Neturite laiko rinkti krintančių vaisių, medis užstoja šviesą ar toje vietoje esate suplanavę kitokį sprendimą - tai tik kelios priežastys, kodėl nutariama nukirsti namuose ar šalia kiemo augantį medį. Tačiau, norint tai padaryti teisėtai, būtina laikytis tam tikrų taisyklių ir reikalavimų.
Saugotinų Medžių Statusas ir Leidimai
Aplinkos ministerijos specialistė Kristina Ulkienė primena, kad norint legaliai nukirsti medį savo sklype, pirmiausiai reikia žinoti, ar medis yra saugotinas, ar ne, kitaip tariant, ar reikalingas leidimas medžiui nupjauti. Jei medis, augantis privačioje žemės valdoje nėra saugotinas, jį galima tvarkyti savo nuožiūra, nepažeidžiant kaimyninių žemės sklypų ir namų valdų savininkų, valdytojų ar naudotojų interesų.
Jei medžiai yra saugotini, norint medį genėti ar nukirsti, reikia kreiptis į savivaldybę su prašymu. Prašymo formą galite rasti aplinkos ministro 2008-01-31 d. įsakymo Nr. 1. Vyriausybės 2008-03-12 nutarime Nr. 206 „Dėl Kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, sąrašo patvirtinimo ir medžių ir krūmų priskyrimo saugotiniams“ išvardinti visi kriterijai, kada medis tokiu laikomas.
Medžius saugotiniems gali priskirti ir savivaldybė, vadovaujantis aplinkos ministro 2007-12-29 įsakymu Nr. D1-716 „Dėl kriterijų pagal kuriuos dendrologiškai, ekologiškai, estetiškai vertingi, kultūros paveldui ir kraštovaizdžiui reikšmingi želdiniai, augantys privačioje žemėje, priskiriami saugotiniems“.
Kaip pakeisti medienos leidimus
Specialios Zonos ir Apribojimai
Reikėtų atkreipti dėmesį ir į medžius, augančius paviršinių vandens telkinių pakrančių apsaugos juostose: čia augančių storesnių nei 8 cm skersmens ąžuolų, beržų, klevų ir uosių liesti negalima. Kitų rūšių medžiams šioje zonoje taikomas apribojimas galioja pasiekus 16 centimetrų skersmenį.
Taip pat medžiai laikomi saugomais ir kitose specialiose zonose, kurios dažnam savininkui nėra tokios aktualios:
- Geležinkelio želdinių apsaugos zonoje
- Vietinės reikšmės kelių kelio juostos dalyje už kelio pylimo pado, iškasos ar kelio griovio išorinio krašto, taip pat kelio apsaugos zonoje už kelio juostos ribos
- Aerodromų apsaugos zonoje
- Gamybinių ir kitų objektų sanitarinėje apsaugos zonoje
- Kaimų bendro naudojimo teritorijose
- Mėgėjiškų sodų teritorijų bendro naudojimo žemėje
Kiekvienam iš šių atvejų taikomos tam tikros išimtys.
Konfliktinės Situacijos ir Teisiniai Aspektai
GRYNAS.lt informavo, kad Vilniaus rajone, šalia sodų bendrijos „Dobilas“ vyksta negeri dalykai. Vyras atskleidė, kad jo kaimynas prie pat sodų bendrijos esančiame nuosavame miške iškirto maždaug 5- 6 pušis. Jis įsitikinęs, kad miškas iškirstas nelegaliai, nes tai yra rekreacinės paskirties žemė.
Dėl iškirstų medžių pašnekovas teigė kreipęsis į visas įmanomas institucijas, tačiau iki šiol negaunantis tikslaus atsakymo, ar kirtimai buvo legalūs. Be to, vyrui atrodo neįtikinami kaimyno paaiškinimai, kodėl jis iškirto medžius.
Vis dėlto paaiškėjo, kad pašnekovas su medžius iškirtusiu kaimynu dėl šio miško bylinėjasi teismuose. Jis siekia, kad matininkai iš naujo atliktų matavimus.
Vilniaus rajono aplinkos apsaugos agentūros vedėjas Mykolas Bekasėnas GRYNAS.lt patvirtino, kad šalia „Dobilo“ sodų bendrijos esančiame sklype iš tiesų buvo iškirsta medžių. Tačiau jis aiškino, kad kirtimai yra legalūs, kadangi leidimas yra oficialiai išduotas.
Valstybinės miškų tarnybos vyriausiasis specialistas Ramūnas Stankevičius taip pat teigė, kad šalia sodų bendrijos pušys iškirstos legaliai. Pareigūnas tikino pats davęs leidimą kirsti medžius.
Palangos Pavyzdys: Medžių Apsauga ir Savivaldos Reikalavimai
Palangos Savivaldybėje galioja Želdynų ir želdynų apsaugos taisyklės. Dar rugsėjo pradžioje rašėme, kad Palangos miesto merui Šarūnui Vaitkui teko kreiptis į prokuratūrą, mat Palangoje, Ajerų g. 8 ir Ajerų g. 10 sklypuose, galimai nunuodyti medžiai.
Redakciją pasiekė ponios Liudos pagalbos šauksmas. Moterį sudomino, ar S. Dariaus ir S. Girėno gatvėje, poilsiavietės „Švyturys“ teritorijoje, legaliai nupjauta pušis, o gal ir kiti medžiai? Pilietinė pareiga skatino kovoti už teisybę, juolab pušys, jų kvapas, ištisus metus džiuginanti žaluma, yra brangiausias kiekvieno palangiškio turtas.
Kaip paaiškėjo susitikus su specialiste, rugpjūčio 29 dieną Palangos miesto savivaldybės administracijos Ūkio ir turto skyriuje buvo gautas UAB „Baltija“ prašymas, buvo prašoma Savivaldybės leidimo nupjauti nudžiūvusios medžius: įmonei priklausančiame žemės sklype Kęstučio g. 32, poilsio namų „Žilvinas“ teritorijoje, - nudžiūvusį juodalksnį ir S. Dariaus ir S. Girėno gatvėje 20, poilsio namų „Vyturys“ teritorijoje vieną pušį.
Pasak R. Kairienės, pagal dabar galiojančias Želdynų ir želdinių apsaugos taisykles, šalinti nudžiūvusius, stichinių nelaimių, gaisrų ar avarijų metu išverstus, apdegusius, žvėrių sužalotus medžius ir krūmus galima tik telefonu, raštu ar elektroniniu laišku informavus Ūkio ir turto skyrių apie ketinamus atlikti darbus ir pateikus objekto fotofiksaciją, Savivaldybės leidimo nereikia.
Svarbu Žinoti: Kada Leidimo Nereikia
Pažymėtina, kad pasikeitus teisės aktams nuo 2018 metų liepos mėnesio saugotiniems medžiams nepriskiriami:
- Nudžiūvę
- Stichinių nelaimių, gaisrų ar avarijų metu išversti, nulaužti, apdegę
- Žvėrių sužaloti medžiai ir krūmai
- Medžiai, kurių skersmuo 1,3 m aukštyje nesiekia 12 cm
Želdiniai, atitinkantys aukščiau įvardintus kriterijus, gali būti šalinimai savininko nuožiūra neturint savivaldybės administracijos išduoto leidimo saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbams.
Ką Daryti Pastebėjus Neteisėtą Kirtimą?
Jei užklupote medienos vagis nusikaltimo vietoje arba kitais atvejais, kuomet reikalinga greita policijos pareigūnų reakcija, pranešti apie vykdomą nusikaltimą geriausiai bendruoju pagalbos telefonu 112. Anoniminių pranešimų policija gali nenagrinėti, bet pranešėjams, pasirašiusiems kvalifikuotu elektroniniu parašu, bus suteikiama informacija apie pranešimo vykdymo būseną ir pirminį informacijos patikrinimo rezultatą (portale, SMS, el. paštu).
Apie pažeidimus miške patartume telefonu, elektroniniu paštu ar raštišku pranešimu taip pat informuoti Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės teritorinio poskyrio miškų kontrolės pareigūnus.
Gavę informaciją iš policijos apie privačiame miške įvykdytą neteisėtą kirtimą, Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės teritorinio padalinio miškų kontrolės pareigūnai vyksta į vietą nustatyti faktinių aplinkybių ir apskaičiuoti padarytą žalą gamtai.
Tuomet, vadovaujantis aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. DI-249 patvirtinta Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo dydžio apskaičiavimo metodika, apskaičiuojama padaryta žala gamtai.
Atkreipiame dėmesį, kad baudos už padarytą žalą gamtai yra sumokamos ne miško savininkui, o į valstybės biudžetą.
Kaip Apsaugoti Savo Mišką Nuo Vagysčių?
- Reguliariai lankytis savo miške pačiam savininkui.
- Sudaryti ilgalaikę miško priežiūros ir tvarkymo sutartį.
- Tapti miško savininkų kooperatyvo nariu.
Miško savininkų kooperatyvas paženklins jūsų valdą specialiais riboženkliais, pažyminčiais, kad jūsų miškas yra prižiūrimas. Specialistai reguliariai lankysis miško valdoje, prie valdos riboženklių pastatys informacinius užrašus, kad miškas yra prižiūrimas, nurodys kontaktinį telefoną.
Primename, kad vagystė gali užtraukti baudžiamąją atsakomybę. Už neteisėtus miško kirtimus gresia ir administracinė atsakomybė.
Baudos Už Neteisėtus Kirtimus
Savavališkas medžių ir krūmų kirtimas, naikinimas arba žalojimas privačiuose miškuose, kai iškertama, sunaikinama ar sužalojama ne daugiau kaip dešimt kietmetrių medžių, užtraukia baudą nuo šešiasdešimt iki trijų šimtų eurų, iškirtus daugiau kaip dešimt, bet ne daugiau kaip vieną šimtą kietmetrių medžių, bauda svyruoja nuo penkių šimtų šešiasdešimt iki vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų. Be to, konfiskuojami nusižengimo padarymo įrankiai ir priemonės.
Kita Svarbi Informacija
Vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, savarankiškai ir savavališkai kirsti, pjaustyti pažeistų medžių, nuvirtusių ant kelių, takelių, elektros ir kitų inžinerinių tinklų, negalima. Tokiais atvejais reikėtų pranešti miško valdytojams arba savininkams, elektros perdavimo sistemos ir skirstomųjų tinklų operatoriams, inžinerinius tinklus, komunikacijas ir kelius prižiūrinčioms įmonėms.
Leistini plotai:
- Jeigu privačios žemės sklype yra neželdintinų plotų, jie gali sudaryti ne daugiau kaip 30 proc.
- Jeigu privačios žemės sklype yra mišku apaugusios žemės, ji gali sudaryti ne daugiau kaip 50 proc.
Nors kirtimų norma nepasikeitė, per paskutiniuosius 5 m. valstybinių miškų plotas šalyje padidėjo 34 tūkst. ha. Į šį skaičių patenka apie 20 tūkst. ha laisvos valstybinės žemės fonde esančių miškų, kurie 2023 m. Vykdant miško kirtimą (išskyrus jaunuolynų ugdymo ir retinimo miško kirtimus) II miškų grupės miškuose arba miškuose, esančiuose saugomose teritorijose (įskaitant Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijas), kurios registruotos Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastre Saugomų teritorijų įstatymo nustatyta tvarka, šalia numatyto kirsti ploto visuomenę apie vykdomus darbus informuoja VMU stendai, kuriuose išsamiai aprašyta, kodėl ir kokie darbai yra vykdomi, nurodoma kirtimų rūšis, kertamas plotas, vykdymo pagrindas ir tikslai, miško kirtimo darbų organizatoriaus kontaktinė informacija.
Biržėse, kuriose vykdyti atvejiniai pagrindiniai arba plynieji miško kirtimai, papildomai nurodomas numatomas miško atkūrimo būdas, laikas ir planuojamo atkurti miško rūšinė sudėtis. Jeigu kyla daugiau klausimų, galite kreiptis informaciniuose stenduose nurodytais kontaktais.
Miško Atsodinimas
Po kirtimų VMU miškininkai jau sekantį pavasarį atsodina mišką mišriu, klimato kaitai atspariu, medynu. Plynieji sanitariniai kirtimai vykdomi stichijų, ligų, ar miško kenkėjų pažeistuose medynuose, kuriuose kitomis miško sanitarinės apsaugos priemonėmis neįmanoma pagerinti medyno sanitarinės būklės arba kuriuose atlikus atrankinius sanitarinius miško kirtimus liktų 0,4 ir mažesnis medyno skalsumas.
Atkurdami bei įveisdami naujus miškus miškininkai daug dėmesio skiria medynų rūšinės sudėties formavimui. Atsižvelgdami į iškilusius iššūkius, susijusius su klimato kaita, miškininkai atkuria mišrius, gamtiniams poveikiams atsparius miškus, kurie sudaryti iš daugiau nei trijų vietinių medžių rūšių: ąžuolų, beržų, liepų, eglių, pušų, juodalksnių, bukų ir kitų.
Kur Kreiptis Pagalbos?
Apie miške matomus pažeidimus informuokite vietos miškininkus, kurie iš karto sureaguos ir imsis visų atininkamų priemonių.