Žemės sklypo kadastriniai matavimai, liaudyje dažnai vadinami "geodeziniais matavimais", yra svarbi procedūra, nustatant sklypo ribas ir parametrus. Atliekant šiuos matavimus, parengiamas tikslus žemės sklypo planas, kuriame pateikiama informacija apie sklypo naudmenas, apribojimus, statinius ir kitus svarbius duomenis. Šiame straipsnyje aptarsime, kas dalyvauja šiame procese, kokie yra svarbūs aspektai ir kokios įstatymų pataisos gali paveikti ateitį.
Kadastriniai vs. Geodeziniai Matavimai: Kuo Skiriasi?
Pagrindinis skirtumas tarp kadastrinių ir geodezinių matavimų yra tikslumas. Kadastrinių matavimų metu nustatytos sklypo ribos vietovėje ir planinėje medžiagoje skiriasi nežymiai, o tikslumas gali būti pasiektas iki 1 cm. Preliminariai matuoto sklypo plotas kinta tam tikrose paklaidos ribose, ir tai priklauso nuo daugelio veiksnių.
Pradėjus atlikti kadastrinius matavimus anksčiau nei kaimyniniai sklypai, yra didesnė tikimybė atkurti juridinį disponuojamo sklypo plotą. Taip pat derėtų paminėti, kad kadastriniai matavimai atlikti ne LKS 94 koordinačių sistemoje (vietinėse ir sąlyginėse sistemose) dažnu atveju turėtų būti tikslinami.
Nors plotas gali pakisti nedideliu dydžiu iki 1/1000 nuo sklypo ploto, tačiau galimi sklypų „persislinkimai“ ir sklypo naudojimas vietovėje gali skirtis nuo planinės medžiagos ir nuo sklypo ribos esančios RC žemėlapyje ar vietovėje. Šie netikslumai atsiranda dėl konvertavimo klaidų, bei dėl tuometinių kadastrinių matavimų specifikos nuo tvirtų punktų, bei kitų vietovės objektų.
Jei kadastriniai matavimai atlikti vietinėje ar sąlyginėje sistemoje reikalingas matininko planinės ir faktinės žemės sklypo ribų įvertinimas vietovėje ir kai kurias atvejais nauji kadastriniai matavimai LKS 94 sistemoje.
Kada Reikalingi Kadastriniai Matavimai?
Kadastriniai matavimai reikalingi įvairiais atvejais:
- Formuojant valstybinės žemės sklypus (išskyrus žemės sklypus, formuojamus iki 2011 m.).
- Jeigu žemės sklype buvo pastatyti, rekonstruoti, kapitališkai suremontuoti pastatai ar iškasti tvenkiniai, nutiesti keliai ar įrengti kiti inžineriniai statiniai (išskyrus tuos atvejus, kai dėl rekonstruotų ar kapitališkai suremontuotų pastatų arba inžinerinių statinių žemės sklypo užstatymo plotas ir statinių forma (konfigūracija) nepasikeičia).
Šiuo atveju žemės sklypo kadastro duomenys privalo būti pakeičiami ne vėliau kaip iki statinio, kurio statybos (rekonstravimo, kapitalinio remonto) darbai užbaigti, įregistravimo arba statinio kadastro duomenų pakeitimo Nekilnojamojo turto registre, išskyrus tuos atvejus, kai statinio statytojui nuosavybės teise nepriklausančiuose žemės sklypuose esantys statiniai rekonstruoti, kapitališkai remontuoti ar pastatyti nauji tenkinant viešąjį interesą - Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nurodytoms reikmėms.
Kadastriniai matavimai atspindi daikto dydį, fizinę būklę, turto vertę, buvimo vietą (adresą) ir kitus objekto rodiklius, taip pat fiksuojamus nekilnojamojo turto pakitimus.
Kadastriniai Matavimai Statybos Procese
Naujos statybos daugiabučiuose namuose butų (patalpų) kadastriniai matavimai atliekami kai namo baigtumas neatitinka buto (patalpos) baigtumo (pvz. Dvibučiuose namuose pirmą kartą matuojant pastatą pirmiausiai atliekami viso pastato kadastriniai matavimai ir po to formuojamos atskirų butų bylos.
Naujos statybos gyvenamųjų namų kadastrinius matavimus galima atlikit kai būna pastatyti namo pamatai. Pirmas etapas - „pamatų kadastriniai matavimai“ atliekami tik tuo atvejų kai galima apskaičiuoti pamatų tūrį - yra įrengtas rostverkas virš gręžtinių pamatų arba sudėti pamatiniai blokai, kaip pamatai yra juostiniai (turi būti suformuotas uždaras kontūras ir pamatai turi būti iškilę iš žemės paviršiaus).
Antras etapas - nebaigtos statybos registravimas atliekamas kai būna pastatyta didžioji dalis namo, tačiau namas dar nėra pilnai baigtas. Kuo namas būna daugiau pastatytas, tuo didesnis namo baigtumas.
Atlikus nebaigto statinio kadastrinius (kadastro) matavimus užsakovas gauną kadastrinių matavimų bylą, su kuria turi kreiptis į Statybų inspekcija, kartu pateikdamas ir pastato projektą bei, kontrolinę geodezinę nuotrauką. Statybų inspekcija patikrina pateiktus dokumentus ir išduodą pažymą apie nebaigtos statybos atitikimą projektui (pažymą galioja vieną mėnesį).
Inspekcija patikrina ar visi dokumentai atitinka projekto sprendinius ir išduoda statybos darbų užbaigimo aktą.
Dvibučių gyvenamųjų namų kadastriniai (kadastro) matavimai atliekami tokiu pat principu kaip ir vienbučių, tačiau atlikus viso pastato kadastrinius matavimus ir gavus pažymą apie statybos darbų atitikimą projektui ar statybos darbų užbaigimo aktą ir užregistravus pastatą VĮ „Registrų centre“ dar sudaromos ir atskirų butų kadastrinių matavimų bylos, kurios taip pat turi būti užregistruotos VĮ“Registrų centre“.
Jei butų baigtumai yra tokie patys kaip namo tai statybos inspekcijos dokumentai butų registravimui nėra reikalingi, užtenka tik buto kadastrinių matavimų bylos.
Sodo namų kadastriniai (kadastro) matavimai atliekami tokiu pat principu kaip ir gyvenamųjų namų, tačiau sodo namams iki 50 kvadratinių metrų bendro vidaus ploto (neskaitant rūsio ir ūkinių pastatų). Reigistravimui nereikalinga statybos inspekcijos pažyma apie nebaigtą statybą ar statybos darbų užbaigimo aktas.
Vietoj šių dokumentų savininkas teikia VĮ “Registrų centrui” pastato kadastrinių matavimų bylą ir deklaraciją apie statybos darbų užbaigimą, kuria pasirašo pats savininkas.
Įstatymų Pataisos Dėl Riboženklių
Opozicijai priklausantys parlamentarai Simonas Gentvilas, Viktoras Pranckietis, Kazys Starkevičius parengė įstatymų pataisas, kurias priėmus neliktų reikalavimo visus žemės sklypus privalomai ženklinti riboženkliais. Iniciatyvos autorių nuomone, tokia pareiga nėra tikslinga ir reikalinga, nes, pavyzdžiui, žemės ūkio paskirties sklypo riboženkliai dažnu atveju sunaikinami arba sugadinami, kadangi trukdo ūkininkauti.
„Moderniame palydovinio GPS amžiuje fiziniai sklypų žymėjimai irgi prarado prasmę, nes buitiniais prietaisais tapo įmanoma nustatyti itin tiksliai geografinę vietovę. Be to, didelių plotų sklypų (tokių, kaip pvz. kelio juostos, vandens telkiniai ir kt.) ribų ženklinimas vietovėje yra sunkiai įgyvendinamas dėl didelio įtvirtinamų riboženklių kiekio, didelių kaštų ir laiko sąnaudų“, - sako projekto rengėjai.
Beje, jie pastebi, kad ir patys riboženkliai yra de facto fizinė intervencija į gamtą, neretai tampanti šiukšle.
Projekto autorių teigimu, žemės sklypų ribos jau būna suprojektuotos teritorijų planavimo dokumente arba valdos projekte, kuriais remiantis ir atliekami kadastriniai matavimai.
„Kadastrinių matavimų metu nustatomos žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje, kurios yra stabilios ir nekintančios (nepaisant aplinkybės ar ribos paženklintos riboženkliais, ar nepaženklintos)“, - sakoma dokumento aiškinamajame rašte.
Pagal siūlomą Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo pakeitimo projektą, „žemės sklypo savininkas gali atsisakyti žemės sklypo ribas vietovėje paženklinti riboženkliais, šį atsisakymą nurodydamas žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte“.
Siūloma, kad ši įstatymo nuostata įsigaliotų nuo kitų metų. Taip pat nuo 2026 metų sausio 1 d. siūloma panaikinti Administracinių nusižengimų kodekse (ANK) numatytas baudas už riboženklių sunaikinimą.
Šiuo metu galiojantis įstatymas nesuteikia galimybės gyventojui pasirinkti ar turėti riboženklį ar ne. Nuo šių metų liepos įsigaliojo ANK pataisos, numatančios baudas už netvarkingus riboženklius.
Jei riboženkliai sugadinti ar sunaikinti, o savininkas jų neatkuria, jam gresia įspėjimas arba bauda nuo 70 iki 140 eurų.
Galimos Įstatymų Pataisų Pasekmės
Šios pataisos gali turėti įtakos žemės savininkams, ypač tiems, kurie užsiima žemės ūkio veikla. Atsisakius privalomo riboženklių ženklinimo, sumažėtų išlaidos ir palengvėtų ūkininkavimo procesai. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį į galimus ginčus dėl sklypo ribų, jei jos nebus aiškiai pažymėtos.
Žemės sklypų planai, matavimų tipai info projektuotojams
Baudos už riboženklių sunaikinimą (šiuo metu galiojančios nuostatos)
| Pažeidimas | Sankcija |
|---|---|
| Riboženklių sugadinimas ar sunaikinimas | Įspėjimas arba bauda |
| Riboženklių neatkūrimas | Bauda nuo 70 iki 140 eurų |