Nelaimingi Atsitikimai Darbe: Priežastys, Rūšys ir Prevencija Lietuvoje

Didžiausia valstybės vertybė yra sveiki ir darbingi žmonės. Tačiau statistikos duomenys, mokslininkų tyrimų rezultatai ir prognozavimo metodai rodo, kad darbuotojų sveikata blogėja. Jie tampa nedarbingi dėl nuolatinio pervargimo ir nesaugių darbo sąlygų.

Darbuotojų saugai ir sveikatai įmonėje, organizacijoje turi būti skiriamas pakankamas dėmesys. Sprendžiant darbuotojų saugos ir sveikatos klausimus, privalo dalyvauti profsąjungos, darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos, komitetų atstovai. Darbdaviai ir jų įgalioti asmenys privalo žinoti darbuotojų saugos ir sveikatos norminių aktų reikalavimus ir juos vykdyti.

Siekiant patikrinti darbuotojų saugos ir sveikatos žinias, darbdavys ar jo įgaliotas asmuo atestuojami kas penkeri metai. Šios temos pasirinkimą lėmė jos aktualumas bei naujumas.

Įmonėse, įstaigose ir organizacijose darbuotojų saugos ir sveikatos politiką įgyvendina darbdavio įsteigtos saugos darbe ir darbo medicinos tarnybos, o jei įmonėse dirba daugiau kaip 50 darbuotojų - saugos darbe komitetai.

Mūsų manymu, pastoviai turi vykti bendradarbiavimas ne tik tarp darbdavio ir darbuotojo, bet ir tarp išorinės (valstybinės) ir vidinės kontrolės institucijų darbuotojų saugos ir sveikatos srityje.

Baigiamojo darbo problematika domėjosi daugelis Lietuvos ir užsienio mokslininkų. Štai Lietuvos mokslininkus, kurie nagrinėjo ašią temą: J.Brunza, P. Žyras, D. Šikotienė, J. Tartilas, F. Staniulis, P. Šibilskis, ir kiti. Užsienio mokslininkai - V. Devisilovas, V. Rozanovas. Šio kompleksinio tyrimo ašią tematika nepavyko aptikti ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų.

Tyrimo tikslas - kompleksiškai išnagrinėti ir išanalizuoti darbuotojų saugos ir sveikatos sistemą įmonėje.

Atliekant darbą taip pat naudota gausi literatūrinė medžiaga: mokslinė literatūra, norminiai aktai, Valstybinės darbo inspekcijos metinės ataskaitos apie darbuotojų saugos ir sveikatos būklę, bei darbo įstatymų vykdymą Lietuvos Respublikos įmonėse, įstaigose ir organizacijose.

Darbą sudaro įvadas, trys dalys, išvados ir pasiklymai. Pirmoje darbo dalyje aptariamas darbuotojų saugos ir sveikatos (DSS) bendrasis modelis, Lietuvos DSS politikos samprata, apžvelgiami darbuotojų saugos ir sveikatos pagrindiniai aspektai. Antroje dalyje nagrinėjama magistrinio darbo problema. Aprašoma, kaip administruojami tiriamos įmonės nelaimingi atsitikimai darbe. Šioji dalis skirta tyrimo rezultatų analizei. Darbo pabaigoje pateikiamas naudotos literatūros sąrašas bei darbo santrauka lietuvių ir anglų kalbomis.

Saugios ir sveikos darbo sąlygos darbuotojams, kad jie galėtų išvengti nelaimingų atsitikimų darbe ir kad profesinė rizika būtų sumažinta. Sudaryti tokias saugias ir sveikas darbo sąlygas yra darbdavio pareiga. Sprendžiant darbuotojų saugos ir sveikatos klausimus privalo dalyvauti profsąjungos, darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos, komitetų atstovai.

Apie baigiamojo darbo aktualumą byloja gausybė Lietuvos ir užsienio mokslininkų straipsnių, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pranešimai, Valstybinės darbo inspekcijos (VDI), Valstybinės energetikos inspekcijos (VEI) ir kitų valstybinių įstaigų ir organizacijų pranešimai ir ataskaitos darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais. Tai pat Tarptautinės Darbo organizacijos (TDO) ir Pasaulinės Sveikatos Organizacijos (PSO) pranešimai. Labai gausi ir turtinga teisinė bazė ašiuo klausimu. Lietuvoje efektyviai veikia įstatymai ir kiti teisės aktai, kurie reglamentuoja darbuotojų saugą ir sveikatą Lietuvos Respublikoje.

Tarptautinės Darbo organizacijos globalioje darbuotojų saugos ir sveikatos strategijoje rašoma, kad nuo pat įkūrimo 1919 metais, TDO darbe pagrindinis dėmesys buvo skiriamas darbuotojų saugos ir sveikatos temai. TDO ir jos nariai turi būti lyderiais, skatinant darbuotojų saugą ir sveikatą, kad tik tinkamai organizuotas darbas yra saugus.

Tarptautinės organizacijos atstovų nariai teigia, kad būtinas prevencinės saugos ir sveikatos kultūros puoselėjimas ir skatinimas, kuris sudaro svarbiausią DSS veiklos gerinimo ilgalaikėje perspektyvoje pagrindą.

Sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais yra darbdavio pareiga.

Panašus požiūris į darbs saugą ir sveikatą ir į nagrinėjamą darbo problemą turi J. Brunza. Jis teigia, kad Lietuvos Respublikoje aktyviai kuriama teisės aktų sistema, kuri garantuotų kiekvieno žmogaus teisę turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas.

Užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą visais su darbu susijusiais aspektais - yra darbdavio pareiga. Siekiant sudaryti sąlygas darbuotojams dalyvauti diskusijose svarstant darbuotojų saugos ir sveikatos klausimus, įmonėje, kurioje dirba daugiau kaip 50 darbuotojų, steigiamas darbuotojų saugos ir sveikatos komitetas.

Profesorius J. Tartilas pritaria J. Š aktuali, nes, pažeidžiant ašios sistemos pagrindus, žmonėms padaroma ne tik moralinė žala, bet ir žala sveikatai, kartais sukeliamas pavojus jo gyvybei.

Darbdavys privalo laikytis saugos darbe norminių aktų reikalavimų, sudaryti darbuotojui sveikas ir saugias darbo sąlygas, o darbuotojas - saugoti savo ir kitų sveikatą, saugiai dirbti, susipažinti su saugos darbe norminių aktų reikalavimais ir juos vykdyti atsižvelgdamas į atliekams dirbs specifiką.

Kitas Lietuvos mokslininkas Z. P. Žyras patvirtina ašio baigiamojo darbo problemos aktualumą ir teigia, jog darbdavys ir darbuotojai turi bendradarbiauti visais darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais.

Šis aktuali. Mokslininkai ir tyrinėtojai aktyviai aptaria ašią problemą savo straipsniuose ir publikacijose. Pastebėta, kad labai didelis visuomenės susidomėjimas nagrinėjama problema. Žmonės nėra abejingi savo saugai ir sveikatai įmonėje kurioje dirba. Visa tai, mūsų nuomone, padeda užtikrinti saugias darbo sąlygas įmonėje, kad darbuotojai visuomet jaustųsi saugūs.

Darbuotojų saugos ir sveikatos politika

Aukščiausiojo valdymo lygiu. Juo nustatoma pagrindinė veiklos kryptis DSS srityje, pateikiama veiksmų ir užsibrėžts specifinis DSS uždavinys bei tiksls schema. Šiai apsvarstytas procesas. DSS politika veikia kaip varomoji visų įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos veiksmų jėga.

Ši politika turi būti integruota į bendrą įmonės verslo organizavimo strategiją ir suderinta su kitomis, tokiomis kaip kokybės, aplinkos apsaugos politikomis įmonėje. Šiai struktūrai). Šios įmonės ir įstaigos, be to, visos DSS politikos pateikiamos skirtingomis formomis. Kiekviena politika tiri tikti tai įmonei ar įstaigai, kuriai ji kuriama. Jos apimtis gali būti labai įvairi - nuo kelis sakinių iki kelis lapų. Šiau tai, kas yra rašoma įstaigos DSS politikoje, turi būti įdiegta ašiuo aspektu praktinėje įstaigos veikloje.

Šiau, kad ašie principai būtų tiesiogiai įgyvendinami praktikoje, reikia keisti ir tobulinti ašalies darbo saugos teisinę bazę. Šis ir sergamumą profesinėmis ligomis.

Teisės Aktai, Reglamentuojantys Darbuotojų Saugą ir Sveikatą

Šiasi norminiai teisės aktai, taip pat ir tie, kurie reglamentuoja darbuotojų saugą ir sveikatą. Darbuotojų sauga ir sveikata privalo rūpintis darbdaviai - jie turi įsteigti įmonėse atitinkamas saugos ir sveikatos tarnybas, o tą procesą kontroliuoja Valstybinė darbo inspekcija.

Šius valstybės, darbdavius ir darbuotojus darbo santykius. Būna ir poįstatyminis aktų. Galioja nuo 2003 metų sausio 1 dienos. Šioms LR teritorijoje. Įstatymas įpareigoja darbdavius gerinti darbuotojų saugą ir sveikatą, aprūpinti darbuotojus patikimomis saugos ir asmeninėmis priemonėmis, mokyti darbuotojus saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimams. Tai pagrindinis darbdavio dokumentas užtikrinantis darbuotojų saugą ir sveikatą jo vadovaujamoje įmonėje. Šis mokslinis darbas, pagrinde, buvo paremtas ašiuo įstatymu.

Jis priimtas 2002 m. birželio 4 d. ir įsigaliojo nuo 2003 metų sausio 1 dienos. Kodeksas reglamentuoja darbdavius ir darbuotojus darbo santykius, susijusius su jame ir kituose norminiuose teisės aktuose nustatytų darbo teisių ir pareigų įgyvendinimu ir gynyba. Tai labai svarbus dokumentas, reikalingas ir darbdaviams, ir darbuotojams.

Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų rengimo ir instruktavimo tvarka. Šis dokumentas nustato įvairias įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų rengimo, tvirtinimo, patikrinimo ir taisymo, apskaitos bei darbuotojų instruktavimo tvarką ir privalomas visoms įmonėms, nepriklausomai nuo jų nuosavybės formos, pavaldumo. Galioja nuo 2003 metų sausio 1 dienos.

Šiau parengtos instrukcijos turi būti patikrintos, perdarytos ir atitikti ašio dokumento reikalavimus. Patvirtinti LR socialinės apsaugos ir darbo bei LR sveikatos apsaugos ministrų 2003 m. gruodžio 31. ir įsigaliojo nuo 2004 m. rugsėjo 1 d. Lietuvos Respublikos potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymas. Priimtas 2000 m. spalio 3 d. Įstatyme išvardintos valstybinės institucijos, atsakingos už atskiras kategorijas pavojingų įrenginių priežiūros organizavimą.

Pavojingų įrenginių kategorijos nustatytos LR Vyriausybės 2001 m. birželio 29 d. nutarimu. 2002 m. gegužės 9 d. Vyriausybė įsteigė Potencialiai pavojingų įrenginių valstybės registrą ir pateikė ašio registro nuostatus. 2003 m. gruodžio 2 d. 2002 m. rugsėjo 3 d. nutarimu Nr. 1386 Vyriausybė patvirtino Pavojingų darbs sąrašą.

Vadovaudamasi LR darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 25 str. 12 punktu LR Vyriausybė 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 7. Galioja nuo 1999 m. sausio 1 d. 8. Patvirtinti LR socialinės apsaugos ir darbo ministro ir LR sveikatos apsaugos ministro 2003 m. spalio 16 d. įsakymu. Nuostatai įsigaliojo nuo 2004m. sausio 1 d. ir reglamentuoja profesinės rizikos nustatymo tvarką įmonėse. Šias prevencines priemones.

Patvirtinti LR socialinės apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2003 m. Šio 27 d. Galioja nuo 2004 m. sausio 1 d. Reglamentuoja įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos steigimo tvarką, funkcijas, teises, pareigas, specialistams keliamus kvalifikacinius reikalavimus ir kt.

Patvirtinti LR socialinės apsaugos ir darbo ministro 1999 m. gruodžio 22 d. Galioja nuo 2001 m. sausio 1 d. Nustato minimalius (būtinus) darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus darbo įrenginiams ir jų naudojimui. Nuostatai parengti pagal atitinkamą Europos Bendrijos Tarybos direktyvą. 11. Šiami, koreguojami ir derinami su atitinkamais Europos Bendrijos ir Tarptautinės Darbo Tarybos norminiais aktais.

Europos Sąjungos Direktyvos

Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą (ES), jos direktyvos tapo privalomos ir Lietuvai, kaip ir kitoms naujoms ES narėms. Šias darbuotojų saugą ir sveikatą. Europos Sąjungos direktyvų tikslas - imtis priemonių, kurios pagerintų darbuotojų saugą ir sveikatą. Direktyvose išdėstyti bendri principai, susiję su profesinės rizikos profilaktika, darbuotoju sauga ir sveikata, rizikos ir nelaimingų atsitikimų veiksnis pašalinimu, darbuotojų bei jų atstovų informavimu ir konsultavimu.

Pagal pagrindinę darbuotojų saugos ir sveikatos direktyvą 89/391/EEC „Dėl priemonių darbuotojų saugai ir sveikatai darbe gerinti“ priimtas naujos redakcijos LR darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas. Į ašį įstatymą perkeltos visų direktyvos 89/391/EEC straipsnių nuostatos. Šio įstatymo nuostatos savo esme atitinka ES direktyvų nuostatas. Šis darbuotojų sveikatos ir saugos gerinimą darbo vietose.

Nuostatais nustatyti minimalūs saugos ir sveikatos reikalavimai esamoms ir naujai steigiamoms darbovietėms. saugos įrenginiai, skirti įspėti ir ašalinti pavojus, būtų reguliariai techniškai prižiūrimi ir tikrinamas jų veikimas.

„Darbuotojų aprūpinimo asmeninėmis apsaugos priemonėmis nuostatai“ parengti pagal Tarybos direktyvą 89/656/EEC „Dėl minimalių saugos ir sveikatos reikalavimų naudojamai asmeninei apsaugos įrangai“. Nuostatai numato darbdavio pareigas aprūpinant darbuotojus asmeninėmis apsauginėmis priemonėmis, darbuotojo pareigas naudojant asmenines apsaugines priemones, taip pat nustato tokis priemonių išdavimo, laikymo, jų priežiūros (valymo, taisymo) tvarką. Šio dokumento informaciniai priedai yra metodinė pagalba darbdaviui pagal rizikos veiksnius parenkant asmenines apsaugos priemones.

„Saugos ir sveikatos apsaugos ženklų naudojimo darbovietėse nuostatai“ parengti pagal Tarybos direktyvą 92/58/EEC „Dėl minimalių reikalavimų įrengiant darbs saugos ir/arba sveikatos apsaugos ženklus“. Tiksliai instruktuoti apie ašis ženklus taikymą darbovietėje. Mokymo metu turi būti gerai išaiškinta ženklo reikšmė, visų pirma jų žodinės informacijos prasmę, taip pat kaip veikti įprastiniais ir ypatingais atvejais. Techninis reglamentas „Asmeninės apsauginės priemonės“ parengtas pagal Europos Sąjungos direktyvą 89/686/EEC.

Klausimai, susiję su darbuotojų apsauga nuo rizikos, susijusios su cheminis, fizinis ir biologinis veiksnis poveikiu darbe, numatyti Bendrojoje Direktyvoje 80/1107/EEB ir specialiosiose direktyvose, buvo įgyvendinti Italijoje, išleidus 1991 m. Šio 15 d. įstatymą Nr. 277, kurie išskyrus kažkuriuos dalis panaikinimą dėl naujesnis ES direktyvų įgyvendinimo, vis dar galioja.

Užtikrinant darbuotojų ir jų atstovų informavimą, konsultavimą, dalyvavimo skatinimą ir apmokymą.

Lietuvos Respublikos Darbuotojų Saugos ir Sveikatos Viešasis Administravimas

Lietuvos Respublikoje darbuotojų saugos ir sveikatos viešąjį administravimą atlieka Socialinės ...

Statybų Sektorius - Ypač Jautri Ekonominės Veiklos Rūšis

Čia mirtinų atvejų skaičius kasmet būna didžiausias - vien 2023 m. netekome 6 darbuotojų. „Mūsų tikslas - kad būtų išvengta bet kokių nelaimingų atsitikimų darbe. Dėl to ne tik nuolat konsultuojame darbdavius, bet ir kryptingai atliekame patikrinimus bei nuosekliai skelbiame nelaimingų atsitikimų darbe statistiką.

Anot DSS skyriaus vedėjo, darbdavys, vadovaudamasis darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimais, turi pasirūpinti, jog būtų užtikrinta įmonės darbuotojų sauga ir sveikata, atliktas rizikos vertinimas, neskubama atlikti darbus tinkamai neatliepus visų galimų grėsmių sveikatai.

Statistika rodo, kad daugiausia nelaimių statybų sektoriuje įvyksta dėl kritimo iš aukščio, o per trečdalį jų - dėl pačių darbuotojų kaltės, kai jie nesilaiko darbuotojų saugos ir sveikatos taisyklių ar instrukcijų. Negana to, procentinė sunkių nelaimingų atsitikimų darbe, kurie nutiko dėl pačio darbuotojo reikalavimų nesilaikymo, dalis kasmet didėja. Šiemet tokių nelaimingų atsitikimų skaičius siekė 42,9 %, 2022 m.

„Ryškėja apmaudi tendencija - darbuotojai, sąlygojami anksčiau įgytos patirties, rizikuoja taip keldami pavojų savo sveikatai ir gyvybei. Analizuodami sunkius nelaimingus atsitikimus darbe, vis dažniau nustatome, kad žmogų pasamdžiusi įmonė laikėsi atsakingo požiūrio ir padarė viską, kas jai priklauso, - darbuotojas buvo tinkamai instruktuotas, aprūpintas saugos priemonėmis, tačiau tai vis tiek neapsaugojo nuo skaudžių pasekmių. Taigi viena iš svarbiausių užduočių darbdaviams šiandieniame etape - įgyvendinti tokias prevencijos priemones, kurios eliminuotų galimybę darbuotojams išmokti rizikuoti“, - teigė S.

Anot Darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus vedėjo, viena sritis, į kurią itin daug dėmesio kreipia atsakingos įmonės - darbuotojų įtraukimas į darbuotojų saugos ir sveikatos kultūrą.

RNDV įmonių grupės, Lietuvoje vykdančios generalinės rangos ir statybos projektus, darbuotojų saugos ir sveikatos (DSS) tarnybos vadovės Vaidos Intės teigimu, nelaimių darbe galima išvengti užtikrinus tinkamą vidinę kultūrą ir nusibrėžus aiškias procedūras. Vienas pavyzdžių - galimų incidentų (angl. near miss) fiksavimas.

„Vienas svarbiausių mūsų uždavinių - kad darbuotojai nebijotų klausti ir laiku praneštų apie galimus incidentus. Tai yra vienas pagrindinių darbo saugos efektyvumo rodiklių mūsų įmonių grupėje - jo sekimui teikiame tiek pat svarbos, kiek ir jau įvykusiems incidentams bei nelaimingiems įvykiams. Darbuotojai nuolat informuojami, kodėl svarbu pranešti apie galimus incidentus, apie tai nuolat diskutuojama su vadovais, taip pat įvairias būdais puoselėjame atvirumo ir įsitraukimo kultūrą“, - teigia V. Anot, V. Intės, svarbu ne tik kruopščiai apmokyti bei integruoti naujokus, tačiau nepamiršti ir senbuvių - jų žinių atnaujinimui reikalingi išsamūs periodiniai mokymai.

Balčiūno teigimu, siekiant sumažinti pavojų statybvietės darbuotojų sveikatai, pravartu įsitikinti, kad vienos rizikos sumažinimas nepadidins kitos. Turi būti numatyti ir tie atvejai, kai keičiasi aplinkybės, darbo sąlygos.

Anot RNDV atstovės, viena iš labiausiai pasiteisinusių praktikų užkardant pavojus darbo vietoje - paskutinės minutės rizikos vertinimas (angl. Last Minute Risk Analysis, LMRA). Tai „rutininiai“ techniniai patikrinimai - kaip pilotas ar techninės priežiūros specialistas aviacijoje prieš pat skrydį patikrina pagrindines orlaivio konstrukcijas, taip ir statybos aikštelėje prieš imantis darbo įsitikinama, ar darbo vieta saugi. V. LMRA vertinimas - tai saugumo klausimų rinkinys, kurį darbuotojai privalo supildyti prieš pradėdami ar tęsdami darbą.

Statybų objekte veikiantys darbuotojai pažymi, ar žino, kokius darbus reikės atlikti, ar darbui skirta įranga yra tvarkinga ir saugi, ar objekte veikia pakankamas apšvietimas ir kita. „Patirtis rodo, kad toks rutininis metodas išties veikia - požiūris keičiasi, darbuotojai turi aiškias gaires tinkamai įvertinti situaciją, yra ugdomi, kaip patys gali identifikuoti grėsmes darbo vietoje, galiausiai, nebijo eiti pas vadovus ir pranešti apie įžvelgiamą riziką ar galimus incidentus. Taip darbuotojai apsaugo ne tik save, bet ir savo kolegas“, - dalinasi V.

„Norint užtikrinti maksimalią saugą, ji privalo tapti esmine įmonės kultūros dalimi ir kiekvieno darbuotojo prioritetu. Dėl to vadovaujamės elgsenos principu „Sauga yra visur“ bei į darbų saugos vystymą įtraukiame ir vadovus, ir darbuotojus. Kurdami atvirą ir įtraukią saugumo kultūrą, vykdome tokias iniciatyvas kaip „rizikų medžioklė“ ar informacines sesijas „sustok-pagalvok-veik“, skirtas vystyti neskubėjimo darbuose kultūrą“, - sako U.

Anot eksperto, dar viena veiksminga priemonė - sektinos elgsenos įtvirtinimas. Pavyzdžiui, „Philip Morris Lietuva“ vykdo geriausių saugos kultūros pavyzdžių rinkimus, kuriuose kiekvienas skyrius nominuoja kolegas už šių nuopelnus saugai. „Kiekvienas „Philip Morris Lietuva“ vykstantis susirinkimas, nepriklausomai nuo jo paskirties, yra pradedamas darbų saugos tema. Taip pat visuose organizacijos lygiuose skaitmenizavome darbų saugos rodiklius bei įdiegėme elgsenos darbe stebėjimo sistemą, kuri leidžia pranešti apie nesaugų bet kurių kolegų ar rangovų elgesį darbo vietoje ir suteikti jiems grįžtamąjį ryšį arba priešingai - pagirti tuos, kurie laikosi taisyklių. Pernai atlikome 80,000 elgsenos stebėjimų, iš jų 96 % buvo apie saugias elgsenas, o likusioms buvo suteiktas grįžtamasis ryšys, kuris padėjo užkirsti kelią nesaugių elgsenų pasikartojimui.

„Siekiant sumažinti nelaimingų atsitikimų darbe skaičių, svarbus kiekvieno mūsų atsakingas požiūris. Vien reguliavimo ir kontrolės gali neužtekti - darbuotojų saugumo ir sveikatos principai pirmiausia turi ateiti iš įmonės vidinės kultūros. Skatiname darbdavius imtis papildomų priemonių, tokių kaip paskutinės minutės rizikos vertinimas, raginame kalbėtis su savo darbuotojais apie nesaugaus darbo pasekmes, kodėl reikia laikytis nustatytų gairių, dėvėti būtinąsias saugos priemones, taip pat numatyti ir supažindinti darbuotojus su iš anksto parengtais elgesio modeliais tais atvejais, kai darbuotojas turi pagrindo manyti, kad aplinka nėra saugi dirbti, parengti gelbėjimo darbų, įvykus įvykiui (pvz. darbuotojui dėvinčiam apraišus nukritus iš aukščio ir pakibus ant kritimą sulaikančio lyno) planus, išmokyti darbuotojus taikyti planuose nurodytas priemones. Saugaus darbo kultūros idėja įmanoma tik darbuotojams ir darbdaviams kartu susitelkus“, - reziumuoja S.

tags: #kokie #gali #buti #incidentai #darbe