Vonios gyvatukai, arba kitaip - vonios kambario radiatoriai ar rankšluosčių džiovintuvai, yra svarbi įranga, užtikrinanti šilumą, sausumą ir jaukumą vonios kambaryje. Šiame straipsnyje aptarsime gyvatukų temperatūros reikalavimus, jų priežiūrą ir pasirinkimo kriterijus.
Rankšluosčių džiovintuvas su termostatu
Karšto Vandens Cirkuliacija ir Šildymo Sezonas
Daugiabučiuose namuose, kai karštas vanduo ruošiamas individualiu bendro naudojimo šilumokaičiu, šilumos skaitikliu užfiksuota šiluma paskirstoma karšto vandens ruošimui ir cirkuliacijai.
Vadovaujantis šilumos paskirstymo metodo Nr. 4 nauja redakcija, sudaryta ir patvirtinta Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau - Komisija) ir galiojančia nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d., šildymo sezono metu kiekvienam daugiabučio namui šilumos kiekis karšto vandens cirkuliacijai ("gyvatukams") suskaičiuojamas taikant iš ne mažiau kaip trijų iš eilės ne šildymo sezono (pvz.: vasaros) mėnesių išvestą namo cirkuliacinės sistemos vidutinę šilumos galią (kW). Ši šilumos galia konkrečiam namui taikoma viso šildymo sezono metu, kiekvieną mėnesį, įvertinant mėnesio trukmę (val.), iki kiekvieno šildymo sezono pabaigos.
Šildymo sezono metu mokestis už cirkuliacinę šilumą ("gyvatuką") kiekvienam daugiabučiam namui yra skirtingas. Vadovaujantis aukščiau minėtu šilumos paskirstymo metodo Nr.4 nauja redakcija, pirmiausia suskaičiuojamas šilumos kiekis karštam vandeniui ruošti. Šį šilumos kiekį atėmus iš viso name sunaudoto šilumos kiekio, išmatuoto namo šilumos punkte įrengtu šilumos skaitikliu, gaunama cirkuliacijai sunaudota šiluma, kuri dalijama iš butų skaičiaus.
Jokio dvigubo apmokėjimo už vonios patalpų šildymą arba atskirai pridedamo mokesčio už "gyvatuką", kaip kai kurie vartotojai mano, nėra. Daugiabučiame name cirkuliacinė šiluma yra karštam vandeniui šildyti sunaudotos šilumos neatsiejamas palydovas: pirma - cirkuliacinė sistema reikalinga karšto vandens sistemos normaliam funkcionavimui (kad karštas vanduo ir nutolusius namo butus pasiektų gana greitai ir pakankamos temperatūros), antra - ji nori nenori naudoja šilumą - juk kaip matyti karštais vasaros mėnesiais, ši sistema ir tada naudoja šilumą.
Čia dar kartą reikia pabrėžti, kad daugiabučio vartotojams išdalinamas (paskirstomas) tik tas šilumos kiekis, kurį suskaičiavo to namo šilumos skaitiklis. Šilumos paskirstymas name atliekamas vadovaujantis pačių vartotojų pasirenkamais šilumos paskirstymo metodais. Metodus jie renkasi iš Komisijos sudarytų ir siūlomų šilumos paskirstymo metodų, arba pačių vartotojų sukurtų paskirstymo metodų, kuriuos reikia suderinti su Komisija.
Legioneliozės Prevencija
Siekiant karšto vandens sistemose išvengti Legionella bakterijos, kuri sukelia legioneliozės ligą, būtina reguliariai laikytis pagrindinių prevencijos taisyklių. Šios bakterijos veisiasi stovinčiame vandenyje, kurio temperatūra aukštesnė nei 20 oC, bet žemesnė nei 50 oC. Žmogus nuo žmogaus legionelioze neužsikrečia, taip pat šia liga susirgti neįmanoma geriant vandenį ar gaminant maistą. Užsikrečiama įkvėpus legionelėmis užkrėstų smulkių vandens lašelių, kurie susidaro dušuose, voniose, saunose ir panašiose vietose.
Išvengti šios ligos padeda terminė dezinfekcija, dar kitaip vadinama termošoku. Atsukus čiaupą karštas, ne mažiau kaip +50 °C temperatūros vanduo turi atbėgti per minutę. Po tinkamos temperatūros karštu vandeniu sunku ilgiau nulaikyti ranką. Ilgainiui dušų galvutės, vandens čiaupai kalkėja, kaupiasi kiti nešvarumai, atsiranda nuosėdų, kuriose gali kaupti legionelės. Jeigu ilgiau nebuvote namuose ir nenaudojote karšto vandens, vamzdynuose jis užsistovėjo, o jo temperatūra nebuvo pakankama.
Už legioneliozės prevenciją daugiabučiuose atsakingi namų administratoriai ar bendrijos. Per termošoką vidutiniškai 5 min. Pastatų savininkai, valdytojai ir prižiūrėtojai turi informuoti gyventojus apie tikslią terminės dezinfekcijos datą ir laiką. Terminės dezinfekcijos procedūros bus atliekamos vieną šio laikotarpio dieną, gyventojams palankiu laiku, ne darbo valandomis. Karšto vandens čiaupuose vandens temperatūra sieks +66 oC. Būkite atsargūs, nenusiplikykite, saugokite vaikus bei vyresnio amžiaus artimuosius. Nesilieskite prie įkaitusio gyvatuko. Rekomenduojama tą valandą karštu vandeniu nesinaudoti.
Vandenį leisti būtina bent 5 minutes po terminės dezinfekcijos. Vandens tekėjimo greitis iš čiaupo priklauso nuo įvairių aplinkybių, tokių kaip vandens slėgis konkrečiame name, čiaupo skersmuo ir t.t. Tačiau apibendrintai ir skaičiuojant vidurkį galima būtų teigti, kad vandens tekėjimo greitis yra maždaug 8-12 litrų per minutę. Vadinasi, per 5 termo šoko minutes iš čiaupo ištekės apie 40-60 litrų karšto vandens arba 0,04- 0,06 kubo.
Gyvatuko temperatūros reguliavimas yra techninės priežiūros dalis, kurią pagal privalomuosius reikalavimus privalo užtikrinti kvalifikuotas prižiūrėtojas, todėl gyventojai negali savavališkai mažinti temperatūros žemiau nustatytų saugos normų. Gyvatuko (karšto vandens cirkuliacinės linijos) temperatūrą reguliuoti galima ir būtina, tačiau tai nėra laisvas gyventojų pasirinkimas „pagal pageidavimą“.
Daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos yra bendroji dalinė savininkų nuosavybė, tačiau jų eksploatavimas privalo atitikti norminius teisės aktus. Dažnai gyventojai nori sumažinti gyvatuko temperatūrą siekdami sutaupyti, tačiau inžinerinių sistemų prižiūrėtojas negali vykdyti prašymų, kurie pažeistų privalomuosius reikalavimus (pvz., dėl legioneliozės prevencijos būtinos temperatūros palaikymo). Nors butų savininkai turi teisę valdyti bendrąjį turtą ir priimti sprendimus balsų dauguma, šie sprendimai negali prieštarauti imperatyvioms įstatymų normoms [2].
Jei gyvatukas yra per karštas arba visiškai šaltas, tai traktuojama kaip inžinerinės sistemos veikimo sutrikimas.
Panevėžyje nustatytas legioneliozės atvejis: primenama svarbi prevencijos priemonė
Dažniausiai Užduodami Klausimai Apie Legioneliozę
- Kas yra legioneliozė? Legioneliozė - ūminė infekcinė kvėpavimo takų liga, kurią sukelia bakterija Legionella pneumophila. Jai būdingos dvi ligos formos: pirmoji - Legionierių liga (būdingas karšiavimas, mialgija, kosulys, pneumonija) ir antroji - Pontiako karštligė (pasižymi lengvesne ligos eiga be pneumonijos). Suserga apie 5 proc. užsikrėtusiųjų asmenų.
- Kaip užsikrečiama legionelioze? Paprastai užsikrečiama įkvėpus legionelėmis užkrėsto aerozolio (smulkių vandens lašelių), kuris susidaro dušuose, tualetuose, voniose, saunose ir pan. Jos dažniausiai paplitusios oro kondicionavimo sistemose (patalpų, automobilių, medicininės įrangos). Žmogus nuo žmogaus legionelioze neužsikrečia. Neužsikrečiama ir geriant vandenį ar valgant bei gaminant maistą.
- Kaip apsisaugoti nuo legioneliozės? Siekiant apsisaugoti nuo legioneliozės, būtina tinkamai prižiūrėti vandens tiekimo sistemas. Gyvenamųjų ir kitų pastatų savininkai, valdytojai, namų administratoriai turi užtikrinti, kad karštas vanduo visose pastatų karšto vandens sistemose būtų 50 °C-60 °C . Taip pat būtina prižiūrėti ir valyti dušus, valyti ir dezinfekuoti dušų galvutes ir čiaupus, kad nesikauptų nuosėdos. Kartą per metus rekomenduojama išvalyti ir dezinfekuoti vandens šildytuvus. Po vandens šildytuvų ar vandens tiekimo sistemų remonto, prieš šildymo sezoną rekomenduojama karšto vandens sistemas 2-4 val.
- Kas turi atlikti legioneliozės prevenciją? Už legioneliozės prevenciją, t. y. terminę dezinfekciją, atsakingi namų administratoriai, pastatų valdytojai arba bendrijos. Karšto vandens tiekėjas privalo sudaryti temperatūrines sąlygas atlikti šią prevenciją.
Gyvatukų Tipai ir Montavimas
Gyvatukai gali būti jungiami į skirtingas sistemas:
- Į atvirą karšto vandens cirkuliacinę sistemą: Kuomet gyvatukas šyla žiemą ir vasarą nuo tiekiamo buitinio karšto vandens. Kadangi Lietuvoje naudojamas geriamas karštas vanduo yra išgaunamas iš požeminių šaltinių, todėl jis turi daug ištirpusių kalcio ir magnio druskų (kietas vanduo yra labai agresyvus metalų korozijos atžvilgiu), be to jis yra prisotintas deguonies ir yra 60º C temperatūros. Dėl šios priežasties į tokią sistemą galima montuoti tik kilpinius (bangų formos) gyvatukus, pagamintus iš žalvario ir nerūdijančio plieno, kurie neturi suvirinimo siūlių, arba kopėtėlių tipo rankšluosčių džiovintuvus, pagamintus iš vario ar žalvario.
- Į uždarą centrinio šildymo sistemą: Kuomet gyvatukas šildo tik šildymo sezono metu, galima montuoti bet kokio metalo ir tipo rankšluosčių džiovintuvą, nes šildymo sistemoje naudojamas nudruskintas vanduo, dažnai į jį dedama korozijos inhibitorių ir jis neprisotintas deguonies. Kad šioje sistemoje rankšluosčių džiovintuvas šildytų ir vasarą, galimas kombinuotas šildymo variantas: žiemą džiovintuvas šyla nuo šildymo sistemos, o vasarą - nuo įmontuoto elektrinio kaitintuvo. Plačiausiai naudojami taupūs kaitintuvai su termoreguliatoriumi, kuris leidžia nustatyti ir palaikyti rankšluosčių džiovintuvo vandens pageidaujamą temperatūrą.
- Šildymas vien elektra: Tuomet tinka visi kabelinio šildymo rankšluosčių džiovintuvai.
Atkreipiame dėmesį, kad žalvarinių ir nerūdijančio plieno rankšluosčių džiovintuvų, sumontuotų į karšto vandens cirkuliacinę sistemą, korozinis atsparumas smarkiai sumažėja, jei ant jų atsiranda net ir kelių mV dydžio potencialų skirtumas. Vykstant elektrocheminei korozijai, iš žalvario yra "išplaunamas" cinkas ir dėl to žalvaris darosi porėtas, o nerūdijantis plienas dėl lydinio sudėties ir struktūros nevienalytiškumo koroduoja taškiniu būdu. Kad to išvengti rekomenduojame įžeminti karšto vandens tiekimo vamzdyną.
Vilniaus Gedimino technikos universiteto pastatų energetikos katedros dėstytojai savo naujausioje monografijoje tvirtina tą patį: "Prie recirkuliacinės sistemos jungiami rankšluosčių džiovintuvai-kopėtėlės turi būti patikimai įžeminti. Jei to nebus padaryta, dėl elektrocheminės korozijos džiovintuvas prarūdys".
Montavimą geriausia patikėti profesionalams. Gyvenant daugiabutyje administracinio darbo teks atlikti ir pačiam savininkui. Savininkas, pageidaujantis atlikti prijungtų prie šilumos perdavimo tinklų sistemos remontą, nekeičiant remontuojamos sistemos šilumos galios arba jos prijungimo schemos, privalo informuoti prižiūrėtoją apie darbų apimtis ir jiems atlikti numatytą laiką.
Gyvatukų Medžiagos ir Pasirinkimas
Gyvatuko atiduodamos šilumos kiekis priklauso nuo jo galios, medžiagos, iš kurio jis pagamintas, džiovintuvo ilgio bei skersmens. Rankšluosčių džiovintuvai gaminami iš nerūdijančio plieno, cinkuoto plieno vamzdžių, vario, žalvario. Nerūdijančio plieno džiovintuvai brangesni nei pagaminti iš cinkuoto vamzdžio, nes labiau atsparūs korozijai. Variniai džiovintuvai turi labai geras šilumos laidumo savybes.
Keičiant gyvatuką daugiabučio vonios kambaryje, prietaiso galią nurodo šilumos tiekėjas. Jei nėra galimybės prijungti gyvatuko prie šildymo sistemos, lieka viena išeitis - elektrinis rankšluosčių džiovintuvas. Pasirinkę elektrinį gyvatuką juo galėsite naudotis pagal savo poreikius. Yra rinkoje ir kombinuotos šilumos džiovintuvų: žiemą juos galima jungti prie šildymo sistemos, o vasarą pagal poreikį šildyti elektra.
Dažnai žmonės rinkdamiesi gyvatuką neatsižvelgia į būsto šildymo būdą, sistemą ir kitas aplinkybes. Kodėl kartais ant gyvatuko ima kauptis vanduo? Šis požymis rodo, jog patalpoje kondensuojasi drėgmė. Todėl svarbu, kad gyvatuke būtų palaikoma tokia temperatūra, kuri neleistų drėgmei virsti kondensatu.
Gyvatuko forma, dizainas - ne mažiau svarbūs nei medžiaga ar galia. Gyvatukas gali tapti žaismingu vonios kambario akcentu - originalus modelis gali būti atitvarine sienele tarp atskirų vonios kambario zonų, gyvatuką galima tvirtinti kampe, horizontaliai ir pan.
Patarimai Renkantis Gyvatuką:
- Medžiaga: Plieniniai gyvatukai tinka uždaroms sistemoms, nerūdijančio plieno - recirkuliacinėms sistemoms.
- Galingumas: S formos gyvatukai dažniausiai yra mažo galingumo, o kopėtėlių formos gali apšildyti patalpą.
- Gamintojas: Rinkitės patikimą, gerai rinkoje žinomą gamintoją.
- Kombinuotas gyvatukas: Geras sprendimas, jei galima įjungti į šildymo sistemą, bet neefektyvus su žemos temperatūros grindiniu šildymu.
Vandens Taupymas ir Kokybė
Vanduo yra būtinas gyvybei Žemėje, tačiau jis yra ribotas išteklius. Vandens perteklinis naudojimas yra pagrindinė vandens trūkumo priežastis, nes 43-50 % pasaulio gyventojų neturi galimybės gauti geriamojo vandens.
Štai keletas patarimų, kaip taupyti vandenį:
- Užsukite iš čiaupo bėgantį vandenį kai jo nenaudojate.
- Norėdami plauti indus rankiniu būdu, įsirenkite 2 skyrių plautuves, kad galima būtų plauti ir skalauti atskirai ir tokiu būdu sumažinti vandens suvartojimą bei turėti galimybę pakartotinai panaudoti skalavimo vandenį.
- Nenaudokite tekančio vandens maistui atšildyti.
- Venkite labai apdorotų gėrimų, pavyzdžiui, gaiviųjų gėrimų.
- Virdami vandenį gaminimui, naudokite matavimo indą, kad įsitikintumėte, jog nesunaudojate daugiau vandens nei reikia patiekalui paruošti.
- Šaltiems gėrimams laikykite ąsotį vandens šaldytuve, o ne leiskite iš čiaupo kol vanduo atšals.
- Maudykitės duše (sunaudojama apie 50 l vandens) vietoje pilnai prileistos vonios (100-150 l vandens).
Tokiu būdu, optimizuojant vandens suvartojimą ir atitinkamai mažinant energijos suvartojimą, gerinamas aplinkos tvarumas. Beje, požeminis vanduo gali būti naudojamas tik tiek, kiek jis gali būti atnaujinamas, nes perteklinis naudojimas kelia grėsmę ne tik kiekybei, bet ir kokybei.
Kazlų Rūdos vanduo yra vidutiniškai kietas - kietas. Vandenį kietina ištirpusios kalcio ir magnio druskos. Nei Lietuvos, nei ES teisės aktai nereglamentuoja, kokio kietumo vanduo turi būti. Pagal Lietuvos higienos normą HN24:2023„Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“ nei kalcio, nei magnio koncentracija nėra normuojama. Šie mikroelementai žmogaus organizmui yra naudingi. Dėl to centralizuotai tiekiant vandenį jis yra specialiai neminkštinamas.
Ilgaamžiškumas ir Priežiūra
Gyvatukams, kaip ir paprastiems radiatoriams, nėra nustatytų reikalavimų dėl jų tarnavimo laiko bei pakeitimo naujais. Paprastai jie keičiami darant remontą - pagal poreikį pasirenkamas didesnio ar mažesnio galingumo, o taip pat pageidaujamo dizaino gyvatukas. Ypatinga priežiūra gyvatukams nėra reikalinga. Jeigu jie tinkamai parinkti ir sumontuoti - tarnauja kelis dešimtmečius. Atkreipti dėmesį reikėtų nebent pažeidus apsauginį dažų sluoksnį, kadangi gyvatukai naudojami drėgnose patalpose, tad gali pradėti rūdyti. Tokias pažeistas vietas reikėtų uždažyti.
Gyvatuko priežiūra
tags: #kokia #turi #buti #gyvatuko #temperatura