Žemės sklypo kadastriniai matavimai liaudyje ne visai korektiškai dažnai vadinami „geodeziniais matavimais”. Atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus yra parengiamas tikslus žemės sklypo planas (žmonių dažnai minimas kaip geodezinis planas), kuriame yra informacija apie sklypo naudmenas, apribojimus, statinius ir kita.
Pagrindinis skirtumas tarp šių matavimų yra tikslumas. Kadastrinių matavimų metu nustatytos sklypo ribos vietovėje ir planinėje medžiagoje skiriasi nežymiai ir tikslumas gali būti pasiektas iki 1 cm. Preliminariai matuoto sklypo plotas kinta tam tikrose paklaidos ribose ir tai priklauso nuo daugelio veiksnių. Pradėjus atlikti kadastrinius matavimus anksčiau nei kaimyniniai sklypai yra didesnė tikimybė atkurti juridinį disponuojamo sklypo plotą.
Kadastrinių Matavimų Tikslumas ir Sistemos
Taip pat derėtų paminėti, kad kadastriniai matavimai atlikti ne LKS 94 koordinačių sistemoje (vietinėse ir sąlyginėse sistemose) dažnu atveju turėtų būti tikslinami. Nors plotas gali pakisti nedideliu dydžiu iki 1/1000 nuo sklypo ploto, tačiau galimi sklypų „persislinkimai“ ir sklypo naudojimas vietovėje gali skirtis nuo planinės medžiagos ir nuo sklypo ribos esančios RC žemėlapyje ar vietovėje.
Šie netikslumai atsiranda dėl konvertavimo klaidų, bei dėl tuometinių kadastrinių matavimų specifikos nuo tvirtų punktų, bei kitų vietovės objektų. Jei kadastriniai matavimai atlikti vietinėje ar sąlyginėje sistemoje reikalingas matininko planinės ir faktinės žemės sklypo ribų įvertinimas vietovėje ir kai kurias atvejais nauji kadastriniai matavimai LKS 94 sistemoje.
Kadastro Duomenų Keitimas
Formuojant valstybinės žemės sklypus (išskyrus žemės sklypus, formuojamus iki 2011 m. Jeigu žemės sklype buvo pastatyti, rekonstruoti, kapitališkai suremontuoti pastatai ar iškasti tvenkiniai, nutiesti keliai ar įrengti kiti inžineriniai statiniai (išskyrus tuos atvejus, kai dėl rekonstruotų ar kapitališkai suremontuotų pastatų arba inžinerinių statinių žemės sklypo užstatymo plotas ir statinių forma (konfigūracija) nepasikeičia).
Šiuo atveju žemės sklypo kadastro duomenys privalo būti pakeičiami ne vėliau kaip iki statinio, kurio statybos (rekonstravimo, kapitalinio remonto) darbai užbaigti, įregistravimo arba statinio kadastro duomenų pakeitimo Nekilnojamojo turto registre, išskyrus tuos atvejus, kai statinio statytojui nuosavybės teise nepriklausančiuose žemės sklypuose esantys statiniai rekonstruoti, kapitališkai remontuoti ar pastatyti nauji tenkinant viešąjį interesą - Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nurodytoms reikmėms.
Kadastriniai Matavimai Ir Nekilnojamojo Turto Pokyčiai
Kadastriniai matavimai atspindi daikto dydį, fizinę būklę, turto vertę, buvimo vietą (adresą) ir kitus objekto rodiklius, taip pat fiksuojamus nekilnojamojo turto pakitimus. Naujos statybos daugiabučiuose namuose butų (patalpų) kadastriniai matavimai atliekami kai namo baigtumas neatitinka buto (patalpos) baigtumo (pvz. Dvibučiuose namuose pirmą kartą matuojant pastatą pirmiausiai atliekami viso pastato kadastriniai matavimai ir po to formuojamos atskirų butų bylos.
Naujos statybos gyvenamųjų namų kadastrinius matavimus galima atlikit kai būna pastatyti namo pamatai. Pirmas etapas - „pamatų kadastriniai matavimai“ atliekami tik tuo atvejų kai galima apskaičiuoti pamatų tūrį - yra įrengtas rostverkas virš gręžtinių pamatų arba sudėti pamatiniai blokai, kaip pamatai yra juostiniai (turi būti suformuotas uždaras kontūras ir pamatai turi būti iškilę iš žemės paviršiaus).
Antras etapas - nebaigtos statybos registravimas atliekamas kai būna pastatyta didžioji dalis namo, tačiau namas dar nėra pilnai baigtas. Kuo namas būna daugiau pastatytas, tuo didesnis namo baigtumas.
Atlikus nebaigto statinio kadastrinius (kadastro) matavimus užsakovas gauną kadastrinių matavimų bylą, su kuria turi kreiptis į Statybų inspekcija, kartu pateikdamas ir pastato projektą bei, kontrolinę geodezinę nuotrauką. Statybų inspekcija patikrina pateiktus dokumentus ir išduodą pažymą apie nebaigtos statybos atitikimą projektui (pažymą galioja vieną mėnesį). Inspekcija patikrina ar visi dokumentai atitinka projekto sprendinius ir išduoda statybos darbų užbaigimo aktą.
Dvibučių ir Sodo Namų Kadastriniai Matavimai
Dvibučių gyvenamųjų namų kadastriniai (kadastro) matavimai atliekami tokiu pat principu kaip ir vienbučių, tačiau atlikus viso pastato kadastrinius matavimus ir gavus pažymą apie statybos darbų atitikimą projektui ar statybos darbų užbaigimo aktą ir užregistravus pastatą VĮ „Registrų centre“ dar sudaromos ir atskirų butų kadastrinių matavimų bylos, kurios taip pat turi būti užregistruotos VĮ“Registrų centre“.
Jei butų baigtumai yra tokie patys kaip namo tai statybos inspekcijos dokumentai butų registravimui nėra reikalingi, užtenka tik buto kadastrinių matavimų bylos. Sodo namų kadastriniai (kadastro) matavimai atliekami tokiu pat principu kaip ir gyvenamųjų namų, tačiau sodo namams iki 50 kvadratinių metrų bendro vidaus ploto (neskaitant rūsio ir ūkinių pastatų).
Reigistravimui nereikalinga statybos inspekcijos pažyma apie nebaigtą statybą ar statybos darbų užbaigimo aktas. Vietoj šių dokumentų savininkas teikia VĮ “Registrų centrui” pastato kadastrinių matavimų bylą ir deklaraciją apie statybos darbų užbaigimą, kuria pasirašo pats savininkas.
Matavimų Vienovė ir Tikslas
Matavimų vienovė tai tokia būsena, kuriai esant matavimo rezultatai išreiškiami įteisintais vienetais su tam tikra neapibrėžtim (paklaida). Lietuvoje dabar yra įteisinti šie etalonai: laiko, temperatūros, dažnio. Kita grupė aukščiausio tikslumo priemonės.
Šiuo metu galioja vienetų sistema sukurta 1875m. sudaro fizikinių dydžių vienetų grupė, kuri leidžia išreikšti visus kitus pagrindinius vienetus. Panaudojant interferometrus ir tiksliai žinant lazerio bangos ilgį galima atkurti ilgio vienetą metrą.
Matavimo tikslas nustatyti tikrąją matuojamojo dydžio vertę. Kiekvienas matavimas neleidžia nustatyt tikrosios vertės, tai reali vertė. Tie, kurie naudojasi etalonais, tie labiau artėja prie tikrosios vertės, mes, vartotojai, naudojame realia verte.
Matavimo Paklaidos
Kiekvienas matavimas lydymas paklaidų, kurios atsiranda dėl matavimo metodų netobulumo, priemonių netikslumo. Priklausomai nuo pasirinkto būdo, “kilmės” ir kt. faktorių, matavimo paklaidos klasifikuojamos. Sistemingos paklaidos kartais gali būti traktuojamos kaip atsitiktinės. Tai vadinamos randomizacija.
Instrumentinės paklaidos atsiranda dėl (matuojamo) subjekto. Pagrindinė paklaida tai matavimo priemonės paklaida jei dirbama normaliomis sąlygomis. Papildoma paklaida toki, kuri gaunama vienam iš išorės faktorių nukrypus nuo leistinų ribų.
Atsitiktinės paklaidos nustatomos pakartotinai matuojant tą patį dydį. Jei parodymai kinta, tada galima teigti, kad matavimo paklaida atsitiktinė. Dažnai egzistuoja ir tokia, ir tokia paklaida.
Atsitiktinių Paklaidų Įvertinimas
Atsitiktinių paklaidų tai atsitiktinių dydžių įvertinimui taikomi, tikimybių teorijos metodai. Pilniausiai šias paklaidas atspindėtų pasiskirstymo funkcijos (tankis). Matavimo reikšmių iišsibarstymą įtikėtinos reikšmės (matematinės vilties) atžvilgiu atspindi antrasis paklaidų momentas vadinamas dispersija. Dispersija turi matuojamo dydžio kvadrato dimensiją. Jis turės matuojamo dydžio dimensiją.
Normalusis Pasiskirstymas (Gauso)
Remiantis didžiųjų skaičių dėsniui atstojamoji paklaida artėja prie normaliojo pasiskirstymo, jei yra didelis nepriklausomų dedamųjų dalių skaičius, t.y. jei paklaida yra daugelio sumos rezultatas. Tokia paklaida sutinkama įvairiausiuose matavimo prietaisuose.
Dažnai pasiskirstymą laiko normaliuoju todėl, kad šiam pasiskirstymui yra gerai išvystyta teorija. Toks požiūris suteikia tam tikrą įvertinimo atsargą. Rodo, kad nebus paklaidų mažesnių ar didesnių už 1/ 21 paklaidą. kvantavimo paklaida irgi turi tolydųjį pasiskirstymą, tolygiai pasiskirsčiusi paklaidą`galime laikyti paklaidą dėl pjūklo formos trukdančių signalų; tolygiai paviršiuje laikoma matavimo prietaiso paklaida, jei ji pateikiama kaip leistinos paklaidos riboje. Šito reikia vertinant matavimo neapibrėžtį.
Sistemingos Paklaidos
Tai pastovios arba kinta determinuotu dėsniu pakartotinai matuojant tą patį dydį. Prie sistemingų priskiriamos: teorinės ir metodo, instrumentinės, subjektyvios (atsitiktinės), paklaidos dėl matavimo priemonių nesuderinamumo.
Lėtai kintančios sistemingos paklaidos vad. progresuojančios. Jos atsiranda šylant prietaisui., dėl senėjimo elemento. Jos yra sunkiai aptinkamos, tačiau aptikus galima jas eliminuoti. Sistemingos paklaidos kartais gali būti traktuojamos kkaip atsitiktinės.
Reikia žinoti įtakos koeficientą ir tiesiogiai matuojamų dydžių paklaidas. Tiesiogiai matuojamų dydžių paklaidos gali būti sistemingos, atsitiktinės ir mišrios.
Matavimo Neapibrėžtis
Tai matavimo metu nustatytos fizikinio dydžio vertės įtikėtinų reikšmių intervalas. Pakartotinų matavimų dėka, vidurkindami galime sumažinti matavimų nneapibrėžtį. Paklaida sietina su matavimo priemone, o neapibrėžtis su matavimo rezultatu. Matavimo neapibrėžtis gaunama dėl nenustatytos paklaidos.
Matavimo Etalonai
Kilus poreikiui suvienodinti matus tarptautiniu mastu ir kad vartotojas galėtų pasikliauti gaunamais rezultatais, buvo pasirašytas tarpvalstybinis, pasaulinio lygio, susitarimas - Metrinė konvencija. Metrinė sistema, kuria remiasi Metrinė konvencija, buvo išplėtota iki tarptautinės vienetų sistemos SI.
Matavimo etalonu-matavimo priemonė, realizuojanti matuojamojo dydžio vienetą. Ilgis - matuojamas metrais SI sistemoje. Metras yra lygus ilgiui kelio, kurį nueina šviesa vakuume per laiko intervalą lygų 1/299792458 s. Masė - jos vienetas kilogramas, jis lygus tarptautinio kilogramo prototipo masei. Be 1 kg masės etalono, dar vartojami kartotiniai ir daliniai kilogramo etalonai.
Laikas - jo etalonas laikomas sekundė, kuri yra lygi 133Cs atomo virsmų tarp dviejų pagrindinės būsenos lygmenų 9 192 631 770 ± 20 periodų trukmei. Elektros srovės - vienetas yra amperas.
Temperatūra - etalonas kelvinas, kuris apibūdinamas kaip vandens trigubojo taško termodinaminės temperatūros 1/273,16 dalis: 1K=Ttr/273,16. Trigubas vandens taškas yra būsena, kurioje egzistuoja visų trijų būsenų - vandens garų, vandens ir ledo - pusiausvyros.
Medžiagos kiekis - jo vienetas yra molis. Molis yra kiekis medžiagos, turinčios tiek struktūrinių vienetų, kiek atomų turi anglis 12C, kurios masė lygi 0,012 kg. Šviesos intensyvumas - etalonas kandela.
Matavimo Priemonių Patikra
Jei matavimo prietaiso pavyzdys tenkina tipo patvirtinimo sąlygas, įgaliotoji institucija išduoda tipo patvirinimo sertifikatą ir matavimo priemonė gali būti pateikta patikrai. Matavimo priemonių patikrą sudaro techniniai bandymai, kuriuose pagal patikros taisykles atlieka kompetentinga įstaiga ir ženklinimas.
Patikros techniniai bandymai susideda iš paradinio ir metrologinio tikrinimo. Pradinio metu nustatoma, ar matavimo priemonė buvo priimta patikrai ir ar jos projektas atitinka patikros taisyklėse numatytus reikalavimus.
Atliekant metrologinį badymą, tikrinama ar tenkinami metrologiniai reikalavimai ir ar matuojant gaunamos paklaidos yra ne didesnės už didžiausiai leistinas paklaidas, numatytas matavimo priemonės techninėse sąlygose.
Matavimo Neapibrėžties Nustatymas
Nustatant matavimo neapibrėžtį patogu matavimą susikirstyti į tris dalis: kalibravimą, duomenų gavimą ir duomenų apdorojimą. Kiekviena šių dalių turi savo paklaidas.
Kalibravimo paklaidos atsiranda dėl matavimo etalonų netikslumo, dėl paklaidų atsirandančių pačiame kalibravimo procese. Duomenų gavimo paklaidos. Matavimo procesui būdingos paklaidos dėl matavimo priemonės netikslumo, matavimo sąlygu nepastovumo, matavimo jutiklio įtakos matavimo procesui. Be to pats matuojamasis dydis gali kisti per laiką ar erdvėje.
Duomenų apdorojimo paklaidos atsiranda nustatant geriausią matavimo duomenų atitikimą tam tikroms analitinėmis f-joms, t.p. atliekant apibendrintųjų metrologinių rodiklių skaičiavimus.
Su įėjimo dydžių įverčiais susijusioms neapibrėžtims nustatyti taikomas „A“ arba „B“ įvertinimo metodas. Taikant „A“ metodą, neapibrėžtis nustatoma remiantis matavimų imties statistine analize. Šiuo atvėju standartinė neapibrėžtis yra vidurkio eksperimentinis imties standartinis nuokrypis.
Taikant „B“ metodą neapibrėžtis nustatoma ne pagal statistinės analizės rezultatus, o kitais būdais. Standartinė neapibrėžtis yra įvertinama remiant moksliškai pagrįstu sprendimu, padarytu naudojantis visa turima informacija apie galimą dydžio Xi sklaidą.
Jungtinė neapibrėžtis nustatoma tais atvėjais, kai matavimo rezultatas priklauso nuo daugelio kitų įėjimo dydžių. Ji apskaičiuojama kaip dalinių neapibrėžčių kvadratų sumos teigiama kvadratinė šaknis.
Išplėstinė neapibrėžtis nusako dalį matavimų rezultatų verčių, kurios pagrįstai gali būti priskirtos matuojamajam dydžiui.
Matavimo rezultatų pateikime, visą matuojamojo dydžio Y matavimo rezultato išraišką sudaro dvi dedamosios: dydžio Y matavimo rezultatas; dydžio Y neapibrėžtis, susijusi su įverčiu.
Kadastrinių Matavimų Teisiniai Aspektai
Kadastriniai matavimai atliekami vadovaujantis patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“, Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklėmis, patvirtintomis Žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr.
Atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus, užsakovas iš matininko gauna parengtą ir suderintą su Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritoriniu skyriumi kadastro duomenų bylą.
Būtini Dokumentai Kadastriniams Matavimams Atlikti
Norint atlikti žemės sklypo kadastrinius matavimus yra būtini šie dokumentai:
- Žemės sklypo registro pažymėjimas;
- Preliminarių matavimų planas;
- Statinių, esančių sklype, registro pažymėjimas.