Išorinių Sienų Šiluminė Varža: Reikalavimai ir Energetinis Efektyvumas Lietuvoje

Besiruošiant statyti naują namą, svarbu ieškoti geriausių sprendimų, kad namas būtų energetiškai ir ekonomiškai efektyvus. Daugelis tokį namą vadina „Energetiškai efektyviu pastatu“.

Pastatai (jų dalys) pagal energinį naudingumą klasifikuojami į 9 klases: A++, A+, A, B, C, D, E, F, G. Kuo aukštesnė namo energinė klasė, tuo mažesnės šildymo sąnaudos arba jos beveik lygios nuliui.

Pastatų energinio naudingumo sertifikavimas tai Lietuvos teisės aktų reglamentuotas procesas, kurio metu apskaičiuojamas pastato energijos sunaudojimas. Kiekvienas namas privalo turėti oficialų dokumentą - namo energetinį pasą, kuris patvirtina, kad namas atitinka energinio naudingumo klasę arba pasyviems namams keliamus reikalavimus.

Taip pat dar yra išskiriami ir Pasyvieji namai („Passivhaus“). Tai namai, kurių energijos poreikis yra labai nedidelis, nes didžiąją dalį šilumos poreikio patenkina šilumos energija, kuri gaunama iš pasyvių šaltinių. Bet svarbiausia tokių namų vertė pamatuojama komfortišku mikroklimatu ir mažomis šilumos sąnaudomis.

Informuojame ir primename, kad nuo 2021 metų visoje Europos Sąjungoje visi nauji pastatai (ar jų dalys) turės atitikti A++ energinio naudingumo klasei keliamus reikalavimus.

Langų ir Durų Svarba Energetiniam Efektyvumui

Langai yra vienas iš daugelio pastato elementų. Yra nustatyta, kad per nesandarius ir nekokybiškus langus netenkama 35-40 proc. pastato šilumos.

Pagrindinis langų energinio efektyvumo kriterijus yra šilumos perdavimo koeficientas (Uw), kuris yra reglamentuojamas ES norminių dokumentų. Labai svarbu renkantis langus ir duris, atkreipti dėmesį į jų energinį efektyvumą, didžiausią dėmesį skirti šilumos perdavimo koeficientui, nes kuo ši vertė mažesnė, tuo labiau ir daugiau yra sulaikoma šilumos.

Konkretūs pastato langų šilumos perdavimo koeficientų reikalavimai yra nustatomi pastato projekto techniniame apraše, projektuotojui įvertinus visų pastato išorinių atitvarų plotų bei šalčio tiltelių termoizoliacingumo ir kitų veiksnių įtaką bendrosioms pastato charakteristikoms.

A, A+ ar A++ energinio naudingumo klasių pastatams svarbus kriterijus yra laidumas orui. Pasyvaus namo langai „surenka“ saulės energiją, kuri šildo vidaus erdvę. Tai langai su dviejų kamerų stiklo paketu, kurio stiklai padengti šilumą atspindinčia danga. Tokio stiklo paketo šilumos perdavimo koeficientas negali būti didesnis nei 0,75 W/m2K.

Nuo 2019 m. vasario mėn. 1 d. įsigaliojo nauji ir sumažinti reikalavimai A+ ir A++ gyvenamųjų pastatų durų ir langų šilumos perdavimo koeficientams.

B Klasės Namai 2026 Metais: Ar Jie Vis Dar Aktualūs?

Dar prieš keletą metų B klasės energinio naudingumo namai buvo laikomi standartiniais gyvenamaisiais pastatais Lietuvoje, tačiau laikui bėgant statybų reglamentai griežtėjo, ir nuo 2021 metų įsigaliojus A, A+ bei A++ energinio efektyvumo reikalavimams, ši klasė tapo žemesnio lygmens standartu.

Vis dėlto 2026 metais ji vis dar aktuali - ypač tiems, kurie užbaigia senesnius projektus arba vykdo pastatų rekonstrukcijas pagal anksčiau patvirtintus techninius sprendinius.

Ar 2026 m. B klasės pastatas - tai energinio naudingumo lygis, apibrėžiantis vidutinį šiluminį efektyvumą. Tai reiškia, kad toks namas užtikrina pakankamą komforto lygį, tačiau energijos taupymo požiūriu jis nusileidžia A ir A+ klasės pastatams.

Pagrindiniai B Klasės Reikalavimai 2026 Metais

Pagal buvusį reglamentą STR 2.01.02:2016, B klasės pastatams taikomi konkretūs energijos vartojimo ir sandarumo rodikliai.

• Metinis energijos poreikis šildymui siekia apie 100-120 kWh/m², todėl tokio namo šildymo sąnaudos yra dvigubai didesnės nei A klasės pastato.
• Sienų šiluminė varža privalo būti ne mažesnė kaip R = 4,16 (W/m²K), o langų šilumos perdavimo koeficientas - U ≤ 1,3 W/m²K.
• Pastato sandarumo rodiklis n50 ≤ 3,0 1/h reiškia, kad per valandą pro nesandarumus gali pasikeisti iki trijų pastato oro tūrių.

Nepaisant to, kad B klasė oficialiai nebenaudojama naujiems projektams, ji vis dar aktuali kai kuriems statytojams. 2026 metais vis dar galima užbaigti senesnius projektus, kuriems statybos leidimai išduoti iki naujų energinio efektyvumo normų įsigaliojimo.

Nors 2026 metais naujų B klasės namų statyba faktiškai nebeleidžiama, šiai klasei priskiriami pastatai vis dar egzistuoja kaip senesnių projektų tęstiniai ar rekonstruojami objektai, kuriems leidimai išduoti iki griežtesnių reglamentų įsigaliojimo. Tokiu atveju projektui taikomi tie patys normatyvai, kurie galiojo B klasės laikotarpiu.

Šiluminė varža parodo, kiek konstrukcija sulaiko šilumą.

• Sienų šiluminė varža turi būti ne mažesnė kaip R = 4,16 (W/m²K).
• Stogo šiluminė varža bent R = 6,25 (W/m²K).
• Grindų šiluminė varža turi būti ne mažesnė kaip R = 3,25 (W/m²K).

Langai ir durys B klasės name turi turėti U koeficientą iki 1,3 W/m²K, o šiuolaikiniuose A+ namuose - iki 0,9 W/m²K. Pagal senąją metodiką, natūrali ventiliacija B klasės namuose buvo laikoma priimtinu sprendimu. Kiekvienas B klasės pastatas vis dar turi būti įtrauktas į energinių pastatų registrą, o sertifikatas galioja 10 metų.

2026 metais klausimas dėl B klasės statinių tebėra aktualus tiems, kurie pradėjo projektus prieš keliolika metų ar paveldėjo statybas iš senesnio laikotarpio. Kadangi teisės aktai dėl energinio naudingumo buvo palaipsniui griežtinami, vis dar egzistuoja išimtys, leidžiančios pabaigti statybas pagal senesnius reikalavimus.

Pagal Statybos techninį reglamentą STR 2.01.02:2016 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas“, nuo 2016 metų naujai statomi gyvenamieji pastatai turėjo atitikti bent A energinio naudingumo klasę. B klasės statyba buvo leistina tik tiems projektams, kuriems statybos leidimai išduoti iki 2016 m. Todėl 2026 metais teisėtai statyti naują B klasės namą nebeįmanoma. Jei B klasės pastato statyba pradėta pagal leidimą, išduotą seniau, projektas gali būti užbaigtas.

Senesni B klasės pastatai vis dar gali būti modernizuojami, keičiant jų šildymo, vėdinimo ar izoliacijos sistemas. Tokie projektai nėra draudžiami, tačiau nebegali būti naujai registruojami. Statybų užbaigimo procedūros vykdomos pagal anksčiau galiojusius techninius dokumentus. Naujos statybos ar išplėtimo atvejais privaloma atnaujinti projektą pagal A arba A+ klasės reikalavimus.

Jei gyventojas 2015 m. gavo leidimą statyti B klasės namą, o statybas pradėjo 2016 m., tačiau dėl finansinių priežasčių jas sustabdė, 2026 m. statybos leidimas gautas dar iki 2016 m. Jei projektas dar nebaigtas, verta svarstyti energinių sprendimų atnaujinimą.

Vienas iš dažnų statytojų klaidų - tikėti, kad sertifikato klasė automatiškai parodo pastato kokybę. Iš tiesų svarbu atsižvelgti į realų sandarumą, šilumos tiltelių sprendinius ir šildymo sistemos efektyvumą.B klasės sertifikatas gali būti išduotas net ir tokiam namui, kuris dėl netvarkingo montavimo praranda šilumą per stogą ar langus.

Eksperto Rekomendacijos Statytojams 2026 m.:

• Vertink ilgalaikę investiciją - aukštesnės klasės pastatas per 5-7 metus kompensuoja papildomas išlaidas mažesnėmis sąskaitomis už šildymą.
• Jei dar tik planuoji statybas, iš karto projektuok A arba A+ klasės namą - nuo 2030 m. tai taps privalomu standartu visai ES.
• Pasitelk energijos efektyvumo ekspertą dar projektavimo etape - jis padės suderinti izoliacijos, vėdinimo ir šildymo sprendimus.
• Atlik termovizinį tyrimą po pirmos žiemos - tai leis identifikuoti šilumos nuostolius ir ištaisyti klaidas.

Ar 2026 m. Ne. Naujiems projektams leidimai neišduodami, nes nuo 2016 m. visi naujai statomi gyvenamieji pastatai turi atitikti bent A energinio naudingumo klasę.

• Taip, jei modernizacijos metu pagerinamos šiluminės savybės, atnaujinamas šildymas, langai ar izoliacija. Renovuojant senus B klasės pastatus, privaloma užtikrinti, kad statybos darbai nepablogintų energinio efektyvumo.
• Ne, verta jį perprojektuoti pagal A ar A+ klasės reikalavimus.

Rąstinių Namų Šiluminė Varža

Rąstiniam namui galioja tokie patys STR reikalavimai, dėl sienų šiluminės varžos, kaip ir paprastam namui. Jeigu rąstinio namo siena yra sandari (be plyšių tarp rąstų), tai 20 cm storio rąstinio namo sienos varža yra 1,87. Tai neatitinka STR reikalavimų gyvenamajam namui, todėl ją papildomai reikėtų šiltinti. Tačiau vasarnamiams ir namams iki 80 kv.m. ploto šie reikalavimai sienos varžai yra netaikomi ir tokius rąstinius namus galima statyti jų nešiltinant.

A++ Energinio Naudingumo Klasė: Reikalavimai ir Praktiniai Aspektai

2021 01 01 įsigaliojo nauji energiniai reikalavimai naujai statomiems pastatams - A++ (tiems, kuriems prašymas gauti statybų leidimą pateiktas po 2021 01 01). Tai kėlė paniką 2020 metų pabaigoje - visi skubėjo derinti projektus, kad dar spėtų į A+ traukinį. Tai kelia klausimų ir šiandien. Kam taikoma, kaip išvengti, ar privaloma ir pan.?

Aplinkos ministerija pranešimuose spaudai rašo, kad statybų sektorius gana lengvai prisitaikė pakeitimams nuo A iki A+. Neva tiesiog A++ energinės klasės pastatuose ne mažiau kaip 50 proc. energijos turi būti pagaminta naudojant atsinaujinančius energijos šaltinius (biokuras, vėjo, saulės, geoterminė energija, šilumos siurbliai). Tačiau praktikoje matome, kad reikalavimai išties pagriežtėjo. Jeigu A+ name dar galima naudoti dujas, tai A++ dujas jau galima pamiršti. Netgi įsirengus šilumos siurblį oras-vanduo - nėra garantijos, kad namas atitiks A++ klasę. Greičiausiai papildomai dar reikės ir saulės baterijų.

Langai su dar didesne varža, sienos, stogas taip pat. Apie kaminus, židinius, natūralias ventiliacijas jau ir taip pamiršom. Rimtas A++ klasės rekuperatorius.

PASTABA! Kiekvienas namas individualus. Skiriasi plotai, langų dydžiai, naudojamos medžiagos ir t.t. Norint pasakyti ar konkrečiam namui galimi vieni ar kiti sprendimai dėl A++ - reikia atlikti skaičiavimus. Todėl nevarkite su klausimais „Ar galiu daryti tą ir aną? Ar praeis A++?”. Ačiū.

Reikalavimai reikalavimais. Bet visa tai remiasi į pinigus - statybos sąnaudos išauga. O jei norisi savo jėgom pasistatyti nedidelį namelį sau? Jeigu nesinori „namo šiltnamio”? Jeigu norisi romantikos prie spragsinčio židinio vėsų rudens vakarą? O kaip su sodo namais? Natūralu, jog tai žmonėms rūpi. Klausimų šia tema gauname nuolat. Jų ypač padaugėjo 2021 metais.

Visa informacija apie minimalius energinius reikalavimus, privalomumą ir pan. naujiems statomiems pastatams (jų dalims);rekonstruojamiems, atnaujinamiems (modernizuojamiems) ar remontuojamiems pastatams (jų dalims), kai jų rekonstravimo, atnaujinimo (modernizavimo) ar remonto, kuriais atkuriamos ar pagerinamos pastato atitvarų ir (ar) inžinerinių sistemų fizinės ir energinės savybės, kaina sudaro daugiau kaip 25 procentus pastato vertės, neįskaitant žemės sklypo, ant kurio stovi pastatas, vertės.

2 punktas yra toks dažnu atveju diskutuotinas. Iš praktikos galime pasakyti, kad kalbant apie individualius gyvenamuosius namus, dažniausiai projektuose energinė klasė nėra „užkeliama”. Iškart kyla klausimas apie galimas išimtis.

• 50m2 ribojimas. Vadinasi, 2021 metais statant, kad ir naują namą, kurio bendras plotas 49m2 - energiniai reikalavimai nėra nustatomi. Taigi, jei tiek m2 užtenka - puiku.
• Sodų paskirties pastatai. Pasakyta, kad naudojamiems tik šiltu laikotarpiu. Nei ilgiau nei 4 mėnesius per metus. Čia klausimas kaip ir kas tai tikrina, kontroliuoja? Tikriausiai niekas stipriai (bent jau kol kas) nekontroliuoja. Tačiau pvz. iš praktikos galime pasakyti, kad jeigu sodo pastato kadastrinėje byloje pažymėta, jog pastatas šildomas - reikalavimai energiniam taikomi. Praktikoje perkant/parduodant tokį pastatą notaras tikrai paprašys energinio sertifikato. Ar būtinai A++? Tikriausiai ne. Apie tai plačiau šiek tiek vėliau.

Kada Privaloma Sertifikuoti Pastatą?

T.y. užbaigus naujų pastatų (jų dalių) statybą. Pastato energinio naudingumo sertifikavimas atliekamas:

• Užbaigus naujo pastato (jo dalies) statybą prieš surašant statybos užbaigimo aktą arba prieš teikiant deklaraciją apie statybos užbaigimą.
• Užbaigus pastatų (jų dalių) rekonstravimą, atnaujinimą (modernizavimą) ar kapitalinį remontą, kai jų rekonstravimo, atnaujinimo (modernizavimo) ar kapitalinio remonto, kuriais atkuriamos ar pagerinamos pastato atitvarų ir (ar) inžinerinių sistemų fizinės ir energinės savybės, kaina sudaro daugiau kaip 25 procentus pastato vertės, neįskaitant žemės sklypo, ant kurio stovi pastatas, vertės. Jeigu kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose nenustatyta kitaip, pastato energinio naudingumo sertifikavimas atliekamas užbaigus pastato rekonstravimą, atnaujinimą (modernizavimą) ar kapitalinį remontą prieš surašant statybos užbaigimo aktą arba prieš teikiant deklaraciją apie statybos užbaigimą.
• Parduodant ar išnuomojant pastatus ir (ar) jų dalis (butus, kitos paskirties atskiro naudojimo patalpas). Statytojas (užsakovas) ar savininkas galimam naujam nuomininkui arba galimam pirkėjui privalo pateikti susipažinti, o pirkėjui arba naujam nuomininkui perduoti galiojantį pastato ar jo dalies energinio naudingumo sertifikatą arba jo kopiją. Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka skelbimuose apie parduodamus ar išnuomojamus pastatus ir (ar) jų dalis turi būti nurodomas pastato energinio naudingumo sertifikate nurodytas energinio naudingumo rodiklis. Pastato dalies energinio naudingumo sertifikatas gali būti išduodamas vadovaujantis viso pastato su bendra šildymo sistema energinio naudingumo sertifikatu, buto energinio naudingumo sertifikatas - tokio paties buto tame pačiame daugiabučiame pastate energinio naudingumo sertifikatu arba tipiniu Vyriausybės įgaliotos institucijos parengtu ir paskelbtu energinio naudingumo sertifikatu, priskiriant žemiausią energinio naudingumo klasę.
• Didesniems kaip 500 kvadratinių metrų (nuo 2015 m. liepos 9 d. - didesniems kaip 250 kvadratinių metrų) naudingojo vidaus patalpų ploto viešbučių, administracinės, prekybos, paslaugų, maitinimo, transporto, kultūros, mokslo, sporto, gydymo ir poilsio paskirties pastatams. Šiuose pastatuose gerai matomoje vietoje turi būti iškabintas žmonėms gerai įžiūrimas ne senesnis kaip 10 metų pastato energinio naudingumo sertifikatas arba jo kopija. Šio punkto nuostatos taikomos ir pastatams, kurių didesnę kaip 500 kvadratinių metrų (nuo 2015 m. liepos 9 d.

Taigi visiems naujai pastatytiems pastatams, kuriems netaikomos išimtys, privalo būti energinis sertifikatas. O dabar šiek tiek kaip tai veikia praktikoje.

Drįsčiau teigti, kad dar prie reikalavimų nespėta prisitaikyti. Dar nėra iki galo aišku kas ką kontroliuoja ir kas turi patikrinti ar pastatytas statinys tikrai atitinka A++?

Pavyzdžiai ir Pasvarstymai

DĖMESIO!!!- informacija yra nuomonės tipo, parengta remiantis praktiniais pavyzdžiais ir viešai prieinama informacija. Tai nėra oficiali valstybinių įstaigų nuomonė.

• Naujai pastatytas 150m2 namas, kuriam leidimas derintas 2021 metais. Suprojektuota A++ klasė. Tokio namo pridavimas vykdomas derinant dokumentus su statybų inspekcija. Ji tikrai patikrins energinį sertifikatą. Jeigu pastatytas namas yra žemesnės klasės - įteisinti jo nepavyks. Čia kaip ir viskas aišku ir paprasta tuo klausimu.
• Bet, jei namas mažesnis? Naujai suprojektuoti gyvenamieji namai iki 80m2. Tokių tikrai yra labai daug ne tik Vilniuje ir Kaune. Blokuoti vienbučiai gyvenamieji namai iki 80m2, jei jų bendras aukštis neviršija 8.5metrų - priskiriami 2 grupės nesudėtingiems statiniams. Projekte nurodoma, kad bus statomi A++ atitinkantys namai. Norint užbaigti tokių namų statybą ir įregistruoti 100proc baigtumą - užtenka atlikti statinio matavimus, parengti kadastrinę matavimų bylą, atnaujinti žemės sklypo kadastrinius matavimus, surašyti deklaraciją ir pateikti Registrų centrui registruoti. Viskas. Registrų centras šiai dienai nereikalauja jokio A++ sertifikato, kadangi to reikalauti įstatymas nenumato. Išbandyta praktikoje.

Kitas pasvarstymas. Kas jei tokį namą jau užregistravus norėsi parduoti? Notaras juk paprašys pateikti sertifikatą, kaip numatyta įstatyme. Taip tikrai. Bet kur pasakyta, kad notaras turi tikrinti kokia konkreti klasė tam namui turi būti? Praktika rodo, kad notarai tuo neužsiima ir netikrina ar pagal STR čia turėjo būti, B, A, o gal jau A++? Vadinasi nors ir namas statytas 2021 metais - praktikoje net parduodant šiai dienai niekas netikrins to A++. Nebent notaras bus super protingas ir tokį klausimą iškels. Tokių dar nesutikom. Rašant šį postą skambinau pažystamam notarų biurui ir jie man šią informaciją dar kartą patvirtino. Notaras netikrina kokia energinė klasė namui privalo būti pagal metus.

Kitas pavyzdys su sodo pastatais. Klasikinis atvejis - 79m2 sodo pastatas, kuriam nereikia net statybos leidimo. Labai panašus kaip ir kiti du pavyzdžiai aukščiau. Tokiam naujai statomam sodo pastatui reikalavimas A++ yra. Niekas nesiginčija. Parduodant sodą irgi sertifikatas būtų reikalingas . Tačiau, kas sodų atveju tą tikrina? Šiai dienai gaunasi, kad niekas. Ar taip bus visada? Greičiausiai ne. Viskas keičiasi. Pastebėjus šias spragas - greičiausia kažkokia institucija (nesudėtingų statinių atveju greičiausia tai bus Registrų centras) bus įpareigota tikrinti ir A++ atitikimus. Ne tik VTPSI.

A++ Klasės Pastato Pavyzdys

PAVYZDYS! Išorinių sienų šilumos perdavimo koeficiento U(A++) vertė 0,102 (W/(m2K)). Laikančiajai konstrukcijai pasirinkti 25 cm tuščiaviduriai keraminiai blokeliai, kurių šilumos laidumo savybės turi būti ne didesnės negu 0,250 W/mK.

Šlaitinio stogo šilumos perdavimo koeficiento U(A++) vertė 0,100 (W/(m2K)). Šlaitinio stogo pagrindiniam apšiltinimui parinkta 35 cm akmens vata, kurios projektinis šilumos laidumo koeficientas, įvertinus įdrėkimo įtaką, ir medinę konstrukciją, turi būti ne didesnis negu 0,045 W/mK. Iš vidinės pusės apšiltinimui parinkta 5cm akmens vata, kurios projektinis šilumos laidumo koeficientas, įvertinus įdrėkimo įtaką, ir medinius tašus, turi būti ne didesnis negu 0,045 W/mK. Iš išorinės pusės apšiltinimui parinkta 3 cm priešvėjinė akmens vata, kurios projektinis šilumos laidumo koeficientas, įvertinus įdrėkimo įtaką, turi būti ne didesnis negu 0,034W/mK. Šlaitinio stogo perdangos šiluminė varža 10,011 m2K/W.

Langai numatyti plastikiniai 3 stiklų, 2 selektyvinių stiklų, šilumos perdavimo koeficiento vertė turi būti ne didesnė negu 0,80 (W/(m2K)), orinio laidžio 4 klasė. Durys numatytos plastikinės, šilumos perdavimo koeficiento vertė turi būti ne didesnė negu 1,20(W/(m2K)), orinio laidžio 4 klasė.

Grindų ant grunto šilumos perdavimo koeficiento U(A++) vertė 0,133 (W/(m2K)). Grindys ant grunto apšiltinamos 30 cm baltu polistireniniu putplasčiu, kurio projektinis šilumos laidumas turi būti ne didesnis negu 0,041 W/mK. Grindų ant grunto šiluminė varža 7,501 (W/(m2K)).

Pamatai apšiltinti iš išorės ekstruzinio putplasčio termoizoliaciniu sluoksniu, 20 cm. Putplasčio projektinis šilumos laidumas turi būti ne didesnis negu 0,041 W/mK. Deklaruojama putplasčio šilumos aidumo vertė yra 0,037 W/mK. Pamatų rostverko padas apšitintas 10 cm ekstruziniu putplasčiu, o pamatų rostverko vidinė dalis apšitinta taip pat 10 cm ekstruziniu putplasčiu, kurių projektinis šilumos laidumas turi būti ne didesnis negu 0,041 W/mK.

Oro apykaitos pastate rodiklio n50 vertė ne didesnė negu 0,60 (1/h). Šviestuvai su šviesos diodų (LED) lempomis.

Karštas vanduo ruošiamas karšto vandens ruošimo talpoje, kurios tūris 200 litrų. Įvertinta, jog vamzdynai apšiltinti sienose po tinku. Karštas vanduo ruošiamas automatiškai su karšto vandens temperatūros pagal nustatytą režimą reguliavimu.

Įvertinta, jog pastate šilumos šaltinis šildymo sistemai yra šilumos siurblys, kai energija yra paimama iš oro, kurio naudingumo koeficientas turi būti ne mažesnis negu 4,60 arba SPF rodiklis turi būti ne mažesnis negu 4,14. Būtina įrengti termines pavaras ant grindinio šildymo skirstymo kolektorių. Būtinas patalpų arba išorės termostatas.

Numatyta priverstinė vėdinimo sistema su oro pašildymu, rekuperatorių skaičiuojamasis šilumos sugrąžinimo naudingumo koeficientas turi būti ne mažesnis už 0,80, o ventiliatoriaus elektros energijos kiekis turi būti ne didesnis už 0,45 Wh/m3. Šildymui naudojamas elektrinis kaloriferis.

Įvertinti 4 vnt. po 1,54 m2 (kolektoriaus plotas, neįskaitant rėmo) monokristalinio silicio saulės elementai, kurie yra vidutiniškai vėdinami, sumontuoti ant stogo 30o kampu, orientuoti į pietvakarių.

PASTABA. Pateikta informacija nėra oficiali LR įstaigų nuomonė.

tags: #kokia #turi #buti #isorines #sienos #silumine