Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) nuo 2010 m. liepos 1 d. vykdo valstybinės žemės patikėtinio funkcijas. NŽT įgyvendina valstybės politiką žemės reformos, žemėtvarkos, žemės naudojimo, geodezijos bei kartografijos srityse, taip pat geografinės informacijos infrastruktūros plėtros srityje.
NŽT, siekdama sudaryti kuo palankesnes sąlygas racionaliam žemės naudojimui, geodezijos, kartografijos ir nekilnojamojo turto kadastro veiklai, organizuoja bei prižiūri žemėtvarkos, geodezijos ir kartografijos darbus. Taip pat priima sprendimus atkurti nuosavybės teises į žemę, parduoti bei kitaip perleisti privačion nuosavybėn ar išnuomoti valstybinę žemę.
Šiais metais ypatingas dėmesys bus skiriamas valstybinės miškų ūkio paskirties žemės sklypų pardavimui akucionuose ir tolimesniam žemės tvarkymo etapui.
NŽT vykdydama 2011 - 2012 m. numatytą prioritetinį tikslą - „Žemės tvarkymo sistema, orientuota į racionalių žemėnaudų kūrimą, ypatingą dėmesį skiria valstybinės žemės ūkio paskirties žemės pardavimui, nuomai, valstybinės žemės suteikimui naudotis neatlygintinai ar patikėjimo teise bei valstybinės kitos žemės pardavimui.
Žemės Konsolidacija ir Kaimo Plėtra
Lietuvoje nuo 2011 m. buvo inicijuojamas žemės konsolidacijos projektų rengimas ir įgyvendinimas. 2010 m. rugpjūčio 12 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 1169 įsteigtai valstybės įmonei Valstybės žemės fondui buvo suteikti įgaliojimai rengti duomenis apie šalies žemės fondo būklę, vykdyti žemės išteklių naudojimo stebėseną, tvarkyti Lietuvos Respublikos žemės informacinę sistemą, teisės aktų nustatyta tvarka įgyvendinti valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos lėšomis finansuojamas priemones, gerinančias žemės valdų struktūras ir mažinančias apleistos žemės plotus, taip pat organizuoti žemės valdų struktūras ir mažinančias apleistos žemės plotus, taip pat organizuoti žemės konsolidacijos projektų rengimą bei jų sprendimų įgyvendinimą.
Vykdant žemės konsolidaciją yra kompleksiškai pertvarkomos tam tikrų kaimų vietovių teritorijose esančių žemės sklypų ribos, juos sujungiant taip, kad būtų suformuotos racionaliai valdomos žemės ūkio valdos, sukuriama tinkama kaimo infrastruktūra. Šiems projektams pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007 - 2013 m. programą yra skirta 56 mln. litų ES paramos. Per 2005 - 2008 m. Lietuvoje jau įgyvendinta 14 žemės konsolidacijos projektų. Yra numatyta iki 2015 m. pabaigos parengti ir įgyvendinti dar 40 žemės konsolidacijos projektų.
Žemės grąžinimo darbai (išskyrus atskiras priemesčių teritorijas, yra iš esmės baigti 25 rajonų savivaldybėse ir tai yra daugiau kaip 99 % piliečių prašymuose nurodyto ploto. Nacionalinė žemės tarnyba siekdama teisėtų piliečių lūkesčių įgyvendinimo ir palankesnių sąlygų spartesniam žemės rinkos formavimuisi nuo 2012 m. vykdys programos „Žemės tvarkymas ir administravimas bei erdvinės informacijos infrastruktūros vystymas“ I-ojo uždavinio dvi naujas priemones : 4 priemonę - „Kaimo plėtros žemėtvarkos projektų rengimas“ ir 5 priemonę - „Valstybinės miškų ūkio paskirties žemės sklypų pardavimas“.
Vykdant šią priemonę, 2012 - 2014 m. šalies rajonų savivaldybių teritorijose kaimo vietovėse rengiamuose žemės reformas žemėtvarkos projektuose būtų projektuojami laisvos žemės fonde esantys miško žemės sklypai, kurie Vyriausybės nutarimais nėra buvę priskirti valstybinės reikšmės miškams dėl jų pardavimo aukcionuose. Aukcionuose pardavus valstybinės miškų ūkio paskirties žemės sklypus, iš asmenų įmokų į valstybės biudžetą bus mokama piniginė kompensacija piliečiams už miestuose turėtą valstybės išperkamą žemę, mišką, vandens telkinius. Vidutiniškai būtų projektuojama iki 14 300 parduotinų miško žemės sklypų, iš jų: 2012 m. - 5 000 sklypų; 2013 - 2014 m. - 9 300 sklypų.
Aukcionuose 2012 - 2014 m. numatoma parduoti iš viso iki 14 300 miško žemės sklypų, iš jų: 2012 m. - 1 000 sklypų; 2013 ir vėlesniais metais - 13 300 miško žemės sklypų. Prognozuojama, kad aukcionuose 2012 bei 2013 ir vėlesniais metais asmenims bus parduota iki 50 tūkst.
Valstybinės Žemės Duomenų Rinkinys
Nuo šiandien pradedamas skelbti Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) iniciatyva parengtas visiškai naujas ir unikalus erdvinių duomenų rinkinys, kuriame pateikiama informacija apie visą valstybinę žemę. Lietuvos Respublikos teritorijos apskaitytų valstybinės žemės plotų erdvinių duomenų rinkinyje VŽA_DRLT galite matyti aktualius valstybinės žemės, valdomos NŽT ir kitų patikėtinių, duomenis visoje Lietuvos teritorijoje. Žemėlapyje atskiruose sluoksniuose pateikti valstybinės žemės plotai ir NT registre įregistruoti valstybinės žemės, valdomos NŽT ir kitų patikėtinių, sklypai. Papildomą informaciją apie valstybinę žemę sužinosite identifikavę dominantį VŽA_DRL objektą.
VŽA_DRLT duomenų rinkinys sukurtas automatizuotu būdu iš atrinktų pradinių duomenų rinkinių. VŽA_DRLT duomenys nepakeičiami apskaitant ir tvarkant Lietuvos valstybinės žemės fondą, investuojant į teritorijos vystymą, planuojant įsigyti ar nuomotis valstybinę žemę ir kitiems tikslams.
Duomenų Peržiūra ir Atsisiuntimas
- Šiuos duomenis galite peržiūrėti geoportal.lt žemėlapių naršyklėje
- Taip pat šiuos duomenis galite ir atsisiųsti: VŽA_DRLT duomenų atsisiuntimas.
Duomenų Rinkinio Specifikacija
- VŽA_DRLT specifikacija
- Daugiau informacijos apie VŽA_DRLT galite rasti čia.
Aš renkuosi Lietuvą | Gyvenamosios vietos deklaracija
Valstybinės Žemės Valdymas ir Savivaldybių Įgaliojimai
Nacionalinė žemės tarnyba privalo prižiūrėti, kad Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimas ar Vyriausybės nutarimas, kuriuo buvo perduoti valstybinės žemės sklypai, valstybinės žemės teritorija, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, patikėjimo teise šio straipsnio 1 dalies 2 punkte bei 5 ir 6 dalyse nurodytiems subjektams, būtų tinkamai vykdomi. Jeigu savivaldybė nebenaudoja Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendime nurodytoms reikmėms jai patikėjimo teise perduoto valstybinės žemės sklypo, Nacionalinės žemės tarnybos vadovas Vyriausybės nustatyta tvarka priima sprendimą dėl šios savivaldybės patikėjimo teisės pasibaigimo.
Jeigu viešosios transporto infrastruktūros valdytojas nebenaudoja Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimu jam patikėjimo teise perduoto valstybinės žemės sklypo viešosios transporto infrastruktūros valdytojo veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytoms valstybinėms funkcijoms atlikti, Nacionalinės žemės tarnybos vadovas priima sprendimą dėl šio viešosios transporto infrastruktūros valdytojo patikėjimo teisės pasibaigimo. Jeigu savivaldybė nebenaudoja Vyriausybės nutarimu jai patikėjimo teise perduoto valstybinės žemės sklypo šio straipsnio 3 dalyje nurodytoms reikmėms ar šio straipsnio 5 dalyje nurodyti subjektai nebeatlieka Vyriausybės nutarime nurodytų funkcijų, kurioms įgyvendinti jiems patikėjimo teise buvo perduoti valstybinės žemės sklypai, Nacionalinė žemės tarnyba arba valstybinės žemės patikėtinis, gavęs Nacionalinės žemės tarnybos sutikimą, raštu apie tai informuoja Aplinkos ministeriją.
Aplinkos ministerija teikia Vyriausybei Vyriausybės nutarimo dėl patikėjimo teisės pasibaigimo projektą.
Savivaldybių vaidmuo nuomojant valstybinę žemę
Primename, kad nuo šių metų pradžios pasikeitus teisiniam reglamentavimui, vadovaujantis Žemės įstatymo 9 straipsnio 1 dalimi, sprendimą išnuomoti kitos paskirties valstybinės žemės sklypus ne aukciono būdu priima ir valstybinės žemės nuomos sutartis sudaro savivaldybės. Kai valstybinės žemės sklypas patikėjimo teise yra perduotas savivaldybei, savivaldybės taryba priima sprendimą išnuomoti valstybinės žemės sklypą, o valstybinės žemės nuomos sutartį sudaro meras arba jo įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius.
Vadovaujantis Kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“, 35 punktu, naudojamus žemės sklypus (jų dalis) be aukciono turi teisę išsinuomoti Lietuvos Respublikos fiziniai ir juridiniai asmenys, užsieniečiai, užsienio juridiniai asmenys ir kitos užsienio organizacijos (toliau visi kartu šiame skirsnyje - asmenys), kuriems šiuose žemės sklypuose (jų dalyse) esantys savarankiškai funkcionuojantys statiniai ar įrenginiai priklauso nuosavybės teise arba yra jų nuomojami.
Valstybinės Žemės Nuomos Sąlygos
Dažnai klausiama kaip yra nustatomos valstybinės žemės sklypo dalys, kai žemės sklype yra vienas statinys (su jo priklausiniais), Nekilnojamojo turto registre įregistruotas atskiru objektu (pagrindiniu daiktu), kuriam eksploatuoti nuomojamas atskiras žemės sklypas, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso keliems asmenims?
Pagal Kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų LR Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“, 13.1 papunkčio nuostatas, kai savarankiškai funkcionuojančiam vienam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti pagal paskirtį suformuotas žemės sklypas priklauso dviem ar daugiau savininkų, kiekvienam statinio ar įrenginio savininkui ar nuomininkui tenkanti žemės sklypo dalis nustatoma atsižvelgiant į kiekvienam iš jų priklausančią statinio arba įrenginio dalį, į kurią neįskaitomos statinio arba įrenginio (pagrindinio daikto) priklausinių valdomos dalys.
Valstybinės žemės sklypo dalys, kai keliems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ar įrenginiams, Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems atskirais objektais (pagrindiniais daiktais), su jų priklausiniais eksploatuoti nuomojamas atskiras valstybinės žemės sklypas, kai statiniai ar įrenginiai (su jų priklausiniais) nuosavybės teise priklauso skirtingiems asmenims taip pat nustatomos vadovaujantis LR Vyriausybės nutarimu Nr. 260.
Kitos paskirties valstybinė žemė nuomotojo ir nuomininko susitarimu gali būti išnuomota ne ilgiau kaip 99 metams. Valstybinės žemės sklypų, išnuomojamų be aukciono, statiniams ar įrenginiams eksploatuoti arba statyti ir eksploatuoti valstybinės žemės sklypų nuomos terminas nustatomas atsižvelgiant į ekonomiškai pagrįstą statinio ar įrenginio naudojimo trukmę. Valstybinės žemės sklypai laikiniems statiniams statyti ir eksploatuoti išnuomojami Statybos įstatymo nustatytam tokių statinių naudojimo terminui. Valstybinės žemės sklypai, užstatyti fizinių ir juridinių asmenų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, išnuomojami be aukciono tik šių statinių ar įrenginių nuomos terminui.
Prieš priimant sprendimą dėl valstybinės kitos paskirties žemės sklypo išnuomojimo ne aukciono būdu, teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais yra atliekamas faktinių duomenų patikrinimas vietoje, kurio metu įvertina, ar valstybinės žemės sklypas atitinka Naudojamų žemės sklypų administravimo metodikoje įtvirtintus statiniams ar įrenginiams eksploatuoti reikalingo žemės sklypo būtinojo dydžio reikalavimus.
Nuoma prie apleistų, sunykusių ar nebaigtų statyti statinių
Be aukciono gali būti išnuomojamas ir toks kitos paskirties valstybinės žemės sklypas, kuriame yra tik apleisti statiniai. Tai reglamentuoja Žemės įstatymo 9 straipsnio 23 dalis. Tokiu atveju valstybinės žemės nuomos sutartyje turi būti nurodytas valstybinės žemės nuomos mokestis, kuris apskaičiuojamas pagal žemės sklypo vertę, nustatytą taikant individualų turto vertinimą ir didinamas 10 procentų. Individualus valstybinės žemės sklypo vertinimas atliekamas suinteresuoto asmens lėšomis.
Taip pat gali būti nustatytas 2 metų arba 5 metų terminas statybos darbams atlikti, kai vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymu turi būti rengiamas vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentas. Valstybinės žemės nuomininkas įpareigojamas iki sutartyje nustatyto termino pabaigos užbaigti statinių statybą ir pateikti tai patvirtinantį dokumentą. Nepateikus statybos užbaigimą patvirtinančio dokumento, valstybinės žemės nuomininkas moka dvigubo dydžio valstybinės žemės nuomos mokestį, iki bus pateiktas šis dokumentas, arba pateikia prašymą valstybinės žemės nuomotojui dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo.
Žemės Nuomos Sutarties Pakeitimas ir Nutraukimas
Žemės nuomos teisinius santykius ir valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo, pakeitimo, nutraukimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, Žemės įstatymas ir Kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių patvirtinimo“.
Žemės nuomos sutarties pakeitimą reglamentuoja Civilinio kodekso 6.223 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartis gali būti pakeista šalių susitarimu. Civilinio kodekso 6.223 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vienos iš šalių reikalavimu sutartis gali būti pakeista teismo sprendimu, jeigu: 1) kita sutarties šalis iš esmės pažeidė sutartį; 2) kitais sutarties ar įstatymų nustatytais atvejais.
Atkreiptinas dėmesys, kad valstybinės žemės nuomos sutartis, šalių susitarimu gali būti keičiama:
- Nuomininko prašymu, siekiant pakeisti nuomos sutarties punktus ar išdėstant ją nauja redakcija.
- Naujo valstybinės žemės sklype esančių statinių ar įrenginių (jų dalių) savininko prašymu, kai perleidžiami valstybiniame žemės sklype (jo dalyje) esantys statiniai ar įrenginiai (jų dalys).
- Patikslinus išnuomoto žemės sklypo kadastro duomenis.
- Perskaičiavus (pakeitus) išnuomoto žemės sklypo dalių dydį.
Valstybinės žemės nuomos sutartis gali būti nutraukta remiantis Civilinio kodekso, Žemės įstatymo ir Kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo bei nuomos taisyklių nuostatomis.
Statyba Nuomojamame Valstybinės Žemės Sklype
Vadovaujantis Žemės įstatymo 10 straipsnio 3 dalimi, valstybinės žemės nuomininkas, pageidaujantis įgyvendinti valstybinės žemės nuomos sutartyje numatytą galimybę statyti naujus ir (ar) rekonstruoti esamus statinius, iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo, o jeigu jų statybai statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas, iki naujų statinių statybos ir (ar) esamų statinių rekonstravimo pradžios Vyriausybės nustatyta tvarka turi sumokėti 50 procentų atlyginimo už galimybę statyti valstybinėje žemėje į valstybės biudžetą, 50 procentų atlyginimo už galimybę statyti valstybinėje žemėje - į savivaldybės, kurios teritorijoje yra žemės sklypas, biudžetą.
Apibendrinant teisės aktų nuostatas, informuojame, kad valstybinės žemės sklypuose, išnuomotuose Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte nustatytu atveju, statyti naujus statinius ar įrenginius ir rekonstruoti esamus galima tik tuo atveju:
- Jeigu tai numatyta valstybinės žemės nuomos sutartyje.
- Nauja statyba ir (ar) rekonstravimas atitinka valstybinės žemės nuomos sutartyje nurodytą žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą.
- Statyba ir (ar) rekonstravimas galimi pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentų sprendinius.
- Valstybinės žemės sklypas išnuomotas ilgesniam nei 3 metų laikotarpiui.
- Žemės sklypuose, išnuomotuose asmenų nuomojamiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti, ir žemės sklypuose, išnuomotuose valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausantiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti, nuomininkas rekonstruoti esamus statinius ir (ar) įrenginius gali tik gavęs statinių ir (ar) įrenginių savininko sutikimą.
tags: #kokiais #zemes #sklypais #disponuoja #nzt