Norint suprasti BKT, svarbu žinoti, kad kraujas susideda iš dviejų pagrindinių dalių: plazmos ir kraujo ląstelių. Plazma yra kraujo skystoji dalis, leidžianti kraujui lengvai tekėti. Kita jo dalis yra kraujo ląstelės: baltieji kraujo kūneliai (leukocitai), raudonieji kraujo kūneliai (eritrocitai) ir trombocitai.
Pagrindiniai BKT Rodikliai
Pagrindiniai tyrimo rodikliai yra kraujo ląstelės. Informacija pateikiama nurodant jų kiekį absoliučiais skaičiais, o leukocitų kiekis pateikiamas ir procentais. Kiti rodikliai - papildoma informacija apie šias ląsteles, įskaitant jų dydį, spalvą, funkcijas ir subrendimą.Leukocitai (WBC)
Baltosios kraujo ląstelės arba leukocitai yra svarbus imuninės sistemos komponentas, kovojantis su infekcinėmis ligomis. Jie gaminami kaulų čiulpuose. Padidėjęs leukocitų kiekis paprastai rodo tam tikrą infekciją ar uždegimą organizme. Leukocitų (WBC) diferenciacija parodo įvairių baltųjų kraujo kūnelių kiekį kraujyje.
Yra penkios leukocitų klasės: neutrofilai, limfocitai, eozinofilai, monocitai, bazofilai. Būtent dėl šios priežasties dažnai tiriami 5 klasių leukocitai (leukocitų atmainos) - neutrofilai, limfocitai, eozinofilai, monocitai ir bazofilai. Šias atmainas svarbu tirti dėl to, kad bendras leukocitų kiekis gali būti nepakitęs, o limfocitų sumažėjimas gali reikšti virusinę infekciją.
Leukocitų norma suaugusio žmogaus kraujyje - 4,0-9,0 x 109/l.
- Neutrofilai - pati gausiausia leukocitų (maždaug 60-70 proc.) klasė. Jaunesni neutrofilai vadinami lazdeliniais, o subrendę - segmentuotais. Segmentuoti neutrofilai vyrauja organizmui trūkstant folio rūgšties, vitamino B12. Neutrofilų padidėjimas gali rodyti bakterinę infekciją, piktybinę arba jungiamojo audinio ligą, infarktą, įspėti apie audinių traumas, apsinuodijimą sunkiaisiais metalais. Tyrimo atsakyme kartais būna pastaba: kairys poslinkis (poslinkis į kairę), o tai reiškia, kad yra padidėjęs neutrofilų kiekis. Neutrofilų sumažėjimas pasireiškia retai. Sergant bakterinėmis infekcijomis vyrauja neutrofilai.
- Limfocitai - tai imunitetą formuojančios ląstelės. Jos sudaro iki 30 proc. visų leukocitų. Dažniausiai limfocitų kiekis padidėja dėl virusinės infekcijos, kokliušo, lėtinių infekcijų (tuberkuliozės, bruceliozės, sifilio). Sergant virusinėmis - limfocitai.
- Monocitai sudaro 5-10 proc. visų leukocitų. Jie suaktyvėja prireikus nukenksminti toksinus, dalyvauja formuojantis antikūnams, citokinams. Monocitų lygis didėja sergant tuberkulioze, sifiliu, esant lėtiniam uždegimui, paratifinės infekcijos atveju, sergant leukemija, turint navikų.
- Eozinofilai sudaro 1-4 proc. visų leukocitų. Esant alergijoms, helmintinei infekcijai, sergant kai kuriomis odos ligomis, padidėja eozinofilų skaičius. Alerginės reakcijos gali būti susijusios su eozinofilais.
- Bazofilai veikia vykstant greitoms alerginėms reakcijoms: jų lygis kur kas padidėja kilus alerginei reakcijai po tam tikrų medikamentų ar maisto vartojimo. Bazofilų lygis sumažėja sergant reumatoidiniu artritu, turint opų virškinamajame trakte, pasireiškus uždegimui. Bazofilai padidėja prie retesnių ligų, kurios nustatomos atlikus papildomus tyrimus.
- Netipinių ląstelių padaugėja pasireiškus virusinei infekcijai, sergant leukemija, ypač kai sumažėja neutrofilų.
Eritrocitai (RBC)
Raudonieji kraujo kūneliai, arba eritrocitai, yra gyvybiškai svarbi deguonies transportavimo sistemos dalis organizme. Eritrocitai - gausiausia kraujo ląstelė. Šios ląstelės sudaro apie 40-45 proc. kraujo.
Hemoglobinas - baltymas, esantis eritrocituose, viena svarbiausių kraujo struktūrinių dalių. Hemoglobino molekulė yra sudėtinga baltymų struktūra, kuri egzistuoja eritrocitų viduje ir yra fizinis deguonies nešiklis iš plaučių į visas kūno dalis. Hemoglobinas iš plaučių į kitus audinius perneša deguonį, anglies dvideginį ir kitas dujas. Sumažėjęs raudonųjų kraujo kūnelių ir (ar) hemoglobino kiekis gali sutrikdyti deguonies pernešimą.
Eritrocitų norma vyrams yra 4,5‒5,9 x 1012/l, o moterims ‒ 4‒5,1 x 1012/l. Hemoglobino norma vyrams 135‒160 g/l, o moterims 120‒150 g/l.
Svarbūs eritrocitų rodikliai:
- HCT parodo, kiek procentų viso kraujo sudaro eritrocitai. Hematokrito (HCT) pagalba nustatoma kiek yra plazmos ir kiek suminės eritrocitų masės, tai yra kraujo eritrocitų suminis tūris. Hematokritas didėja didėjant eritrocitų skaičiui, todėl ligos, kurias galima įtarti esant hematokrito padidėjimui ar sumažėjimui, yra tokios pat kaip ir esant eritrocitų kiekio pokyčiams.
- MCV - vidutinio eritrocito tūrio rodiklis. Jei asmuo serga geležies stokos anemija, sumažėja eritrocitų dydis. Mažas MCV: Mažas vidutinis eritrocito tūris gali rodyti mikrocitozę, kurioje eritrocitai yra mažesni nei įprasta. Didelis MCV: Didelis vidutinis eritrocito tūris gali rodyti makrocitozę, kurioje eritrocitai yra didesni nei įprasta. Normalus MCV: Normalus vidutinis eritrocito tūris gali rodyti normalų eritrocitų dydį.
- MCH - vidutinis eritrocitų hemoglobinas - tai santykis tarp hemoglobino koncentracijos ir eritrocitų skaičiaus. Mažas MCH: Mažas vidutinis eritrocitų hemoglobinas gali rodyti hipochrominę anemiją, kurioje eritrocitai turi mažai hemoglobino. Didelis MCH: Didelis vidutinis eritrocitų hemoglobinas gali rodyti hiperchrominę anemiją, kurioje eritrocitai turi daugiau hemoglobino nei įprasta. Normalus MCH: Normalus vidutinis eritrocitų hemoglobinas gali rodyti normalų hemoglobino kiekį eritrocituose.
- MCHC - vidutinė hemoglobino koncentracija eritrocite. MCHC padidėja retai, o sumažėja sutrikus hemoglobino sintezei. MCHC pokyčiai rodo sunkią žmogaus būklę. Mažas MCHC: Maža vidutinė hemoglobino koncentracija eritrocituose gali rodyti hipochrominę anemiją, kurioje hemoglobino koncentracija yra mažesnė nei įprasta. Didelis MCHC: Didelė vidutinė hemoglobino koncentracija eritrocituose gali būti retesnis reiškinys, kuris gali atsirasti dėl padidėjusio hemoglobino kiekio ar kitų kraujo sutrikimų. Normalus MCHC: Normali vidutinė hemoglobino koncentracija eritrocituose rodo normalią hemoglobino koncentraciją.
- RDW rodiklis rodo skirtumą tarp didžiausio ir mažiausio eritrocito. Padidėjęs RDW: Padidėjęs eritrocitų pasiskirstymas pagal dydį gali rodyti, kad eritrocitų dydžio skirtumas yra didesnis nei įprasta. Normalus RDW: Normalus eritrocitų pasiskirstymas pagal dydį rodo, kad eritrocitai turi panašų dydį ir jų pasiskirstymas yra harmoningas.
Trombocitai (PLT)
Trombocitai - svarbi kraujo krešėjimo sistemos dalis. Trombocitai - smulkios, kraujo krešėjimą užtikrinančios ląstelės. Tai nėra pilnos ląstelės, bet didelių ląstelių, vadinamų megakariocitais, fragmentai. Trombocitai prisijungia prie audinių, kai susižalojama ir kraujuojama. Jie aptinkami kraujavimo vietoje, padėdami susidaryti kraujo krešuliui.
Trombocitų normos ribos - 140‒450 x 109/l.
- Fiziologinė trombocitozė gali pasireikšti dėl streso, fizinio krūvio ar pastojus.
- Trombocitų kiekiui sumažėjus pasireiškia kraujavimas iš nosies, dantenų, gali atsirasti hematomų. Ženklus trombocitų kiekio sumažėjimas gali rodyti kraujo, kepenų, vėžinius susirgimus.
- Paprastai jaunesni trombocitai yra didesni, o jiems bręstant MPV mažėja. MPV gali parodyti, kaip greitai trombocitai yra pagaminami kaulų čiulpuose ir kokiu greičiu patenka į kraują.
10 klaidų, kurias žmonės daro prieš kraujo tyrimus: paaiškina gydytojas
Kada Reikia Atlikti BKT?
Kartais šis kraujo tyrimas atliekamas vietoje įprastinio sveikatos patikrinimo arba paties patikrinimo metu. Taip pat užsakomas, jei įtariama infekcija, anemija ar kiti susirgimai.
BKT Rezultatų Interpretacija
Kaip minėta anksčiau, leukocitų kiekio padidėjimas ar diferenciacijos pakitimai gali reikšti infekciją arba uždegimą. Anemija diagnozuojama, kai nustatomas mažas hemoglobino ir (ar) hematokrito kiekis, bet tai nebūtinai reiškia pačią ligą. Anemija gali būti daugelio ligų pasekmė, įskaitant nukraujavimą, kaulų čiulpų pažeidimus, nepilnavertę mitybą, genetinius hemoglobino struktūrinius ar funkcinius sutrikimus, inkstų nepakankamumą. Kartais anemiją sukelia lėtinis kraujavimas, todėl šis tyrimas kartu su kraujo nustatymu išmatose gali būti naudojamas gaubtinės žarnos vėžio nustatymui.
Jei diagnozuojama anemija, dažniausiai vertinami ir pagalbiniai rodikliai, tokie kaip MCV, MCH, MCHC ir RDW. Nustačius trombocitopeniją (sumažėjusį trombocitų kiekį), galima įtarti kaulų čiulpų problemas, pernelyg didelį alkoholio vartojimą, imunologines ar genetines problemas, pažengusią kepenų ligą, taip pat pokyčiai gali būti vartojant kai kuriuos vaistus.
Bendras Cholesterolio Kiekis
Bendras cholesterolio kiekis yra tyrimo, vadinamo lipidograma, dalis. Dažniausiai vienu metu tiriamos visos jo frakcijos, tai yra blogojo ir gerojo cholesterolio bei trigliceridų lygis. Šie rezultatai parodo visą paciento sveikatos vaizdą. Nors cholesterolis yra kiekvienos ląstelės, hormonų, vitaminų ir tulžies rūgščių kuriamoji medžiaga, per didelis jo kiekis daro neigiamą įtaką. Nenormalus žmogaus lipidų profilis gali būti daugelio gyvybei pavojingų ligų signalas.
Bendrasis cholesterolis yra skirstomas į MTL cholesterolį, DTL cholesterolį ir trigliceridus. Cholesterolis tiekiamas organizmui kartu su maistu, jį gamina kepenys ir žarnyno sienelės.
Tam tikro amžiaus sulaukusiems vyrams ir moterims rekomenduojama reguliariai tirtis cholesterolio kiekį. Tyrimo indikacijomis gali tapti ir įvairios ligos, įskaitant vainikinių arterijų ligas, cukraligę, hipertiroidizmą ar hipotirozę ir kt.
Esama daug priežasčių, dėl kurių padidėja bendras cholesterolio kiekis. Tai gali būti priežastys, susijusios su genetiniu polinkiu, fizinio aktyvumo stoka, nutukimu, rūkymu, stresu, tam tikrų vaistų vartojimu ar dieta.
Pagrindiniai cholesterolio kiekio mažinimo būdai yra dieta, mankšta ir tam tikrų vaistų vartojimas.
Kaip Atliekamas Kraujo Mėginys?
Kraujo mėginys yra analizuojamas medicinos laboratorijoje. Daugelyje jų automatinės mašinos dažniausiai patikimai atlieka išsamią kraujo analizę. Kartais kraujo ląstelių tyrimas atliekamas mikroskopavimo metodu, kraujo tepinėlį įvertinant vizualiai. Tai daro kvalifikuoti laboratorijos specialistai. Šis metodas naudojamas siekiant patvirtinti tam tikras ligas, kai bendro kraujo tyrimo rezultatai turi „nenormalias“ vertes.
Taip pat jis taikomas, kai gydytojas nori pamatyti, kaip atrodo kraujo ląstelės mikroskopuojant (pavyzdžiui, jei yra kokių nors „nenormalių“ savybių, apie kurias pranešė ar nepranešė automatizuotas kraujo ląstelių tyrimas).
Svarbi Pastaba
Norėčiau atkreipti dėmesį, kad ligai diagnozuoti vien bendro kraujo tyrimo neužtenka, dažniausiai reikalingi papildomi tyrimai, taip pat paciento apžiūra, pokalbis su pacientu, jo skundų įvertinimas.
Bendro Kraujo Tyrimo Normos
Pagrindiniai kraujo rodikliai gali nežymiai svyruoti: jei žmogus sveikas, kraujo rodiklių svyravimai turėtų būti nedideli ir neperžengti normos ribų. Kraujo pokyčiai, nustatyti bendru kraujo tyrimu, gali padėti atsekti įvairių negalavimų priežastį ar būti pagrindas atlikti išsamesnius kraujo tyrimus.
Šeimos gydytojas, įvertindamas paciento kraujo tyrimo atsakymus, atsižvelgia į tai, kokius vaistus jis vartoja. Taip pat aktyviai sportuojančių žmonių organizme dažnai būna padidėjęs hemoglobino kiekis, taip pat gali būti didesnis eritrocitų ir hematokrito kiekis. Stresas taip pat daro įtaką kraujo rodikliams.
Svarbu atsiminti, kad kraujo tyrimų atsakymai turėtų būti vertinami pasigilinus į paciento savijautą, gyvenimo būdą, gretutines ligas ir kt. Gydytojas visuomet papildomai užduoda pacientui klausimų, jei mato nuokrypius nuo normos.
Žemiau rasite lentelę, kurioje pateikiamos bendros kraujo tyrimo normos:
| Rodiklis | Norma vyrams | Norma moterims |
|---|---|---|
| Eritrocitai (x 10^12/l) | 4,5 - 5,9 | 4,0 - 5,1 |
| Hemoglobinas (g/l) | 135 - 160 | 120 - 150 |
| Leukocitai (x 10^9/l) | 4,0 - 9,0 | 4,0 - 9,0 |
| Trombocitai (x 10^9/l) | 140 - 450 | 140 - 450 |