Lietuvos Respublikos darbo kodeksas ir kiti teisės aktai nustato reikalavimus, kaip užtikrinti tinkamas darbo sąlygas, įskaitant ir temperatūrą gamybinėse patalpose. Kiekvienam darbuotojui turi būti sudarytos tinkamos, saugios ir sveikatai nekenksmingos darbo sąlygos, o užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą privalo darbdavys.
Teisės aktai, reglamentuojantys temperatūrą darbo patalpose
Patalpų oro temperatūros parametrus, jų vertes bei matavimo reikalavimus darbo patalpose reglamentuoja Lietuvos higienos norma HN 69:2003 ,,Šiluminis komfortas ir pakankama šiluminė aplinka darbo patalpose. Parametrų norminės vertės ir matavimo reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. V-770.
Šiluminės aplinkos parametrai yra oro temperatūra, oro santykinis drėgnumas ir oro judėjimo greitis. Šiluminės aplinkos parametrų vertės yra nustatomos atsižvelgiant į metų laikotarpį ir atliekamų darbų sunkumo kategoriją (lengvas (Ia, Ib), vidutinio sunkumo (IIa, IIb), ir sunkus fizinis darbas (III)).
Pavyzdžiui, dirbant vidutinio sunkumo darbus (kai nuolat keliami 1-10 kilogramų svorio kroviniai) komfortinė darbo patalpų oro temperatūra yra 20-23 laipsniai, pakankamos šiluminės aplinkos parametrai - 16-27 laipsniai.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 11 straipsnio 1 dalimi, darbdavio pareiga yra sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais, taip pat ir užtikrinant tinkamą vėdinimą ir oro temperatūrą darbo vietose.
Šiame teisės akte teigiama: atsižvelgiant į darbo pobūdį ir darbuotojų fizinį krūvį, uždarose patalpose darbovietėse turi būti pakankamai grynas oras, atitinkantis parametrus, nustatytus atitinkamoje higienos normoje (HN 23:2011), kituose darbuotojų saugos ir sveikatos norminiuose teisės aktuose.
Pagrindiniai reikalavimai darbo patalpų vėdinimui
- Jei įrengta dirbtinė vėdinimo sistema, ji turi veikti bet kuriuo metu.
- Vėdinimo įranga, ypač svarbi darbuotojų saugai ir sveikatai, privalo turėti kontrolės sistemą, rodančią bet kokį vėdinimo įrangos gedimą.
- Oro kondicionieriai ar mechaninio vėdinimo įrenginiai turi veikti taip, kad darbuotojams netrukdytų skersvėjai.
- Langai, stoglangiai ir stiklo pertvaros turi būti įrengti taip, kad apsaugotų darbo vietas nuo intensyvių saulės spindulių atsižvelgiant į darbo pobūdį ir darbo vietų išdėstymą.
Paprastas būdas, kuris padės sužinoti ar dar kils kūno temperatūra: tinka ir vaikams, ir suaugusiems
Darbuotojų teisės ir darbdavių pareigos
Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 34 straipsnis nustato darbuotojo teises. Darbuotojas turi teisę:
- Reikalauti, kad darbdavys sudarytų saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas.
- Įrengtų kolektyvines apsaugos priemones.
- Pats tartis su padalinio vadovu, darbdaviui atstovaujančiu asmeniu dėl darbuotojų saugos ir sveikatos gerinimo arba tam įgalioti darbuotojų atstovą saugai ir sveikatai, darbuotojų atstovą.
Darbdaviui atstovaujantis asmuo siekdamas įgyvendinti darbdavio pareigą organizuoja prevencinių priemonių (techninių, organizacinių ir kitų), įgyvendinimą ir apie tai informuoja darbuotojus.
Tais atvejais kai darbdavys darbo vietose užtikrina higienos normoje reglamentuotą temperatūrą, tačiau dalis darbuotojų turi individualių poreikių, įmonė gali taikyti organizacines priemones, pvz. perkeldama dalį darbuotojų į kitas patalpas, suteikdama kitą darbo grafiką ir pan.
Specialios pertraukos
Konkrečias sąlygas kada ir kokios trukmės turi būti suteikiamos specialios pertraukos yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 patvirtintame specialių pertraukų trukmės per darbo dieną (pamainą) ir jų nustatymo sąlygų apraše ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. V-65 patvirtintoje Lietuvos higienos normoje HN 32: 2004 „Darbas su videoterminalais.
Pavyzdžiui, dirbant 8 val. darbo dieną, turi būti suteikiama 5 (10) min. trukmės pertraukos nustatomos po 1 val. dirbant 12 val. darbo dieną (40 val. darbo savaitę), pertraukos pirmosioms 8 val. nustatomos pagal 8 val. darbo pamainos režimą, likusias 4 val. po kiekvienos darbo valandos daroma 15 min.
Patalpų mikroklimato parametrai
Patalpų mikroklimatas tai patalpų oro temperatūros, temperatūrų skirtumo, santykinės oro drėgmės, oro judėjimo greičio derinys. Mikroklimato parametrų ribinės vertės - optimalios mikroklimato parametrų vertės, kurioms esant aplinkoje, nėra neigiamo poveikio sveikatai.
Higienos normoje mikroklimato parametrų ribinės vertės pateikiamos šaltajam ir šiltajam metų laikotarpiui. Šaltasis metų laikotarpis laikomas tuomet, kai lauko oro vidutinė paros temperatūra yra ne aukštesnė kaip plius 10o C. Ji nustatoma pagal trijų parų iš eilės lauko oro vidutinę temperatūrą.
Higienos normoje, šaltuoju metų laikotarpiu, nustatytos gyvenamųjų ir visuomeninių patalpų mikroklimato ribinės vertės yra: oro temperatūra 18-22o C, santykinė drėgmė 35-60%, oro judėjimo greitis 0,05-0,15 m/s.
Vertinant patalpų temperatūrą svarbu, kad temperatūrų skirtumas 0,1 m ir 1,1 m aukštyje nuo grindų būtų ne didesnis kaip 3o. Esant didesniam temperatūros skirtumui į aplinką perduodama žymiai daugiau šilumos ir jaučiamas diskomfortas.
Vaikų ugdymo įstaigoms mikroklimato parametrai yra reglamentuoti Lietuvos higienos normoje HN 75:2016 „Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programų vykdymo bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ ir Lietuvos higienos normoje HN 21:2017 „Mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas.
Mokyklos patalpų mikroklimato reikalavimai:
- Mokymo klasėse, kabinetuose, aktų salėje oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18o C ir šaltuoju metų laiku ne aukštesnė kaip 22o C, o šiltuoju metų laiku ne aukštesnė kaip 28o C.
- Sporto salėje oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 15o C ir šaltuoju metų laikotarpiu ne aukštesnė kaip 17o C, o šiltuoju metų laikotarpiu ne aukštesnė kaip 24o C.
- Persirengimo kambariuose, dušuose oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 20o C.
Šilumos tiekimą vartotojams pagal jų poreikius patalpoms šildyti, vėdinti ir karštam vandeniui ruošti organizuoja savivaldybė. Šiluminio komforto ir pakankamos šiluminės aplinkos parametrus darbo patalpose nustato kita higienos norma, jos parametrus turi užtikrinti darbdavys.
| Parametras | Šaltasis metų laikas | Šiltasis metų laikas |
|---|---|---|
| Oro temperatūra | 18-22°C | Ne aukštesnė kaip 28°C |
| Santykinė drėgmė | 35-60% | Nėra nustatyta |
| Oro judėjimo greitis | 0.05-0.15 m/s | Nėra nustatyta |
Kaip žmogaus organizmą veikia netinkamas mikroklimatas?
Žema aplinkos temperatūra sutrikdo kraujotaką, dėl to nukenčia sąnarių ir galūnių aprūpinimas maisto medžiagomis, paūmėja sąnarių ir nervų ligos, sumažėja imunitetas, dažniau sergama kvėpavimo takų ligomis.
Karštame ore žmogaus organizmas perkaista, pavargsta, sutrinka medžiagų apykaita, sulėtėja reakcija, padidėja traumų pavojus.
Patalpose, kuriose yra žema temperatūra, dažniausiai būna drėgna. Tai sudaro sąlygas atsirasti pelėsiui, kuris užteršia namų orą.
Patalpų vėdinimas
Patalpų vėdinimas-vienas svarbiausių mikroklimatą lemiančių veiksnių. Gyvenamąsias patalpas reikia vėdinti reguliariai, bent kelis kartus per dieną. Jei nėra galimybės tai atlikti reguliariai, patalpas reikėtų vėdinti ryte ir vakare prieš miegą.
Planuojant langų keitimą rekomenduojama pagalvoti ar nevertėtų pasikeisti langų su orlaidėmis.
Vėdinamose patalpose judantis oras skatina odos kraujagyslių refleksus ir normalią šilumos reguliaciją, nuo to priklauso odos temperatūra, pulso dažnumas bei šiluminis komfortas. Ilgai nevėdinamose patalpose ore sumažėja deguonies kiekis, kuris įtakoje nuovargio atsiradimą, galvos skausmą, nervingumą.
tags: #kokia #temperatura #turi #buti #gamybinese #patalpose