiems (angl. accessibility) principus, interneto nuorodos turėtų atsidaryti toje pačioje naršyklės kortelėje. Toks neaiškumas kyla dėl skirtingo naršyklių elgesio, priklausomai nuo nustatymų. Vienais atvejais naršyklė automatiškai perkelia dėmesį į naują kortelę, kitais - nauja kortelė atidaroma, tačiau aktyvus dėmesys lieka ankstesnėje. Pastaruoju atveju naudotojui, besinaudojančiam ekrano skaitytuvu, gali atrodyti, kad nieko neįvyko, nes jis nemato ir negirdi jokio pasikeitimo. Rengiant turinį teksto redaktoriuje, pavyzdžiui, „Microsoft Word“, nuorodos dažniausiai kuriamos priskiriant jas raktiniams žodžiams ar frazėms. Toks nuorodų formatavimas įprastai korektiškai persikelia į svetainės redaktorių.
Rengiant turinį interneto svetainėms, rekomenduojama vengti pilnų (neužmaskuotų) interneto nuorodų pateikimo tekste, pvz. Ypač tais atvejais, kai jos yra ilgos ir sudėtingos. Taip pat nerekomenduojama naudoti abstrakčių nuorodų formuluočių, tokių kaip „nuorodą rasite čia“ ar „spauskite čia“. Nuorodos tekstas turėtų būti semantiškai prasmingas ir aiškiai apibūdinti turinio, į kurį nukreipiama, temą, pavyzdžiui: XX amžiaus JAV rašytojų biografijos. Nuorodoms į PDF tipo dokumentus, taip pat taikomi tie patys prieinamumo principai.
HTML atributai nuorodoms
Jeigu turinio valdymo sistema tai leidžia, nuorodoms galima priskirti HTML atributus, kurie padeda tinkamai valdyti turinio pasklidimą, botų elgesį ar naudotojų patirtį. ugc (angl. user generated content) atributas skirtas nuorodoms, esančioms naudotojų sukurtame turinyje. Nofollow atributą galima naudoti ne tik reklaminėms ar nepatikimoms nuorodoms, bet ir taupant paieškos sistemų botų resursus. Google ir kitos paieškos sistemos stengiasi skirti indeksavimo išteklius svarbiausiam turiniui, todėl nurodydami nereikšmingas nuorodas kaip nofollow, parodote atsakingą požiūrį į svetainės struktūrą ir turinio valdymą. Šis atributas gali būti dedamas ant dokumentų nuorodų, telefonų, adresų, nereikšmingų nuorodų išvedančių iš jūsų svetainės kitur.
Kategorijos ir žymos
Kategorijos naudojamos turinio struktūrai formuoti. Paprastai turinio valdymo sistemoje, jau būna sukurtos kategorijos ir kartais hierarchinės subkategorijos, todėl turinio kūrėjui, reikia tik tinkamai priskirti. Straipsniuose galima pateikti žymas, jos skirtos teminiam turinio susiejimui, o ne struktūrai kurti. Vienas straipsnis turėtų turėti 1 pagrindinę kategoriją, bet gali turėti kelias žymas. Rekomenduojama naudoti nedidelį kiekį žymų ir vengti situacijų, kai kiekvienas straipsnis turi visiškai unikalių žymų, nebent žinote, kad vėliau šią žymą tikriausiai naudosite ir vėl.
Per didelis žymų kiekis mažina jų vertę ir apsunkina turinio navigaciją. Žyma turi prasmę tik tada, kai ji naudojama keliuose straipsniuose. Labai svarbu vengti dubliavimo su kategorijomis. Nerekomenduojama naudoti žymų, kurios kartoja kategorijų pavadinimus. Kiekviena žyma dažniausiai sukuria atskirą archyvo puslapį, todėl geriau nekurti žymų kurios bus naudojamos tik kartą ar kelis, nes archyvo puslapis neturi pridėtinės vertės. Jei žymos neatlieka šios funkcijos, jos tampa formaliu, bet nenaudingu elementu naudojančiu ne tik svetainės, bet ir paieškos sistemų resursus.
Paveikslėliai ir jų optimizavimas
Paveikslėliai praturtina straipsnius, padeda lengviau suvokti turinio esmę, perteikti nuotaiką ir pateikti papildomos informacijos. Daugelis turinio valdymo sistemų turi automatizuotus įrankius, kurie sumažina paveikslėlių dydį ir raišką. Ne visos TVS palaiko modernius paveikslėlių formatus, tokius kaip WebP ar AVIF. Jeigu turinio valdymo sistema neturi automatizuotų paveikslėlių optimizavimo įrankių, paveikslėlius būtina optimizuoti prieš įkeliant juos į svetainę.
PNG vs JPEG
Rekomenduojama išsiaiškinti, kokio dydžio (pikseliais) ir proporcijų vaizdus realiai atvaizduoja svetainė. Šią informaciją dažniausiai gali pateikti techninis specialistas arba svetainės administratorius. Ypač svarbu žinoti maksimalią leistiną vaizdo dydžio ribą. Pavyzdžiui, „WordPress“ sistemoje maksimalus paveikslėlio kraštinės dydis yra 2560 pikselių, todėl didesnių vaizdų kelti nereikėtų. Vienas patogių įrankių pavienių paveikslėlių optimizavimui yra squoosh.app. Šis įrankis leidžia keisti paveikslėlių formatus, mažinti kraštinių dydį, nustatyti suspaudimo lygį bei, esant poreikiui, sumažinti spalvų paletę. Kai tenka optimizuoti didesnį paveikslėlių kiekį, pavyzdžiui, visą galeriją, rekomenduojama naudoti masinio apdorojimo įrankius, tokius kaip XnConverter. Ši programa leidžia vienu metu apdoroti daug failų pagal iš anksto nustatytus parametrus: apibrėžti maksimalų paveikslėlių dydį, kokybės lygį, keisti formatą, taikyti filtrus ar pridėti vandenženklį.
ALT tekstai paveikslėliams
ALT tekstai yra esminiai prieinamumo požiūriu, nes jie leidžia regos negalią turintiems naudotojams, pasitelkiantiems ekrano skaitytuvus, suprasti paveikslėlio turinį. būti kontekstinis, t. y.
Pagrindinė žinia ir struktūra
Prieš pradedant rašyti straipsnį, būtina aiškiai įsivardyti pagrindinę žinią, kurią norima perteikti skaitytojui. Tai gali būti viena pagrindinė mintis, atsakymas į konkretų klausimą arba aiškiai apibrėžtas tikslas (pvz., paaiškinti procesą, suteikti rekomendacijas, supažindinti su tema). Ši pagrindinė žinia turėtų veikti kaip atskaitos taškas visam tekstui - kiekviena pastraipa turi ją palaikyti, plėtoti arba paaiškinti. Svarbu iš anksto apgalvoti straipsnio struktūrą ir logišką minčių seką. Skaitytojui turi būti aišku, kodėl viena tema seka po kitos, o neatsitiktinai „šokinėjama“ tarp skirtingų aspektų. Gerą praktiką sudaro trumpas turinio planas dar prieš rašymą: pagrindinės potemės, jų eiliškumas ir santykis tarpusavyje. Nuoseklumas svarbus ne tik turinio logikoje, bet ir terminijoje. Pasirinkus tam tikrus terminus, sąvokas ar trumpinius, jų reikėtų laikytis visame tekste. Vengiant sinonimų vartojimo tai pačiai sąvokai (nebent tai daroma sąmoningai ir paaiškinant), tekstas tampa aiškesnis tiek skaitytojams.
Kita vertus, ekspertai teigia, kad tai nebėra kriterijus paieškos sistemoms ir DI sprendimams. Taip pat rekomenduojama rašyti atsižvelgiant į numatomą auditoriją. Turinio sudėtingumas, sakinių ilgis, pateikiamų pavyzdžių pobūdis ir net tonas turėtų būti pritaikyti tam, kam tekstas skirtas - ar tai būtų plačioji visuomenė, ar tam tikros srities specialistai. Galiausiai, prieš publikuojant turinį, verta jį peržiūrėti ne tik kalbos, bet ir struktūros požiūriu: ar antraštės atitinka jų turinį, ar pastraipos nėra perteklinės, ar tekste nėra pasikartojimų.
Bendradarbiavimas ir techniniai nustatymai
Kokybiškas tekstas savaime neužtikrina geros vartotojo patirties. Būtina bendra darbas tarp turinio kūrėjo ir svetainės techninių nustatymų (TVS). Taisyklingas antraščių naudojimas (H1, H2, H3...) yra kritinis. Skaitytojas turėtų vengti „vizualinio imitavimo“ (pvz., tiesiog padidinti šriftą ir jį pastorinti). Kopijuojant iš „Word“ ar kitų programų, būtina naudoti stilių nustatymus, kad persikeltų HTML žymos, o ne šiukšlinas kodas. Geroji praktika reikalauja, kad nuorodos atsidarytų toje pačioje kortelėje, nebent yra svari priežastis daryti kitaip. Per dideli vaizdai lėtina svetainę. Žymos - papildomi ryšiai, kurie neturi dubliuoti kategorijų.