Ikiteisminio tyrimo pradėjimas arba nepradėjimas yra itin svarbus teisinis institutas, tiesiogiai veikiantis asmenų, nukentėjusių nuo nusikalstamų veikų, teises. Nuo baudžiamojo persekiojimo institucijų valios pradėti ar nepradėti ikiteisminį tyrimą tiesiogiai priklauso galimybė asmeniui, nukentėjusiam nuo nusikalstamos veikos, patekti į teismą ir įgyvendinti savo teisę į teisminę pažeistų teisių gynybą.
Šiame straipsnyje aptarsime ikiteisminio tyrimo pradėjimo tvarką Lietuvoje, įskaitant teisinį reguliavimą, prokuroro vaidmenį ir skundų teikimo galimybes.
Teisinis Reguliavimas
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 2 straipsnis skelbia, kad „Lietuvos valstybę kuria Tauta“, o 5 straipsnio 3 dalis - „valdžios įstaigos tarnauja žmonėms.“ Konstitucija yra vientisas ir tiesiogiai taikomas aktas, kuriuo remiantis kiekvienas gali ginti savo teises.
Baudžiamojo proceso kodekso (BPK) 1 straipsnio 1 dalis nurodo, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas.
BPK 2 straipsnis įpareigoja prokurorą ir ikiteisminio tyrimo įstaigas kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika.
Pagal BPK 166 straipsnį, ikiteisminis tyrimas pradedamas:
- Gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką;
- Prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius.
Pagal BPK 168 straipsnio 1 dalį, atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą galima tik tuo atveju, kai nurodyti duomenys apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios BPK 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės.
Lietuvoje vyraujanti baudžiamojo proceso teisės doktrina pabrėžia legalumo (baudžiamojo persekiojimo privalomumo) principą, kuris reiškia, kad Lietuvos ikiteisminio tyrimo pareigūnai ir prokurorai privalo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl kiekvienos paaiškėjusios nusikalstamos veikos ir ją ištirti.
Apibendrinant, Lietuvoje ikiteisminis tyrimas privalo būti pradėtas visais atvejais, kai paaiškėja, kad in concreto galėjo būti padaryta nusikalstama veika.
Prokuroro Vaidmuo
Generalinis prokuroras ir jo artimiausia komanda, taip pat ir Lietuvos Respublikos prokuratūra, kaip konstitucinė institucija sui generis, yra ar bent jau turi būti didžiausiu, lemiančiu procesinės galios centru. Tad neatsitiktinai su Generalinio prokuroro paskyrimu yra siejamos didžiausios viltys ir lūkesčiai kriminalinėje justicijoje.
Prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, gavęs skundą, pareiškimą ar pranešimą, o reikiamais atvejais - ir jų patikslinimą, atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, kai nurodyti duomenys apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios LR BPK 3 straipsnio 1 dalyje (kai baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas).
Tačiau, viena vertus, greta šio, atrodytų, gana aiškaus įstatyminio reguliavimo Generalinis prokuroras sukūrė „papildomą“ teisinį instrumentą, kuris leidžia baudžiamojo persekiojimo institucijoms norima linkme veiksmingai reguliuoti pradėtų / nepradėtų ikiteisminių tyrimų skaičių.
Generalinio prokuroro „Rekomendacijose dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkos“ nurodyta inter alia, kad nukentėjusysis ar jo teisėtas atstovas, pranešdamas apie daiktų ar dokumentų praradimą arba turto sunaikinimą ar sugadinimą, gali „pageidauti gauti pažymą dėl kreipimosi į ikiteisminio tyrimo įstaigą“. Šį „pageidavimą“ jis gali išreikšti „užpildydamas prašymo išduoti pažymą neatliekant tyrimo formą“. Kai ikiteisminio tyrimo įstaiga gauna tokį „prašymą išduoti pažymą neatliekant tyrimo“, ikiteisminio tyrimo ji nepradeda, tyrimo neatlieka.
Rekordinė korupcija, atvedusi ir į Seimą: milijoniniai kyšiai, auksas, narkotikai ir sprogmenys
Skundo Teikimo Tvarka
Atsisakydamas pradėti ikiteisminį tyrimą, prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas surašo motyvuotą nutarimą. Ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą gali būti skundžiamas prokurorui, o prokuroro nutarimas - ikiteisminio tyrimo teisėjui.
Jeigu prokuroras nepanaikina nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, jo sprendimas gali būti skundžiamas ikiteisminio tyrimo teisėjui. Ikiteisminio tyrimo teisėjo priimtas sprendimas skundžiamas LR BPK X dalyje nustatyta tvarka (apygardos teismui).
Skundai gali būti paduodami per 7 dienas nuo nutarimo ar nutarties nuorašo gavimo dienos.
Ikiteisminio tyrimo teisėjui nagrinėjant skundą, gali būti rengiamas posėdis, į kurį turi būti kviečiamas prokuroras, įtariamasis, įtariamojo gynėjas, skundą padavęs asmuo ir jo atstovas.
Apie prokuroro ar ikiteisminio tyrimo teisėjo priimtą sprendimą dėl skundo pranešama skundą padavusiam asmeniui.
| Skundo objektas | Skundo padavimo terminas |
|---|---|
| Ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą | 7 dienos nuo nutarimo nuorašo gavimo dienos |
| Prokuroro nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą | 7 dienos nuo nutarimo nuorašo gavimo dienos |
| Ikiteisminio tyrimo teisėjo priimtas sprendimas | LR BPK X dalyje nustatyta tvarka |