Širdies permušimai po valgio: priežastys, simptomai ir ką daryti?

Širdies plakimo sutrikimai po valgio - gana dažnas reiškinys. Kai kurie žmonės po sočių pietų pajunta, kad širdis plaka greičiau, stipriau ar net „permuša“. Nors dažniausiai tokie pojūčiai yra laikini ir nepavojingi, kai kuriais atvejais jie gali rodyti širdies ritmo sutrikimą (aritmiją) arba virškinimo ir kraujotakos sąveikos disbalansą.

Šiame straipsnyje aptarsime, kas sukelia širdies permušimus, kaip juos atpažinti ir įvertinti jų rimtumą. Taip pat pasidalinsime patarimais, kaip atsikratyti širdies permušimų bei kokiais atvejais būtina kreiptis į gydytoją. Pakalbėsime apie gyvenimo būdo pokyčius, mitybos rekomendacijas, streso valdymo metodus ir kitus svarbius aspektus, kurie gali padėti suvaldyti širdies ritmo sutrikimus ir pagerinti bendrą savijautą.

Kas yra širdies permušimai?

Širdies permušimai - tai pojūtis, kai širdis ima plakti nereguliariai, gali atrodyti taip, lyg širdis praleidžia dūžį, o po to staiga ima stipriai plakti. Žmonės tai dažnai apibūdina kaip nemalonų jausmą, kuomet atrodo, jog širdis “vartosi” ar “šokinėja”. Mediciniškai šie reiškiniai vadinami ekstrasistolėmis - tai priešlaikiniai širdies susitraukimai, kurie atsiranda, kai širdies impulsai vyksta neįprasta tvarka.

Paprastai širdis plaka reguliariai, laikydamasi savo ritmo, tačiau kai dėl tam tikrų priežasčių šis ritmas sutrinka, žmogus pajunta permušimą. Daugeliu atvejų permušimai yra nepavojingi ir netgi gali būti laikomi normaliu reiškiniu, ypač jei jų pasitaiko retai. Vis dėlto, dažni ar lydimi kitų simptomų, tokių kaip galvos svaigimas, skausmas krūtinėje ar alpimas, širdies permušimai gali rodyti rimtesnes sveikatos problemas, tokias kaip širdies ligos ar elektrolitų disbalansas. Todėl svarbu atkreipti dėmesį į tai, kaip dažnai ir kokiomis aplinkybėmis pasireiškia šie epizodai.

Dažniausios širdies permušimų priežastys

Širdies permušimai gali kilti dėl daugybės veiksnių - nuo visiškai paprastų, gyvenimo būdo nulemtų priežasčių iki rimtesnių medicininių sutrikimų. Vienas dažniausių kaltininkų yra stresas. Kai organizmas patiria emocinę ar fizinę įtampą, adrenalino lygis kraujyje pakyla, o tai gali paveikti širdies ritmą. Šiuolaikinis gyvenimo tempas, kuris dažnai susijęs su nuolatiniu skubėjimu, pervargimu ar miego trūkumu, taip pat gali lemti širdies ritmo sutrikimus. Tokiais atvejais permušimai dažniausiai praeina savaime, kai tik organizmas atgauna pusiausvyrą.

Kofeinas, alkoholis ir nikotinas - kiti dažni širdies permušimų sukėlėjai. Pavyzdžiui, didelis kavos kiekis gali paskatinti širdies veiklą, sukelti „drebėjimo“ jausmą ar net kelis permušimus iš eilės. Panašiai veikia ir alkoholis - per didelė jo dozė gali sutrikdyti elektrolitų balansą organizme, o tai paveikia širdies veiklą. Rūkymas, savo ruožtu, tiesiogiai veikia kraujagysles ir širdį, didindamas permušimų tikimybę.

Kalbant apie kitus veiksnius, dažna širdies permušimų priežastis yra elektrolitų disbalansas. Magnio, kalio ar kalcio trūkumas gali sutrikdyti elektrinius impulsus širdyje, sukeldamas nereguliarų plakimą. Taip pat permušimai gali būti susiję su skydliaukės sutrikimais - tiek hiperaktyvi, tiek nepakankama skydliaukės funkcija veikia širdies ritmą. Rimtesniais atvejais širdies permušimus gali sukelti širdies ligos, tokios kaip išeminė širdies liga, miokarditas ar kardiomiopatija. Be to, kai kurie vaistai, pavyzdžiui, stimuliuojantys arba kai kurie diuretikai, taip pat gali sukelti širdies ritmo sutrikimų.

Širdies permušimai gali būti labai individualūs - tai, kas juos sukelia vienam žmogui, kitam gali visai nekelti problemų. Todėl labai svarbu stebėti savo kūną, fiksuoti aplinkybes, kuriomis atsiranda permušimai, ir, jei reikia, konsultuotis su gydytoju, kad būtų išsiaiškintos tikrosios priežastys.

Kada širdies permušimai yra pavojingi?

Nors dauguma širdies permušimų yra nekenksmingi, kai kuriais atvejais jie gali būti pavojingi ir signalizuoti apie rimtesnes sveikatos problemas. Vienas iš pagrindinių rodiklių, jog širdies permušimai gali būti pavojingi, yra jų dažnumas ir lydintys simptomai. Jei permušimai pasireiškia labai dažnai, kartais net kelis kartus per minutę, arba jei juos lydi galvos svaigimas, alpimas, skausmas krūtinėje ar dusulys, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją.

Širdies permušimai taip pat gali būti rimtas signalas, jei jie atsiranda kartu su kitais širdies ligų požymiais, pavyzdžiui, nuolatiniu nuovargiu, kraujo spaudimo svyravimais ar neįprastai greitu širdies plakimu. Pavojus ypač didėja žmonėms, kurie jau turi diagnozuotas širdies ligas.

Dar vienas svarbus aspektas - širdies ritmo sutrikimai po fizinio krūvio. Jei poilsio metu širdis ilgai negali grįžti į normalų ritmą, arba jei permušimai atsiranda fizinio krūvio metu, tai gali būti ženklas, kad širdis patiria didelę apkrovą.

Taigi, svarbu neignoruoti širdies permušimų, jei jie pasireiškia kartu su kitomis sveikatos problemomis, nes tai gali padėti laiku nustatyti galimas rimtas ligas. Gydytojas gali atlikti išsamią diagnostiką, įskaitant elektrokardiogramą (EKG), kraujo tyrimus ir, jei reikia, papildomus širdies tyrimus, kad būtų nustatyta tiksli problema.

Kaip atsikratyti širdies permušimų?

Nors širdies permušimai gali kelti nerimą, tačiau dažnai juos galima suvaldyti pakankamai nesunkiai. Visų pirma, verta pradėti nuo gyvenimo būdo pokyčių. Vienas svarbiausių žingsnių, vengti streso, nes emocinė įtampa yra dažnas permušimų sukėlėjas. Atsipalaidavimo technikos, tokios kaip meditacija, gilus kvėpavimas ar joga, gali padėti sumažinti streso poveikį organizmui ir palaikyti normalų širdies ritmą.

Mityba taip pat turi didelę įtaką širdies sveikatai. Sumažinkite kofeino ir alkoholio vartojimą, nes šie stimuliatoriai gali sustiprinti permušimų epizodus. Įtraukite į savo racioną daugiau maisto produktų, turinčių magnio ir kalio - šie mineralai yra būtini tinkamam širdies raumens darbui. Bananai, avokadai, špinatai ir riešutai yra puikūs šių medžiagų šaltiniai. Taip pat venkite perdirbtų maisto produktų ir per didelio druskos kiekio, kurie gali didinti kraujospūdį ir apsunkinti širdies darbą.

Be jokios abejonės, fizinė veikla yra dar viena efektyvi priemonė. Reguliarus, bet saikingas fizinis aktyvumas gali pagerinti širdies funkciją ir sumažinti permušimų dažnumą. Pasivaikščiojimai, plaukimas ar lengvi tempimo pratimai yra geras pasirinkimas. Tačiau svarbu nepersistengti - jei fizinis krūvis sukelia permušimus, reikia pasitarti su gydytoju dėl tinkamos veiklos rūšies ir intensyvumo.

Liaudiški vaistai nuo širdies permušimų - kas gali padėti?

Natūralios priemonės, tokios kaip žolelių arbatos, gali padėti nuraminti nervų sistemą ir širdį. Taip pat populiarios priemonės su valerijono bei gudobelių ekstraktais, kurios veikia raminančiai bei padeda palaikyti normalią širdies ir kraujagyslių sistemos veiklą. Be to, naudingi gali būti ir magnio papildai bei Omega-3. Na, o jei preparatai širdies veiklai gerinti nepadeda, gydytojas gali paskirti specialius vaistus, kurie padeda kontroliuoti širdies ritmą ir mažina permušimų dažnumą.

Širdies permušimų diagnostika

Pirmasis ir dažniausiai naudojamas tyrimas - elektrokardiograma (EKG). Tai greitas ir neskausmingas būdas užfiksuoti širdies elektrinį aktyvumą ir nustatyti, ar yra kokių nors ritmo sutrikimų. Jei permušimai atsiranda tik retkarčiais, gydytojas gali paskirti Holterio monitoravimą - tai nedidelis prietaisas, kuris fiksuoja širdies veiklą 24 valandas, ir leidžia aptikti permušimus realiomis gyvenimo sąlygomis.

Be EKG ir Holterio, gali būti atliekami kraujo tyrimai, siekiant nustatyti, ar nėra elektrolitų disbalanso, skydliaukės sutrikimų ar uždegiminių procesų, galinčių turėti įtakos širdies veiklai. Kai kuriais atvejais rekomenduojami širdies ultragarsiniai tyrimai (echokardiografija), kurie leidžia įvertinti širdies struktūrą, vožtuvų veikimą ir kt. Taip pat gali būti atliekamas krūvio testas arba kompiuterinė tomografija.

Tačiau diagnozė - tai tik pusė kelio. Gydytojas turi ne tik nustatyti priežastį, bet ir sukurti individualų gydymo planą, pritaikytą kiekvieno paciento poreikiams. Tai gali apimti gyvenimo būdo rekomendacijas, mitybos korekcijas, vaistus ar net specializuotas procedūras.

Kodėl po valgio sutrinka širdies ritmas

Kai žmogus pavalgo, virškinimo sistema pradeda aktyviai dirbti - kraujas nukreipiamas į skrandį, kepenis ir žarnyną, kad šie organai galėtų įsisavinti maistą. Dėl to sumažėja kraujo kiekis, tiekiamas į širdį ir smegenis, todėl širdis turi dirbti greičiau, kad kompensuotų šį laikiną disbalansą.

Jeigu širdis silpnesnė, o kraujagyslės standžios, organizmas į tai reaguoja padažnėjusiu plakimu, permušimais ar trumpalaikiu galvos svaigimu. Šį reiškinį gydytojai vadina postprandine tachikardija - tai fiziologinė reakcija, kai širdies ritmas po valgio trumpam padidėja 10-20 dūžių per minutę.

Širdies ritmo pokyčius po valgio taip pat gali sukelti:

• Didelės porcijos ar greitas valgymas, kai staiga padidėja spaudimas pilvo ertmėje;
• Kofeino, alkoholio ar cukraus perteklius, stimuliuojantis širdį;
• Dehidratacija, dėl kurios sumažėja kraujo tūris;
• Refliuksas (GERL), kai rūgštys dirgina klajoklį nervą, kuris tiesiogiai veikia širdies ritmą;
• Nervinė įtampa ar stresas, aktyvuojantis simpatinę nervų sistemą.

Širdies plakimo sutrikimai po valgio dažniausiai praeina per kelias minutes, tačiau jei jie kartojasi ar trunka ilgiau, būtina pasitikrinti. Tai gali reikšti latentines aritmijas, aukštą kraujospūdį arba metabolinius sutrikimus, kuriems reikalinga gydytojo priežiūra.

Pagrindinės priežastys, kodėl po valgio širdis plaka greičiau

Širdies ritmo sutrikimai po valgio gali kilti dėl daugelio priežasčių - nuo nekenksmingų fiziologinių reakcijų iki rimtesnių širdies ar virškinimo sutrikimų. Toliau pateikiamos dažniausios priežastys, paaiškinančios, kodėl širdis po valgio ima plakti stipriau ar nereguliariai.

• Per didelis maisto kiekis. Persivalgius kraujas suteka į virškinimo organus, todėl širdžiai reikia dirbti intensyviau, kad aprūpintų organizmą deguonimi. Tai dažnai sukelia trumpalaikį pulsą ar „permušimus“.
• Maisto sudėtis. Riebus, saldus ar labai sūrus maistas didina spaudimą kraujagyslėse ir sukelia staigius cukraus bei insulino svyravimus. Tai gali stimuliuoti simpatinę nervų sistemą ir paspartinti širdies plakimą.
• Kofeinas ir alkoholis. Kava, energetiniai gėrimai ar net taurė vyno po valgio gali dirginti širdies raumenį ir padidinti ritmo jautrumą. Šios medžiagos trumpam sutrikdo širdies elektrinę veiklą, ypač jei vartojamos dažnai.
• Virškinimo trakto refliuksas (GERL). Skrandžio rūgštis gali dirginti klajoklį nervą, kuris jungia virškinimo sistemą su širdimi. Dėl to gali atsirasti permušimų ar širdies plakimo pojūtis net be skausmo krūtinėje.
• Stresas ir emocinė įtampa. Po valgio, ypač esant įtampai ar nerimui, aktyvuojama simpatinė nervų sistema. Organizmas išskiria adrenaliną, kuris spartina širdies ritmą ir gali sukelti nereguliarų plakimą.
• Dehidratacija ar elektrolitų trūkumas. Kai organizmui trūksta kalio, magnio ar skysčių, širdies raumuo tampa jautresnis dirgikliams. Tai viena dažnesnių priežasčių, kodėl širdis plaka netaisyklingai po valgio karštomis dienomis.

Dauguma šių priežasčių nėra pavojingos, tačiau kartojantis simptomams būtina atlikti širdies tyrimus - EKG, kraujo tyrimus ir echoskopiją. Tokie simptomai gali būti pirmieji signalai, kad širdis nebesusidoroja su apkrova po valgymo.

Kaip saugiai sumažinti širdies plakimą po valgio

Širdies ritmo sutrikimai po valgio dažniausiai yra laikini ir priklauso nuo gyvenimo būdo. Nedideli pokyčiai kasdieniuose įpročiuose gali padėti išvengti diskomforto ir apsaugoti širdį nuo per didelės apkrovos.

• Valgykite lėčiau ir mažesnėmis porcijomis. Lėtas valgymas sumažina virškinimo sistemai tenkančią apkrovą ir padeda išvengti staigių kraujotakos pokyčių. Geriau valgyti 4-5 kartus per dieną mažesnėmis porcijomis, nei kartą prisivalgyti iki soties.
• Venkite gausaus ir riebaus maisto vakare. Vakarinis persivalgymas ypač apsunkina širdį, nes naktį organizmas sulėtina medžiagų apykaitą. Riebus maistas ir alkoholis didina kraujospūdį ir trikdo širdies ritmą.
• Ribokite kofeiną, alkoholį ir cukrų. Kava, energetiniai gėrimai, saldūs desertai - visa tai skatina simpatinės nervų sistemos veiklą, todėl širdis plaka greičiau. Po valgio geriau rinktis šiltą vandenį ar žolelių arbatą.
• Nepulkite ilsėtis iškart po valgio. Gulint kraujas sunkiau cirkuliuoja iš virškinimo organų, todėl širdis gauna mažiau deguonies. Po valgio patartina lengvai pasivaikščioti arba ramiai pasėdėti 20-30 minučių.
• Stebėkite pulsą ir reakciją į maistą. Naudokite išmanų laikrodį ar pulsometrą ir stebėkite, po kokių patiekalų širdis plaka greičiau. Tokiu būdu galima išsiaiškinti, kurie produktai sukelia problemą.
• Stenkitės išvengti streso valgymo metu. Kai valgome įsitempę, kūnas išskiria stresinius hormonus, kurie sutrikdo virškinimą ir veikia širdies ritmą. Sukurkite ramią valgymo aplinką - be telefono, triukšmo ar skubėjimo.

Jeigu širdies plakimas po valgio vis tiek kartojasi, verta pasitarti su gydytoju. Kartais simptomus sukelia refliuksas, padidėjęs cukraus kiekis kraujyje ar paslėpta aritmija, todėl reikalingas EKG ar kraujo tyrimas.

Nauda ir rizikos veiksniai

Norint išvengti širdies ritmo sutrikimų po valgio, svarbu žinoti, kurie įpročiai padeda stabilizuoti širdies veiklą, o kurie - ją trikdo. Toliau pateiktame bloke matyti, kokie veiksniai turi teigiamą poveikį, o kokių reikėtų vengti.

Kas padeda išlaikyti stabilų širdies ritmą

• Valgymas mažomis porcijomis ir be skubėjimo.
• Lengvas pasivaikščiojimas po valgio - gerina kraujotaką ir virškinimą.
• Reguliarus miegas ir streso kontrolė - mažina nervinės sistemos įtampą.
• Pakankamas vandens kiekis dienos metu, kad būtų išlaikytas kraujo tūris.
• Magnio ir kalio turintis maistas (bananai, špinatai, avokadai) - stiprina širdies raumenį.

Kas gali sukelti širdies plakimą po valgio

• Didelės porcijos ir greitas valgymas, ypač vakare.
• Kava, alkoholis, gazuoti ar saldūs gėrimai.
• Riebus ar labai sūrus maistas - didina kraujospūdį.
• Ilgas gulėjimas po valgio - mažina kraujo tekėjimą į širdį.
• Stresas ir emocinė įtampa valgymo metu.

Kada kreiptis į gydytoją

Daugeliu atvejų širdies plakimas po valgio yra laikinas ir nepavojingas. Tačiau kai kurie simptomai gali rodyti rimtesnius sutrikimus - pavyzdžiui, aritmiją, aukštą kraujospūdį ar net širdies nepakankamumo pradžią.

Todėl geriausia pasitarti su šeimos gydytoju ar kardiologu, ypač jei simptomai kartojasi ar stiprėja.

Galimos širdies daužymosi priežastys ramybės būsenoje

Širdies daužymasis ramybės būsenoje gali atsirasti dėl daugybės priežasčių - nuo nekenksmingų fiziologinių veiksnių iki rimtų sveikatos sutrikimų. Tad aptarkime kodėl žmogus gali jausti širdies plakimą net tada, kai jis yra ramybės būsenoje.

Fiziologinės priežastys

Fiziologinės priežastys yra vienos dažniausiai pasitaikančių, ir jos dažnai susijusios su mūsų gyvenimo būdu bei kasdienėmis situacijomis:

• Stresas ir nerimas. Streso metu organizme išsiskiria streso hormonai, kurie didina širdies susitraukimų dažnį, net jei žmogus yra ramybės būsenoje. Lėtinis nerimas ar panikos atakos taip pat gali sukelti padažnėjusį širdies daužymąsi.
• Dehidratacija. Kai kūne trūksta skysčių, sumažėja kraujo tūris, dėl ko širdžiai reikia dirbti intensyviau, kad kraujas tinkamai cirkuliuotų. Tai gali sukelti stipresnį širdies plakimą.
• Pervargimas ir miego stoka. Pervargimas daro įtaką hormonų balansui, todėl širdies daužymasis gali pasireikšti net ramybės būsenoje.
• Kofeino ar alkoholio vartojimas. Kofeinas ir alkoholis veikia centrinę nervų sistemą, skatina adrenalino išsiskyrimą, kuris, savo ruožtu, padidina širdies susitraukimų dažnį. Kai šių medžiagų vartojama per daug, širdies daužymasis gali pasireikšti net ir ramybės būsenoje.

Hormoniniai pokyčiai

Hormonų lygio svyravimai taip pat gali turėti įtakos širdies veiklai. Pavyzdžiui, menopauzė ir nėštumas pasižymi dideliais hormoniniais pokyčiais, kurie gali sukelti širdies plakimo dažnio padidėjimą ar kitus ritmo sutrikimus. Menopauzės metu sumažėja estrogeno lygis, o tai gali paveikti kraujagyslių ir širdies funkcijas. Širdies plakimo dažniui įtakos gali turėti ir skydliaukės sutrikimai. Skydliaukė kontroliuoja medžiagų apykaitą, o jos hormonai turi tiesioginį poveikį širdies veiklai.

Sveikatos problemos

Kai kurios sveikatos būklės ir ligos taip pat gali sukelti širdies daužymąsi ramybės būsenoje:

• Elektrolitų disbalansas. Kalio, magnio, kalcio ir kitų elektrolitų trūkumas arba perteklius gali paveikti širdies raumens darbą, todėl atsiranda nereguliarus arba stipresnis širdies plakimas.
• Širdies ritmo sutrikimai. Kai kuriais atvejais širdis daužosi ramybės būsenoje ir dėl tam tikrų širdies ritmo sutrikimų, pavyzdžiui, prieširdžių virpėjimo. Tai būklė, kai širdies plakimas yra nereguliarus ir dažnas.
• Anemija. Sumažėjęs raudonųjų kraujo kūnelių arba hemoglobino kiekis gali lemti, kad širdis turės intensyviau dirbti, siekdama aprūpinti audinius deguonimi. Tai gali sukelti stipresnį širdies plakimą.
• Kitos ligos. Plaučių problemos, tokios kaip astma ar lėtinė obstrukcinė plaučių liga, taip pat gali sutrikdyti deguonies tiekimą, dėl ko žmogaus širdis ima dirbti stipriau.

Kada kreiptis į gydytoją?

Nors širdies daužymasis ramybės būsenoje ne visada reiškia rimtą sveikatos problemą, tam tikrais atvejais būtina kreiptis į gydytoją.

• Dažni arba ilgalaikiai intensyvaus širdies plakimo epizodai.
• Gretutiniai simptomai (dusulys, galvos svaigimas, skausmas krūtinėje ar sąmonės praradimas).
• Nereguliarus širdies plakimas.
• Turimos širdies ligos.
• Vaistų ar papildų vartojimas.

Taigi, jei širdies daužymasis kelia nerimą ar nėra aiškios priežasties kodėl jis atsiranda, svarbu pasikonsultuoti su gydytoju, kad pastarasis skirtų reikiamus tyrimus ir nustatyti tikslią priežastį.

Preparatai širdžiai

Norint palaikyti sveiką širdies veiklą ir išvengti padažnėjusio širdies daužymosi ar kitų ritmo sutrikimų, gali būti naudinga vartoti tam tikrus preparatus ar maisto papildus, pavyzdžiui, širdies darbą gerinančius lašus. Bet nepamirškite, kad bet kokius papildus ar vaistus reikia vartoti tik pasikonsultavus su gydytoju, kad būtų išvengta nepageidaujamų reakcijų ar sąveikų su kitais vaistais.

• Magnis. Magnis yra esminis mineralas, kuris padeda reguliuoti širdies ritmą.
• Kalis. Kalis taip pat yra svarbus elementas, kuris palaiko normalų širdies darbą.
• Omega-3 riebalų rūgštys. Omega-3 riebalų rūgštys yra svarbios širdies sveikatai, nes jos padeda sumažinti uždegimą, reguliuoti kraujospūdį ir sumažinti širdies ritmo sutrikimų riziką.
• Širdies lašai. Taip pat yra ir širdies lašų, kurie gaminami žolelių, tokių kaip valerijonas, sukatžolė ar gudobelė pagrindu.
• Kiti preparatai. Taip pat yra ir daugybė kitų priemonių, gerinančių širdies funkciją, pavyzdžiui geležis ar preparatai cholesteroliui mažinti.

Nors papildai ir kiti preparatai gali būti naudingi, svarbu suprasti, kad maksimaliam rezultatui pasiekti būtina laikytis sveiko gyvenimo būdo, pasirūpinti subalansuota mityba, užsiimti reguliaria fizine veikla ir vengti streso. Tik visapusiškai rūpinantis savo sveikata galima užkirsti kelią ligoms ir palaikyti gerą širdies veiklą.

Kaip palaikyti širdies sveikatą?

Palaikyti širdies sveikatą yra be galo svarbu, siekiant išvengti širdies ir kraujagyslių ligų bei užtikrinti gerą savijautą.

Visų pirma, itin svarbi yra subalansuota mityba - rekomenduojama valgyti daug šviežių daržovių, vaisių, pilno grūdo produktų, liesos mėsos, žuvies (ypač turtingos omega-3 riebalų rūgštimis) ir vengti perdirbtų, riebaluose keptų maisto produktų bei cukraus. Fizinė veikla taip pat yra būtina širdies sveikatai - reguliari mankšta, pasivaikščiojimas, bėgimas, plaukimas bent keletą kartų per savaitę, padeda stiprinti širdies raumenį, reguliuoti kraujo spaudimą ir tuo pačiu palaikyti sveiką kūno svorį.

Be to, stresas taip pat gali padidinti širdies ligų riziką, todėl reikėtų praktikuoti atsipalaidavimo technikas, tokias kaip joga, meditacija ar kvėpavimo pratimai. Ir žinoma, vengti žalingų įpročių, tokių kaip rūkymas ir per didelis alkoholio vartojimas.

Be šių gyvenimo būdo pokyčių, svarbu ir reguliariai tikrinti savo sveikatą. Reguliarūs tyrimai gali padėti laiku pastebėti tam tikrus pakitimus ir užkirsti kelią galimoms problemoms. Kai kuriais atvejais gydytojai gali rekomenduoti vartoti papildus, tokius kaip omega-3 riebalų rūgštys, magnio, kalio ar kofermento Q10 papildai, kurie palaiko širdies ir kraujagyslių funkciją.

tags: #kokia #priezastis #gali #buti #jeigu #pavalgus