Paveldėjimo Pagal Įstatymą Sąlygos Lietuvoje

Kai žmogus miršta, paveldėjimo klausimai tampa ne tik emocine, bet ir teisine našta artimiesiems. Lietuvos įstatymai numato aiškią paveldėjimo tvarką: pirmiausia paveldi artimiausi giminaičiai, tačiau jeigu jų nėra, jie atsisako palikimo ar netenka teisės paveldėti, turtas gali atitekti valstybei.

Paveldėjimas yra vienas nuosavybės teisės įgijimo pagrindų (CK 4.47 str. 1 d.). Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą nesukuria. Kad paveldėjimo procesas įvyktų ir mirusio fizinio asmens turtas bei pareigos pereitų jo įpėdiniams, pastarieji turi priimti palikimą.

Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius paveldėjimo pagal įstatymą aspektus Lietuvoje.

Įpėdinių Eilės Pagal Įstatymą

Pretenduojant į palikimą yra svarbu žinoti įpėdinių pagal įstatymą eilę. Pagal įstatymą, antros eilės įpėdiniai paveldi tiktai nesant pirmos eilės įpėdinių arba jiems nepriėmus ar atsisakius palikimo, taip pat tuo atveju, kai iš visų pirmos eilės įpėdinių atimta paveldėjimo teisė.

Atkreiptinas dėmesys, kad įvaikiai bei jų palikuonys, paveldintys po įtėvio, jo giminaičių mirties, prilyginami įtėvio vaikams ir jų palikuonims.

Tuo tarpu sutuoktinis, pergyvenęs palikėją, paveldi su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Kartu su pirmos eilės įpėdiniais sutuoktinis paveldi vieną ketvirtadalį palikimo, tačiau tik tuo atveju, jeigu įpėdinių ne daugiau kaip trys, neįskaitant sutuoktinio. Jeigu įpėdinių yra daugiau kaip trys, sutuoktinis paveldės lygiomis dalimis su kitais įpėdiniais.

Praktiškai tai reiškia, kad kai palikimas dalijamas su vaikais, sutuoktiniui priklauso viena ketvirtoji viso turto, jei vaikų yra ne daugiau kaip trys. Jei vaikų daugiau, visi įpėdiniai, kartu su sutuoktiniu, paveldi lygiomis dalimis. Tuo tarpu jeigu kartu paveldi su antros eilės įpėdiniais, t. y. mirusiojo tėvais ar vaikaičiais, sutuoktiniui priklauso pusė viso palikimo.

Jei asmuo nėra surašęs testamento, jo turtas paveldimas pagal įstatymą. Tokiu atveju įpėdiniai nustatomi pagal įpėdinių eiles - paveldi aukščiausios (artimiausios) eilės giminaičiai, o jei jų nėra arba jie atsisako palikimo, teisė pereina kitai eilei. Išskirtinė tvarka paveldint pagal įstatymą taikoma mirusio asmens sutuoktiniui.

Paveldėjimo eilių schema

Palikimo Priėmimas

Kad paveldėjimo procesas įvyktų ir mirusio fizinio asmens turtas bei pareigos pereitų jo įpėdiniams, pastarieji turi priimti palikimą. Svarbu žinoti, kad paveldėjimas reiškia ne tik turto, bet ir įsipareigojimų perėmimą, vadinasi, negalima paveldėti turto kartu nepaveldint ir palikėjo įsipareigojimų.

Dažniausiai palikimas yra priimamas įpėdiniui kreipiantis į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl palikimo priėmimo, kadangi įpėdiniui faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti, dėl šio fakto nustatymo įpėdinis dar turi kreiptis į teismą bei įrodyti šį faktą. Įpėdiniai gali palikimą priimti skirtingais būdais.

Labai svarbu, kad įpėdinis bent vieną iš aukščiau nurodytų alternatyvių veiksmų atliktų ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, kadangi praleidus šį terminą yra prarandama palikimo priėmimo teisė.

Svarbu žinoti, kad pagal įstatymą, palikimą reikia priimti per tris mėnesius nuo artimojo mirties dienos. Jei šis terminas praleidžiamas, galimybė jį atnaujinti lieka tik per teismą, pateikus svarbias priežastis.

Įpėdiniui ne tik tenka pareiga įvykdyti neįvykdytus palikėjo įsipareigojimus, bet ir gali atsirasti pareiga mokėti paveldimo turto mokestį, kuris apskaičiuojamas nuo paveldimo turto apmokestinamosios vertės.

Paveldėjimo procesas prasideda nuo momento, kai asmuo miršta, o jo turtas ir įsipareigojimai pereina įpėdiniams. Pagal Lietuvos teisę paveldėtojais gali būti fiziniai ir juridiniai asmenys, kuriuos nurodo įstatymas arba testamentas.

Palikimo Priėmimas Pagal Turto Apyrašą

Jeigu palikėjo skolos neaiškios arba jų dydis nežinomas, rekomenduojama priimti palikimą pagal turto apyrašą, kurį sudaro antstolis.

Kaip priimti palikimą pagal turto apyrašą:

1. Visų pirma įpėdinis per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos turi kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl palikimo priėmimo pagal turto apyrašą (CK 5.50 str.).
2. Gavęs šį pareiškimą, notaras nedelsdamas turi išduoti vykdomąjį pavedimą dėl turto apyrašo sudarymo (CK 5.53 str. 2 d.).
3. Notaro išduotą vykdomąjį pavedimą dėl turto apyrašo sudarymo įpėdinis ne vėliau kaip per dvi savaites pateikia bet kuriam palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismo veiklos teritorijoje veikiančiam antstoliui. Per dvi savaites nuo išdavimo antstoliui nepateiktas vykdomasis pavedimas negalioja ir bet kuris įpėdinis turi teisę kreiptis į notarą dėl naujo vykdomojo pavedimo išdavimo (CK 5.53 str.).
4. Turto apyrašą antstolis sudaro ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo dokumentų gavimo. Tais atvejais, kai paveldimas turtas yra keliose vietose arba yra daug palikėjo kreditorių, turto apyrašą antstolis privalo sudaryti ne vėliau kaip per tris mėnesius (CK 5.53 str.).

Pagal CK 5.53 str. Visus minėtus duomenis apyrašui sudaryti privalo pateikti įpėdinis (CK 5.53 str. 4 d.), kuris apyrašo pabaigoje pasirašo liudijimą, tolygų priesaikai, jog apyraše nurodytas visas įpėdiniui žinomas palikėjo turtas, jo skoliniai reikalavimai ir skolinės pareigos (CK 5.53 str. 6 d.). Tokio reglamentavimo ir įstatymu įtvirtintos įpėdinio pareigos paskirtis - užtikrinti palikėjo kreditorių teisėtus interesus.

Kasacinis teismas yra pažymėję, kad CK neišskiria, jog apyraše turi būti nurodytos tik tos skolinės palikėjo teisės ir pareigos, dėl kurių yra priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas. Todėl į apyrašą turi būti įtrauktos visos palikėjo skolinės teisės ir pareigos, nepriklausomai nuo to, ar yra pasibaigęs jų įvykdymo terminas, ar tokia teisė ar pareiga yra ginčijama, ar yra priimtas dėl jos įsiteisėjęs teismo sprendimas.

Palikimo priėmimo sandorio negalima atšaukti. Tai reiškia, kad asmuo, nustatyta tvarka išreiškęs savo valią priimti palikimą, jos vėliau negali pakeisti, t. y. atsisakyti priimto palikimo (CK 5.60 str. Jeigu palikimo priėmimo sandoris sudarytas suklydus, dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo, grasinimo ir pan., jis gali būti pripažintas negaliojančiu bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais (CK 1.90, 1.91 str.

Paveldimo Turto Mokestis

Šio mokesčio tarifas sudaro 5 proc., jeigu paveldimo turto apmokestinamoji vertė ne didesnė kaip 150 tūkst. eurų, ir 10 proc., jeigu paveldimo turto apmokestinamoji vertė viršija 150 tūkst. eurų.

Praktikoje įpėdiniams šio mokesčio dažniausiai nereikia mokėti, nes paveldėjimas paprastai vyksta tarp artimųjų giminaičių ir/ar sutuoktinių. Visais atvejais, nepriklausomai nuo ryšio su mirusiuoju, šiuo mokesčiu pagal įstatymą yra neapmokestinama paveldimo turto apmokestinamoji vertė, neviršijanti 3 tūkst. eurų.

Nors nekilnojamojo turto paveldėjimas daugeliu atvejų yra natūralus procesas šeimoje, jis vis tiek susijęs su tam tikrais mokestiniais įsipareigojimais. Paveldimo turto mokestis taikomas tuomet, kai paveldimas turtas viršija tam tikrą vertės ribą arba paveldėtojas nėra artimas giminaitis.

Pagal Lietuvos Respublikos Paveldimo turto mokesčio įstatymą, mokestinė prievolė atsiranda, kai turto vertė viršija 150 000 eurų. Paveldimo turto mokestis turi būti sumokėtas per 6 mėnesius nuo paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo dienos.

Kam netaikomas paveldėjimo mokestis?

• Artimi giminaičiai (vaikai, tėvai, sutuoktiniai, anūkai) nuo mokesčio atleidžiami.
• Kiti paveldėtojai moka 5-10 % nuo paveldėto turto vertės, jei ji viršija 150 000 €.

Ką Daryti, Jei Praleistas Terminas Palikimui Priimti?

2024 m. vas. 14 d. įmanoma priimti palikimą, jeigu yra praleistas terminas palikimui priimti? (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Palikimui priimti po velionio mirties. CK 5.57 straipsnio 1 dalis nurodo, kad terminą palikimui priimti galima atnaujinti, jeigu jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių.

Kuo svarbesnės priežastys, dėl kurių buvo praleistas terminą, tuo daugiau šansų, jog teismas praleistą terminą atnaujins. Pavyzdžiui, COVID-19 pandemija ir paskelbti ribojimai tarp savivaldybių ir pan.

Jei teismas atnaujina praleistą terminą, įpėdinis turi priimti palikimą, t. y. kreiptis į notarą dėl paveldėjimo bylos užvedimo.

Dažniausiai Pasitaikančios Paveldėjimo Klaidos

Paveldėjimo procesas dažnai atrodo aiškus, tačiau praktikoje žmonės daro klaidų, kurios gali brangiai kainuoti - nuo paveldėjimo teisės praradimo iki teismų dėl neteisingai padalinto turto.

Viena dažniausių klaidų - nesikreipimas į notarą per įstatymų numatytą 3 mėnesių terminą. Daugelis paveldėtojų mano, kad paveldėjimo procesas prasidės automatiškai, tačiau taip nėra.

Dažnai paveldėjimo byla stringa, nes trūksta dokumentų - mirties liudijimo, testamento originalo ar turto nuosavybės įrodymų. Notarai negali tęsti proceso, kol viskas nėra pateikta.

Testamentai, surašyti be notaro arba neteisingai suformuluoti, dažnai tampa ginčų priežastimi. Dėl to paveldėjimo procesas gali būti sustabdytas, kol teismas nustato testamento galiojimą.

Gavus paveldėjimo teisės liudijimą, būtina įregistruoti turtą savo vardu Registrų centre. Kai kurie paveldėtojai šį žingsnį pamiršta, manydami, kad liudijimas automatiškai suteikia nuosavybę.

Kai paveldėtojų yra keli, ginčai dėl turto pasidalijimo yra labai dažni. Dažniausiai jie kyla dėl nelygaus turto vertės paskirstymo ar neaiškių testamento sąlygų.

Tad paveldint svarbiausia - veikti laiku, pateikti visus dokumentus ir vengti neoficialių susitarimų.

Testamentas

Jeigu žmogus nori, kad po jo mirties turtas atitektų ne įstatyme nustatyta tvarka, o konkrečiai jo paties pasirinktiems asmenims ar organizacijoms, tam būtinas testamentas. Tokiu atveju turtą galima palikti tiek fiziniams asmenims - artimiesiems, draugams ar pažįstamiems - tiek juridiniams asmenims, pavyzdžiui, įmonėms, nevyriausybinėms organizacijoms ar paramos fondams.

Testamentas - tai teisinis dokumentas, kuriame žmogus (testatorius) nurodo, kam ir kokį savo turtą nori palikti po mirties. Testamente išreiškiama tik testatoriaus valia. Jis gali laisvai nuspręsti, kas paveldės jo turtą - pinigus, nekilnojamąjį turtą, vertingus daiktus ar kitą nuosavybę.

Testatorius bet kada gali pakeisti, papildyti ar panaikinti savo testamentą bei sudaryti naują.

Yra keletas testamento rūšių:

• Oficialusis testamentas - sudaromas raštu dviem egzemplioriais ir patvirtinamas notaro arba Lietuvos Respublikos konsulinio pareigūno atitinkamoje užsienio valstybėje (CK 5.28 straipsnio 1 d.).
• Asmeninis testamentas - tai testatoriaus ranka surašytas testamentas, kuriame nurodyta testatoriaus vardas, pavardė, testamento sudarymo data (metai, mėnuo, diena), vieta ir kuris išreiškia testatoriaus valią ir yra jo pasirašytas (CK 5.30 straipsnio 1 d.).
• Bendrasis sutuoktinių testamentas - tai dokumentas, kuriuo abu sutuoktiniai vienas kitą paskiria įpėdiniu. Tokį testamentą gali sudaryti tik susituokę asmenys, ir jis turi būti patvirtintas notaro.

Testamentas

Dokumentai, Reikalingi Paveldėjimui Įforminti

Norint tinkamai įforminti nekilnojamo turto paveldėjimą, būtina parengti ir pateikti notarui visus reikalingus dokumentus. Šis procesas negali būti pradėtas be oficialių įrodymų apie mirusiojo mirtį, giminystės ryšius ir turto priklausomybę.

• Mirties liudijimas. Tai pirmasis ir svarbiausias dokumentas, kuriuo pradedamas paveldėjimo procesas. Mirties liudijimą išduoda civilinės metrikacijos skyrius pagal registruotą mirties faktą.
• Testamentas (jei yra). Jei velionis buvo palikęs testamentą, notaras privalo jį surasti ir patikrinti, ar jis įregistruotas Testamentų registre. Tik po to galima paskirstyti turtą pagal jame nurodytas sąlygas.
• Paveldėjimo teisės liudijimas. Tai galutinis dokumentas, išduodamas notarui patvirtinus, kad paveldėtojai turi teisę į turtą. Jis suteikia teisę registruoti paveldėtą turtą savo vardu Registrų centre.
• Turto registro išrašas. Šis dokumentas parodo, kokiam asmeniui turtas priklausė, kokia jo vertė ir ar jis nebuvo įkeistas.
• Asmens dokumentai. Kiekvienas paveldėtojas turi pateikti asmens dokumentą (pasą arba asmens tapatybės kortelę), įrodančią tapatybę.
• Santuokos liudijimas (jei taikoma) Kai paveldimas bendras sutuoktinių turtas, gali prireikti santuokos liudijimo ar sutuoktinio sutikimo.

DUK

Kiek laiko turiu priimti paveldėjimą?

Paveldėjimą reikia priimti per 3 mėnesius nuo mirties dienos. Jei terminas praleidžiamas, paveldėjimo teisė gali būti atkurta tik per teismą, pateikus pagrįstą priežastį (pvz., liga ar nežinojimas apie mirtį).

Kokius dokumentus reikia pateikti notarui?

Būtini dokumentai: mirties liudijimas, testamento kopija (jei yra), paveldėtojų tapatybės dokumentai ir turto registro išrašas. Jei paveldimas bendras sutuoktinių turtas, reikia pateikti ir santuokos liudijimą.

Ar reikia mokėti paveldėjimo mokestį?

Artimi giminaičiai (vaikai, tėvai, sutuoktiniai, anūkai) nuo mokesčio atleidžiami. Kiti paveldėtojai moka 5-10 % nuo paveldėto turto vertės, jei ji viršija 150 000 €.

Ką daryti, jei paveldėjau turtą su skolomis?

Paveldėtojas gali priimti paveldėjimą su atsakomybe, ribota paveldėto turto verte. Tai reiškia, kad skolos dengiamos tik iš paveldėto turto, o ne iš asmeninių lėšų. Taip pat galima paveldėjimo atsisakyti.

Kas atsitinka, jei nėra testamento?

Jei testamento nėra, turtas paveldimas pagal įstatymą. Pirmiausia paveldi sutuoktinis ir vaikai, jiems nesant - tėvai, broliai, seserys. Jei artimųjų nėra, turtas pereina valstybei.

Ar galima ginčyti testamentą?

Taip, jei manoma, kad testamentas sudarytas pažeidžiant įstatymus - pvz., asmuo buvo neveiksnus arba dokumentas suklastotas. Ginčas sprendžiamas teismo keliu, tačiau būtina pateikti įrodymus ir liudytojų parodymus.

Kas nutinka, jei keli paveldėtojai nesusitaria dėl turto?

Turtas tampa bendrosios dalinės nuosavybės objektu. Paveldėtojai gali pasidalinti turtą taikiai, sudarydami notarinę dalybų sutartį. Jei susitarimo nėra, ginčas sprendžiamas teisme.

Ar paveldėtą turtą reikia registruoti?

Taip. Po paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, turtą reikia įregistruoti savo vardu Registrų centre. Be registracijos negalėsite jo parduoti, dovanoti ar įkeisti.

Ar galima paveldėjimo teisės atsisakyti?

Taip, paveldėjimo galima atsisakyti per 3 mėnesius nuo mirties dienos, pateikiant raštišką pareiškimą notarui. Atsisakius paveldėjimo, teisė pereina kitiems įpėdiniams.

Ar reikia paveldėjimą deklaruoti mokesčių inspekcijoje?

Taip, jei paveldėtas turtas viršija 150 000 € arba priklauso tolimesniems giminaičiams. Paveldimo turto deklaracija pateikiama per 6 mėnesius nuo paveldėjimo liudijimo gavimo.

tags: #turto #paveldejimo #pagal #istatyma