Ūkininkavimo būdas, pagrįstas privačia nuosavybe, konkurencija ir pelno siekimu

Konkurencijos teisė yra labai jauna teisės šaka, kuri pradėjo formuotis tik XIX a. Jungtinėse Amerikos Valstijose, o Vakars Europoje aios teisės šakos užuomazgos pastebėtos tik po II Pasaulinio karo. Ūkininkavimo būdas, pagrįstas privačia nuosavybe, konkurencija ir pelno siekimu, garantuoja rinkos skaidrumą, konkurencijos sąžiningumą, apsaugo asmens ūkinę laisvę, vartotojų interesus, numatant galimybę prisiteisti patirtą žalą, atsiradusią ūkio subjektams pažeidus Europos Bendrijos sąžiningos konkurencijos taisykles.

Adamas Smitas, klasikinės ekonomikos mokyklos pradininkas

Konkurencijos samprata ir svarba

Konkurencijos sąvoka tarptautiniame žodžių žodyne yra apibrėžiama kaip gamintojų varžymasis dėl palankesnių ūkininkavimo sąlygų, gaminių realizavimo bei įsitvirtinimo rinkoje. Anot Remigijaus Šimašiaus, didžiąją dalį mums žinomos istorijos, žmonija gyveno iškreipto varžymosi sąlygomis. Jis blogiausiu atveju pasireiškė karu, o geriausiu - laisvės proveržiu itin suvaržytų gamybinių santykių kontekste. Tai grubiausia prievarta, arba asmens laisvės paneigimu ar jo teisių apribojimu.

Pažymėtina, kad konkurencijos koncepcija gimė kartu su klasikine ekonomikos mokykla. Tik tada buvo atrastas darbo pasidalijimo principas, įvertinta sąžiningos konkurencijos reikšmė ir įtaka rinkai. Ekonomikoje konkurencija ir rinka yra vienas nuo kito neatsiejami dalykai.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 3, 4 ir 5 dalyse pažymima, kad valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei, įstatymas draudžia monopolizuoti gamybą ir rinką, saugo sąžiningos konkurencijos laisvę bei gina vartotojo interesus. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos Konkurencijos įstatymo 1 straipsnyje nurodyta, kad aio įstatymo tikslas yra saugoti sąžiningos konkurencijos laisvę Lietuvos Respublikoje. Tokios formuluotės leidžia daryti išvadą, kad pagrindinis tikslas balansuoja tarp dviejų ugnių - privataus ir viešo intereso užtikrinimo ir gynimo tuo pat metu.

Žodžiu „draudžia“ yra nubrėžiamos veikimo ribos, o jas peržengus įsijungia „gina“ ir „saugo“ saugiklis, tokiu būdu sukuriant balansą. Prof. A. Jonaitis teigia, kad būtina užtikrinti, kad konkurencija tarp ūkio subjektų nebūtų vienas kito apribota.

Bendrieji konkurencijos teisės tikslai

Svarbus veiksnys yra tokios veikos uždraudimas, kuris leidžia užkirsti kelią galimam konkurencijos iškraipymui. Šis tikslas pasiekiamas, panaudojant įbauginimo (atgrasinimo) priemones, įtraukiant moralinius bei auklėjimo elementus, suprantamas kaip reali ir tikėtina bausmė už konkurencijos normų pažeidimus bei konkurencijos iškraipymą. Labiausiai atgrasanti priemonė - bauda ar baudos dydis.

Sąžiningą konkurenciją užtikrina ne tik įstatymai, bet taip pat ir individai, veikiantys pagal vidinius savo moralės principus. Tačiau aio aspekto taip pat nereikėtų suprasti kaip veiksnio, kuriuo yra skatinama sąžininga konkurencija. Nes būtent aiuo tikslu yra siekiama atlyginti patirtą žalą nukentėjusiai aaliai, priversti kaltąją aalį atsakyti už įvykdytus draudžiamus veiksmus bei atkurti buvusią padėtį bei atgrasinti nuo tokių veiksmų pakartotinio vykdymo.

Konkurencijos teisės įgyvendinimo instituto tikslus, pasiekiami tik tuo atveju, jei individas ir visuomenė geba efektyviai apginti savo pažeistas teises. Tai jei vis tik konkurencija buvo iškraipyta ir asmuo ar visuomenė patyrė žalą, tokiu atveju turi būti sudaryta galimybė efektyviai apginti savo pažeistas teises ir interesus per patirtos žalos atlyginimą. Tik gerai informuotas individas ir visuomenė apie pažeistas teisių gynimo būdus geba tai padaryti.

Konkurencijos teisės sistemų raida

Konkurencijos teisės tikslai yra bendros rinkos sukūrimas ir integracijos skatinimas. Šalia aio tikslo siekiama saugoti mažas ir vidutines įmones, asmens ūkinę laisvę. Bendrijos mastu yra svarbūs ne tik ekonominiai, bet ir socialiniai, aplinkosauginiai, regionų plėtros bei kt. klausimai.

Buvo įtvirtintos EB konkurencijos teisės normos, skirtos reguliuoti ūkio subjektų elgesį rinkose. Remdamasi aios Steigimo sutarties normomis ir suteiktomis teisėmis ir įgaliojimais, Europos Taryba 1962 m. priėmė Reglamentą Nr. 17/62. Leidimus gauti pagal 81(3) str., kurio taikymas buvo išimtinė Europos Komisijos kompetencija. Minėtos Steigimo sutarties 82 straipsnis buvo taikomas visa apimtimi nacionalinis teismų bei konkurencijos institucijų.

2004 m. buvo priimtas ir įsigaliojo Europos Tarybos Reglamentas Nr. 1/2003, kuriuo remiantis 81(1) str. ir 81(3) str. tapo tiesiogiai taikomi nacionalinis teismų ir konkurencijos institucijų. 2005 m. gruodžio 19 d. Europos Komisija išleido ilgai lauktąją Žaliąją knygą Ieškiniai dėl žalos, patirtos pažeidus EB antimonopolines taisykles. O aiek tiek vėliau, t. y. 2008 m. balandžio 2 d., buvo išleista ir Baltoji knyga dėl ieškinių atlyginti žalą, patirtą dėl EB antimonopolinis taisyklių pažeidimo. Šie teisės normų rinkiniai tapo gairėmis privataus konkurencijos teisės įgyvendinimo instituto formavimui.

Pažymėtina, kad pirmosios privataus reikalavimo kaip instituto užuomazgos pastebėtos priėmus sprendimus Geus prieš Bosch ir Van Gend & Loos bylose. Šios prievolė ir teisę kreiptis į teismą dėl antikonkurenciniais veiksmais pažeistų interess gynimo. 1974 m. Europos Teisingumo Teismas, priėmęs sprendimą BRT v. SABAM byloje, iaiaškindamas, kad Europos Bendrijos steigimo sutarties 81 ir 82 straipsniai sukuria tiesioginius konkurencinius santykius tarp individų, tokiu būdu suteikiant jiems teisę ginti savo pažeistus interesus bei užtikrinant jų teisių apsaugą, įsikišant nacionaliniams teismams.

Pažymėtina, kad priešingai nei Europos Bendrijos konkurencijos teisė, JAV konkurencijos teisės tikslas - rinkos efektyvumo skatinimas ir ūkio subjektų rinkos kontrolė, siekiant užtikrinti vartotojų gerovę. Todėl ne veltui JAV yra pelniusi „bylinėjimosi kultūros“ vardą (angl. "litigation culture"). Privataus reikalavimo institutas užima svarbią ir bene pagrindinę vietą JAV konkurencijos teisės plotmėje, kas yra visiaškai priešinga Europos Bendrijos konkurencijos teisei, kur privataus reikalavimo instituto taikymas yra retas reiškinys ir vaidina kur kas mažesn vaidmenį nei viešoji konkurencijos teisė. Privataus reikalavimo bylos sudaro 90 proc. visų konkurencijos teisės bylų JAV.

Lietuvoje konkurencijos teisės sistema pradėjo formuotis palygus vėlai, tiksliau nuo 1992 metų, kuomet buvo priimtas pirmasis Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymas. Lietuvoje kol kas tėra keletas bylų dėl privataus konkurencijos teisės įgyvendinamo instituto. Žymiausios bylos - UAB „Klevo lapas“ prieš AB „Mažeikių nafta“ bei UAB „Šiaulių tara“ prieš AB „Stumbras“.

Pirmojoje byloje viskas baigėsi tuo, kad teismas ieškovo skundą atmetė, motyvuodamas tuo, kad ieškovas nepagrindė ir nepateikė tinkamų įrodymų, jog patyrė žalą versle dėl atsakovo veiksmų. Šiai dienai dėl bankroto iškėlimo, visos prievolės laikomos pasibaigusiomis, t. y. Antrosios bylos esmė ta, kad pirmosios instancijos teismas patenkino ieškinio skundą ir priteisė AB „Stumbrui“ kompensuoti ieškovo patirtą žalą ir kitas išlaidas. Tačiau ieškovui apskundus pirmosios instancijos sprendimą, Apeliacinis teismas priteistą sumą sumažino.

Darytina išvada, kad Konkurencijos teisė yra jauna teisės šaka, kuri pradėjo formuotis tik XIX - XX a. Tačiau nepaisant to, Jungtinės Amerikos Valstijos jau spėjo sukurti teisės normomis reglamentuotą mechanizmą bei padėjo tvirtus, teismine praktika grįstus pamatus privataus konkurencijos teisės įgyvendinimo instituto efektyviam funkcionavimui.

Privataus konkurencijos teisės įgyvendinimo elementai

Šis santykis tarp fundamentalias konkurencijos taisykles pažeidusios ir nuo pažeidimų nukentėjusios aalies, bylinėjimosi procesą, sankcijų skyrimo ir išieškojimo tvarką ir kt. Norint išsamiai išnagrinėti minėtą institutą, reikia jį išskaidyti į atskirus elementus, iš kurių jis pats yra sudarytas bei kurie yra esminiai ir jį nuo kitų institutų atribojantys kriterijai.

Visų pirma, reikia išanalizuoti, kokios institucijos turi teisę priimti sprendimus dėl konkurencijos pažeidimų ir kokios institucijos nagrinėja ginčus, pareiškiant privatų ieškinį. Vėliau reikėtų apžvelgti, kokie subjektai turi teisę pareikšti ieškinį dėl patirtos žalos atlyginimo, nukentėjus nuo antikonkurencinis veiksmų. Taip pat svarbu išnagrinėti įrodinėjimo naštą, civilinės atsakomybės kilimo pagrindus, bylinėjimosi išlaidas, ieškinio senaties niuansus. Pravartu išanalizuoti ir ieškinio senaties institutą, privataus konkurencijos teisės įgyvendinimo santykį su viešąja konkurencijos teise.

Institucijos

Pirmas klausimas, kuris iškyla nukentėjusiam dėl antikonkurencinio elgesio ir tai suvokusiam subjektui - „Kokios institucijos gali padėti apginti pažeistas teises?“. Privatusis įstatymų įgyvendinimas, turėtų būti suvokiamas kaip galimybė nukentėjusiajam subjektui nuo antikonkurencinis veiksmų pateikti ieškinį teismui, kad ašis įgyvendintų teisingumą, t. y. kaltąjį nubaustų ir atgrasintų nuo tolimesnis tokių veiksmų darymo, o nukentėjusį - apgintų.

Konkurencijos įstatymą įgyvendindamos priežiūros institucijos, tarp jų ir teismai, vykdo viešąjį įstatymo priežiūrą, taikydamos administracines sankcijas, baudas, taip atgrasindamos subjektus nuo tolesnis veiksmų. Tai yra institucijos, t. y. Europos Komisijos (iki 2004 m. reformos) bei Europos Bendrijos valstybės narės nacionalinis institucijos.

Šios institucijos nagrinėja aalių ieškinius, todėl Europoje ieškinius dėl patirtos žalos, įvykdžius antikonkurencinius veiksmus, nagrinėja už tokių bylų nagrinėjimą atsakingi nacionaliniai valstybės teismai. Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymas reglamentuoja, kad asmenys, patyrę žalą dėl antikonkurencinis kito ūkio subjekto veiksmų, gali kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą tiek įsiteisėjus Konkurencijos tarybos sprendimui, kuris konstatuoja pažeidimo faktą, tiek ir nesant tokio sprendimo.

Specializuoti teismai turi geresnius administracinius gebėjimus nei bendrosios kompetencijos teismai. Kaip pavyzdžiui, Antimonopolijos skyrius prie Jungtinis Amerikos Valstijų Teisingumo departamento turi išskirtinę teisę iškelti b...

Privataus konkurencijos teisės įgyvendinimo santykis su viešosios konkurencijos teisės įgyvendinimu

Privataus konkurencijos teisės įgyvendinimas nukrypsta nuo bendro intereso, nes pagrindinis dėmesys skiriamas asmeniniams interesams. Privataus konkurencijos teisės įgyvendinimas turi privalumų, nes leidžia nukentėjusiems asmenims tiesiogiai ginti savo teises, o viešosios teisės įgyvendinimas dažnai yra lėtesnis ir biurokratiškesnis.

Iniciatyvos ir pasiūlymai dėl privataus konkurencijos teisės efektyvaus įgyvendinimo

Siekiant efektyviau įgyvendinti privataus konkurencijos teisę, būtina didinti informuotumą apie pažeistų teisių gynimo būdus, stiprinti teismų specializaciją ir užtikrinti veiksmingą žalos atlyginimą.

tags: #ukininkavimo #budas #paremtas #privacia #nuosavybe #konkurencija