Apšerkšniję Medžiai: Žiemos Grožis ir Pasirinkimo Laisvė

Per pilką šalčio miglą miško proskynoje nušvinta saulės skleidžiamas blausus raudonis. Turbūt nėra labiau stingdančio vaizdo, kai, rodos, sustingsta net saulė, kylanti tarp šerkšno sukaustytų medžių. O su ja virš laukų pakyla ir speigo rūkas. Rūkas, kuris pranašauja tik viena - dar didesnį ryto speigą.

Kai manome, kad termometro stulpelis žemiau nukristi jau nebegali, jis mus vis tiek nustebina. Brėkštantis rytas į žemę atneša dar daugiau šalčio. Saulė ne šiaip sau ugninis rutulys. Manantiems, jog Žemės atmosfera mus saugo tik nuo saulės kaitros, tenka šiek tiek susirūpinti, kai sužino, kad atmosfera saugo ir nuo šalčio. Ir ne itin mažo.

Plačioje kosmoso erdvėje šis šaltis siekia net 270 laipsnių. Žinoma, žemiau nulio… Todėl kiekviena aušra, kurios metu net pro didelio speigo debesis pasirodo saulė, reiškia viltį. Gyvenimo viltį. Pakilus saulei, kuri šildo mūsų planetą ištisus metus, nebaisūs pasidaro ne tik apšerkšniję medžiai, bet ir giliausias nosies ertmes stingdantis šaltis. Nes žinome, kad ateis pavasaris.

Ir brėkštant pavasario aušrai matysime ne tik lengvame vėjelyje banguojančius miškus, bet išgirsime ir mažųjų sparnuotų giesmininkų grakščiąją simfoniją. Saulė, karštis, ugnis. Šie trys skirtingi, tačiau tarpusavyje labai susiję elementai, džiugina ne tik mus. Jais džiaugėsi ir mūsų protėviai bei pats pirmykštis žmogus. Ta būtybė, kuri iškentė ledynmečius ir ugnikalnių išsiveržimus. Ta būtybė, kuri tiesiog negalėjo pasirinkti.

Šviesus Rytojus ir Pasirinkimo Galimybės

Tūkstančiai metų žmogaus evoliucijos atvedė mus į šiandieną. Į tą šviesų rytojų? Deja, daugelio nusivylimui - taip. Taip, mes jau gyvename šviesiame rytojuje. Abejojate? Neturite pinigų, neturite sveikatos, šildymas arba brangiai kainuoja, arba tenka šildytis mažiau, o parduotuvėse galite įpirkti tik prastesnius produktus? Nusikelkime „tik“ milijoną metų atgal. Į tuos laikus, kai žeme vaikščiojo mūsų protėviai - neandertaliečiai.

Ir pamąstykime, apie kokį šviesų rytojų jie galėjo galvoti? Ar ne apie tokį, kuriame galėtum į speigą ir pūgas žiūrėti pro langą šiltai sėdėdamas minkštame fotelyje? Ar ne apie tokį, kuriame norint įžiebti ugnį reikėtų ne valandėlę kitą daužyti titnago gabalus vieną į kitą, o tik lengvai brūkštelėti mažą degtuką arba paspausti mygtuką? Ar ne apie tokį, kuriame tavo gyvybė priklausytų nuo to, ką rasi už kelių šimtų metrų vos ne kiaurą parą dirbančioje parduotuvėje, o ne porą savaičių klajodamas kelis šimtus kilometrų ir tikėdamasis sumedžioti bent smulkiausią gyvūnėlį?

Ar tikrai gyvename blogesniame amžiuje? Ko gero, svarbiausias skirtumas tarp mūsų ir neandertaliečių yra labai paprastas. Ne, tai ne smegenų tūris ir išsilavinimas, o paprasčiausia galimybė rinktis. Prieš milijoną metų vienišas gyvenimas dažniausiai reiškė mirtį. Komandinis darbas renkant gėrybes bei medžiojant buvo tiesiogiai susijęs su skrandžio turiniu bei sotumu. Bet kokia nesėkmė, ištikusi vienišių, reiškė jo egzistencijos pabaigą. Tuo tarpu gentys išlikdavo ilgiau ne tik dėl galimybės pasiskirstyti darbus bei apginti save, bet ir surinkti kur kas daugiau ir įvairesnio maisto, o tai irgi garantuodavo gyvybę.

Suprantama, prieš milijoną metų už kokią nors sumą eurų nebuvo galima įsigyti ir olos su balkonu ar vaizdu į ąžuolų alėją. Jau nekalbant apie norą sekmadienį praleisti gulint pūkų minkštumo kailių krūvoje ir mėgaujantis vaizdu, sklindančiu iš įvairiomis spalvomis blyksinčios dėžutės. Pasirinkimas buvo gana minimalus - išgyventi ir tobulėti. Tobulėti tik tam, kad išgyventum. O dabar galime rinktis. Galime visiškai netobulėti. Galime visiškai dėl nieko nesijaudinti, nes neišnyksime ir nuo bado nemirsime.

Bet kuriuo atveju kas nors - daugiau ar mažiau - mumis pasirūpins. Be to, kodėl turėtume neišgyventi, jeigu speigą praleidžiame šiltuose kambariuose, kartais kaip kupranugariai ant savo kupros dėl viso pikto užsimetę dar ir kelis užklotus? Kodėl turėtume neišgyventi, jeigu prekybos centre maisto pilna, nepriklausomai nuo jo kainos. Apskritai maisto! Kodėl turėtume neišgyventi, jeigu mus nuolat kas nors aplanko ir reikalui esant pasirūpina mumis?

Gyvename ateities pasaulyje, ateities žmonijoje ir galime save vadinti labiausiai išsivysčiusiais žmonėmis per visą žmonijos istoriją. Nereikia sakyti, kad tokie nesame, nes bunkame, nes valdžia bloga, nes daugėja nusikaltimų. Esame labiausiai išsivystę žmonės, nes galime rinktis, kuriuo keliu eiti. Galima rinktis, kuo norime būti. Pasirinkimo teisė mums ne tik padeda palengvinti savo gyvenimą, bet ir įgyvendinti svajones, norus, troškimus. Pasirinkimo teisė suteikia galimybę išgyvenimą pakeisti gyvenimu.

Dažnai pykstame, kad kaimynai triukšmauja? Tačiau ar galime rinktis? Žinoma, ne vienas jau ir pasirinko, persikraustydamas į kitą gyvenamąjį būstą. Dar ne vienas - suremontavęs būstą ir nuo triukšmo atsitvėręs storesne siena. Kaip šią problemą galėjo spręsti pirmykščiai žmonės? Nakvoti ne oloje, bet lauke, šalia jos? Dažnai skundžiamės, kad mums nepatinka mūsų darbovietė ar tos dienos darbai? Maža bėda. Dažnai skundžiamės, kad mums nepatinka parduotuvėje parduodamas maistas ar jo kainos? Kaip dažnai mus erzina šalia esantis žmogus? Jį tiesiog paliekame ir užmirštame. Taip. Galime rinktis.

Išmesti viską, kas nepatinka, ir pasiimti tai, kas patinka. Kartais net nebandydami vertinti, ar tikrai nepatinka, ar tikrai kitur yra geriau. Galime pasirinkti, ką norime gyvenime koreguoti ir visa tai pasiimti. Visą mūsų gyvenimą sudaro įvairūs „priedai“. Vieni jų mūsų gyvenimą veikia daugiau, kiti mažiau. Todėl neturėtų būti keista, jog kartais visiškai atsisakome to, kas nepatinka, arba tai pakeičiame kitu.

Elementaru, kad jeigu vienoje parduotuvėje parduodama duona mums nepatinka, jos nusiperkame kitoje parduotuvėje. Lygiai taip pat elgiamės, jeigu mums reikalingos duonos nėra mūsų pamėgtoje parduotuvėje. Tuomet jos nusiperkame kitoje parduotuvėje. Viskas taip paprasta! Kaip ir pats žmogus!

Dažnai net nepamąstome, kad gamtoje ir mūsų kasdienybėje galima įžvelgti visą galybę žmogaus egzistencijos tiesų. Gamta ir mūsų kasdien atliekami paprasti veiksmai nesunkiai atskleidžia, kaip elgiamės ir ką galvojame. Dažnai skundžiamės gyvenimu, neįžvelgdami, jog tai užprogramuota. Užprogramuota nuo tada, kai mūsų dar nebuvo.

Jeigu parduotuvėje mokame už prekę, kodėl tikimės, kad kas nors mums padarys paslaugą visiškai nemokamai? Jeigu sekmadienį tingime padėti draugui, kodėl tikimės, kad jis atskubės mums į pagalbą, kai jos reikės mums? Jeigu per šaltį nenorime nė nosies laukan kišti, kodėl visi kiti to turėtų norėti? Jeigu savo artimam nenorime suteikti šilumos, kodėl tikimės, kad jis jos neįsigis kitoje „parduotuvėje“? Taip, žmogus labai paprastas.

Ne veltui sakoma, kad apie žmogų viską pasako jo darbai. Nebūtinai geri ar blogi, bet tie, kuriuos jis daro kasdien. Tie darbai, kuriais jis siekia savo gyvenimą padaryti geresnį. Tie jo darbai, kurie ne mus, o jį patį veda į šviesų rytojų.

Kelionės į Tenerifę: Automobilių Nuoma ir Patarimai

Planuojantiems kelionę į Tenerifę, verta atkreipti dėmesį į automobilių nuomos galimybes. Tai puikus būdas patogiai apžiūrėti salą ir jos nuostabius gamtos kampelius. Štai keletas patarimų, kurie gali būti naudingi:

• Nuomai mašina emiau akcijos metu is www.cabreramedina.com, taciau aptarnavo www.cicar.com (cia dukterine imone, jos viena su kita susijusios).
• Dar paziurekit ir www.autoreisen.es (esam ir is ju nuomavesi uz gera kaina).

Kai kurie keliautojai rekomenduoja atvykus iškart atskristi į šiaurinį oro uostą ir netoliese šiaurėje pasiimti kelias nakvynes. Taip pat verta apsvarstyti galimybę susimokėti grynaisiais, kad vėliau nebūtų jokių staigmenų.

Jei jūsų skrydis ankstyvas, automobilių nuomos ofisas oro uoste gali dar nedirbti. Tokiu atveju, auto raktus galėsite įmesti į ofiso vidų per paliktą atidarytą langelį. Oro uoste patikra skrydžiui vyksta antrame aukšte, todėl atkreipkite dėmesį į nuorodas.

Kadangi priduodant auto atgal niekas neapžiūrės, tuo pačiu ir nepatikrins kuro likucio, tad pasiimant automobili iskart susimokesit ir uz nuoma ir uz kuro likuti (likusi bake).

Taip pat rekomenduojama aplankyti El Sauzal, Tacoronte miestukus, Puerto de La Cruz, Oratova, La Laguna.

Vaziuojant sugalvojau plana-partizana, kad ten i tuos kalnus prie Teides juk galima nuvykti kad ir velyva vakara, isimetus patalyne (jei tarkim apartamentus tarkim nuomuojiesi) kad nesusalti, nes temperatura paryciais tokiu metu tikrai buna minusine. Tokiu atveju nereikes net uz viesbuteli ant Teides kalno moketi (aisku ten kazkiek auksciau sedetum). Stebi zvaigzdes, siltas vynas, kava ar arbata, pernakvoji auto sustojus kurioje nors poilsio aiksteleje, sutinki saulute, jei nori ta pacia diena ir i Teide uzkili.

Virsuneje irgi labai grazu, net nesitiki kad buvom 3718 m aukstyje, na kol kas auksciausias taskas kur esam buve.

Kūčios: Tradicijos ir Burtai

Kūčios - ypatingas metas, šeimos metas. Jis tampa dar svarbesnis prie stalo sėdant su mažyliais. Tada labiausiai ir prisimename mūsų vaikystės Kūčias, labiausiai norime perduoti savo atžalėlėms tą stebuklingą šventės jausmą. Tradiciškai visos šeimos Kūčių vakarą susėda prie patiekalais nukrauto stalo.

Kad ši vakarienė vaikams būtų išskirtinė, duokite jiems keletą užduotėlių. Tegu bus jie atsakingi už dvylikos patiekalų suskaičiavimą. Paaiškinkite, kad ne mažiau dvylikos turi būti, nes šie reiškia dvylika mėnesių arba dvylika Kristaus apaštalų. Kartu su vaikais prieš užtiesiant staltiesę, patieskite po ja šiaudų. Paaiškinkite jiems, kad vėliau su jais bus burtas, o štai senovėje tokius šiaudus po vakarienės nešdavo gyvulėliams suėsti. Patiestas šienas pagonybės laikais simbolizavo sudūlėjusią praeitį, o katalikai aiškina, kad ant šieno ėdžiose yra gimęs Jėzus.

Būtinai padėkite ant stalo viena lėkštele daugiau nei yra žmonių ir paaiškinkite vaikams, kad ši lėkštelė skirta mirusiesiems ir angeliukams. Kai stalas jau paruoštas, papasakokite, kad sėsdavo seniau prie stalo visi Vakarinei žvaigždei danguje sužibus. Pasižiūrėkite prieš susėsdami pro langą į žvaigždes. Perspėkite susėdančiuosius, kad įsidėmėtų, iš kurios pusės prie stalo sėdo. Iš tos pačios turės ir atsistoti nueidami.

Atsisėdus prie stalo uždegama žvakė. Žodį pasako vyriausias šeimos narys. Visi sukalba maldą, laužia Kalėdaitį. Paaiškinkite vaikams, kad Kalėdaičio laužimas reiškia, jog ateinančiais metais su tuo žmogumi nesipyksi. Paskatinkite vaikus paragauti visų dvylikos patiekalų. Visiems pavalgius galima atlikti burtą su šiaudais. Nežiūrint dešine ranka reikia ištraukti iš po staltiesės vieną šiaudą.

Štai ką gali reikšti ištraukti šiaudai:

Šiaudus galima traukti ir iš po stalu padėto krepšio. Būdavo imama ir po du šiaudus -abu dešine ranka. Ištraukus abu kišami už nugaros ir greitai vienas perimamas į kairę ranką. Jei dešinėje lieka ilgesnis - bus laimingas gyvenimas. Iš šiaudų apie vedybas dar ir taip burdavo, kad jei prie šiaudo prikibęs kitas - bus vestuvės.

Jei šiaudas ilgas - būsimas vyras bus aukštas ar toli ištekės, jei trumpas - bus žemas vyras. Dar gyvenimo trukmę matuodavo taip, kad kiek saujų išsiteks ant šiaudo, tiek dešimtmečių ir gyvens. Ištrauktus šiaudelius reikia vėl sudėti po staltiese ar į krepšį - numesti negalima. Kalėdų rytą šienas nuo stalo nurenkamas. Reikia stengtis jį nurinkti taip, kad nei šiaudelis nenukristų ar neliktų - tai reiškia santaiką ir laimę šeimoje.

Pakilus nuo stalo ant vaikų galvų galima berti grūdų, o vaikai turėtų juos gaudyti. Maistas nuo stalo nenukraustomas, kažkiek paliekama per naktį. Vienas iš senųjų pokštų - tai tikėjimas, kad vanduo Kūčių naktį virsta vynu. Sakoma, kad jis virsta vynu tik akimirkai, kaip kad ir paparčio žiedas pasirodo tik trumpam.

Žaidimams su batais galite kas norite mesti batą per petį link durų. Jei žaidėjai vyresni, galite burtis, kas pirmas ištekės, jei mažesni, tegu šis žaidimas bus susijęs su pranašyste, ar atostogų važiuosite toli (jei batas atsisukęs į duris) ar liksite gimtojoje šalyje. Batus galite sudėti į didelį bliūdą ar vonelę ir smarkiai kratyti. Kurio pirmo batas iškris, tas pirmas ištekės/ves.

Dar galima taip batus kratyti per petį iš maišo. Kuris pirmas iškris, tas pirmas iš namų išeis. Dar vienas burtas - sudėti vyriškus ir moteriškus batus ir kiekvienas turi griebti nežiūrėdamas. Ateities spėjimui galima panaudoti puodelius ir po jais padėti įvairius simbolius (kokius padėsite ir ką jie gali reikšti, susigalvokite patys), pavyzdžiui, duona - sotūs metai, kaspinas - tolima kelionė, pieštukas - seksis mokslai, pinigėlis - bus turtingi metai, raktas - šeimininkausi kitais metais. Kiekvienas žaidėjas parodo, kurį puodelį atidengti.

Dar vienas ateities spėjimo burtas - lieti vašką į vandenį. Galima tiek žvakę varvinti tiek ir lieti karštą vašką iš šaukšto. Gautos figūros aiškinamos pagal tai, ką įžvelgiate. Pavyzdžiui, figūra panaši į arklį - bus turtingas, gėlės - džiaugsmas, paukštis - kelionė, pilis - turtingas gyvenimas. Taip pat galima deginti suglamžytą popierių. Iš šešėlių, gaunamų sukiojant padėklą, spėjama ateitis.

Pagal dangų Kūčių naktį galima nuspėti orus. Jeigu jis nusėtas smulkiais baltais debesų kamuoliukais - metai žada būti derlingi. Jei pirma vakare pamatyta žvaigždė būna ryški, šviesi ir mirksi - seksis visus metus, būsi laimingas, bus saulėti metai, geras derlius. Giedras žvaigždėtas, ypač su į krūvas susimetusiomis žvaigždėmis, dangus - irgi derlingų metų ženklas: gausu bus grybų, uogų, obelys derės.

Jei Kūčių vakarą sninga arba lyja - bus geri metai. Dideliais gumulais - „bobų kąsniais“ sninga - bus geri bičių metai. Jeigu debesys dideliais gabalais plaukia - bus geras bulvių derlius. Jeigu lyja - bus derlingi metai, gerai žolė augs. Jei Kalėdos be sniego - bus vėlyvas pavasaris, baltos Velykos: „Jei per Kalėdas su ratais, tai per Velykas su rogėmis“. Jei pastogėse kabo ilgi varvekliai, bus karšta vasara.

Po Kūčių vakarienės galima visiems aplankyti sodą. Tikėta, kad norint jog vaismedžiai geriau derėtų, juos reikia apkabinti arba vaikai gali bėgti juos papurtyti. Pro sodą reiktų eiti neskubant, kad žiedai pavasarį nenubyrėtų. Viena iš gražių Kūčių pasakų - tikėjimas, kad šią naktį gyvūlėliai prakalba žmogui suprantamu balsu.

tags: #apserksnije #medziai #nuoma