Asmeninės Nuosavybės Ginčijimas Teisme Lietuvoje

Asmeninės nuosavybės klausimai dažnai tampa ginčų objektu teismuose. Lietuvoje tai apima įvairias sritis - nuo testamentų nuginčijimo iki migracijos klausimų, susijusių su nuosavybe. Šiame straipsnyje aptarsime keletą svarbių aspektų, kuriuos reikėtų žinoti, jei susiduriate su asmeninės nuosavybės ginčais teisme.

Bendrosios Dalinės Nuosavybės Gynimas

Mūsų teisės specialistai specializuojasi nuosavybės teisių gynimo ir bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo ginčuose. Dažnai tokie ginčai baigiami taikos sutartimi.

Bendrosios Dalinės Nuosavybės Teisė

Bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti (CK 4.72 str. 1 d.). Įstatyme nustatytos dvi bendrosios nuosavybės teisės rūšys (CK.

Valdymas, Naudojimas ir Disponavimas

Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama tik visų bendraturčių sutarimu (CK 4.75 str.). Patys savininkai sprendžia, kaip įgyvendinti bendrąją dalinę nuosavybę. Taigi kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Naudojimosi daiktu tvarkos nustatymas reiškia naudojimosi teisės konkrečia daikto dalimi nustatymą.

Jei bendraturtis prieštarauja kompromisiniams naudojimosi bendru daiktu variantams, siekia tik savo interesų patenkinimo, teismas tokius veiksmus gali vertinti kaip piktnaudžiavimą savo teise ir į tokius reikalavimus neatsižvelgti bei parinkti optimaliausią naudojimosi bendru daiktu tvarką.

Atidalijimas

Atidalijimas galimas bendraturčių tarpusavio sutarimu arba teismo sprendimu pagal bendraturčio ieškinį dėl atidalijimo (CK 4.80 str.). Teismas turi parinkti tokį atidalijimo būdą, kuris geriausiai apgintų bendraturčių teises ir nepaneigtų nė vieno iš jų teisės į jam priklausančią dalytino turto dalį. Kasacinis teismas taip pat yra konstatavęs, kad atidalijami gali būti ne visi, o tik vienas ar keli bendraturčiai. Atidalijus dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės atidalyta dalis tampa savarankišku nuosavybės teisės objektu.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, sprendžiant bendraturčių ginčą, kai vienas (ar keli) iš jų reikalauja atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, o kitas - nustatyti daikto, kuris yra bendroji dalinė nuosavybė, naudojimosi tvarką, prioritetas turi būti teikiamas atidalijimui iš bendrosios nuosavybės (CK 4.80 str.

Sutuoktinių Turto Teisinis Režimas

Įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu.

Bendroji Jungtinė Sutuoktinių Nuosavybė

Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama:

• Turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu.
• Pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto.
• Pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai.
• Įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo.
• Pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas.

Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.

Asmeninė Sutuoktinių Nuosavybė

Asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas:

• Abiejų sutuoktinių atskirai įgytas iki santuokos sudarymo.
• Sutuoktiniui dovanotas ar jo paveldėtas po santuokos sudarymo, jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn.
• Sutuoktinių asmeninio naudojimo daiktai (avalynė, drabužiai, profesinės veiklos įrankiai).
• Intelektinės ir pramoninės nuosavybės teisės, išskyrus pajamas, gaunamas iš intelektinės veiklos.
• Lėšos ir daiktai, reikalingi asmeniniam sutuoktinio verslui, išskyrus lėšas ir daiktus, skirtus verslui, kuriuo verčiasi abu sutuoktiniai bendrai.
• Lėšos, vieno sutuoktinio gautos kaip žalos atlyginimas ar kitokia kompensacija už žalą, padarytą dėl sveikatos sužalojimo, ir neturtinę žalą, tikslinė materialinė parama ir kitokios išmokos, išimtinai susijusios tik su jas gavusio sutuoktinio asmeniu, teisės, kurių negalima perleisti kitiems asmenims.
• Sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn.

Faktas, kad tam tikras turtas priklauso asmeninei vieno sutuoktinio nuosavybei, gali būti įrodytas tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.

Turto Pripažinimas Bendrąja Nuosavybe

Turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, gali būti teismo pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita).

Turto Valdymas, Naudojimas ir Disponavimas

Turtu, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, sutuoktiniai naudojasi, jį valdo ir juo disponuoja bendru sutarimu.

Kito sutuoktinio sutikimas nereikalingas, kai:

• Priimamas palikimas ar atsisakoma jį priimti.
• Atsisakoma sudaryti sutartį.
• Imamasi neatidėliotinų priemonių bendram turtui apsaugoti.
• Pareiškiamas ieškinys dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės gynimo.
• Pareiškiamas ieškinys dėl savo teisių, susijusių su bendru turtu, gynimo arba savo asmeninių teisių, nesusijusių su šeimos interesais, gynimo.

Sandorių Nuginčijimas

Sandoriai, sudaryti be kito sutuoktinio sutikimo ir vėliau jo nepatvirtinti, gali būti nuginčyti pagal sutikimo nedavusio sutuoktinio ieškinį per vienerius metus nuo tos dienos, kai jis sužinojo apie tokį sandorį, jeigu įrodoma, kad kita sandorio šalis buvo nesąžininga.

Teisė į Kompensaciją

Jeigu prijungus turtą, kuris yra sutuoktinio asmeninė nuosavybė, padidėjo turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, vertė, tai sutuoktinis, dėl kurio asmenine nuosavybe esančio turto padidėjo turto vertė, turi teisę gauti kompensaciją iš bendro turto.

Įgyjamoji Senatis

Jei patalpas valdote sąžiningai, teisėtai, atvirai ir nepertraukiamai ilgiau nei 10 metų, tačiau šios patalpos nepriklauso jums, jūs galite tapti šių patalpų savininku pagal įgyjamąją senatį.

Pavyzdžiai Iš Teismų Praktikos

• Klientės mirusio tėvo sutuoktinė kreipėsi į teismą dėl santuokoje įgyto turto pripažinimo jos asmenine nuosavybe, kas lėmė paveldėjimo bylos sustabdymą. Vis dėlto pergyvenusiai sutuoktinei nepavyko įrodyti, kad ji butą, kuriame gyveno su klientės tėvu iki jo mirties, įgijo už savo asmenines lėšas ir buvo aiškiai išreiškusi valią tokį turtą įgyti asmeninėn nuosavybėn. Teismas atmetė sutuoktinės ieškinį ir klientė galėjo paveldėti savo tėvui priklausiusią buto dalį.
• 1984 metais kliento tėvui suteiktas tarnybinis dviejų kambarių butas. Atkūrus nepriklausomybę, ŽŪB “Valera“ perėmė turto valdymą. Kliento tėvas buvo ŽŪB “Valera“ pajininkas bei toliau gyveno paskirtose patalpose kartu su klientu. Likviduojant ŽŪB “Valera“, pajininkams buvo padalintas turtas pagal perindeksuotą pajų vertę. Kliento tėvas buvo įrašytas į sąrašus asmenų, pageidaujančių įsigyti privatizuojamus objektus, pasirašant pajus. Mirus kliento tėvui, klientas su šeima liko toliau gyventi tose pačiose patalpose. Teismui pateiktas pareiškimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo. Teismas tenkino mūsų reikalavimą ir nustatė nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, kad klientas įgijo nuosavybės teisę į valdomas patalpas.
• Klientas paveldėjo tetos turtą ir tapo buto bendraturčiu su tetos sutuoktiniu. Kadangi bendraturtis neprisidėjo prie turto priežiūros ir išlaikymo, klientas siekė atidalinti turtą iš bendrosios nuosavybės.

Nesusituokusių Tėvų Teisės ir Pareigos

Nesusituokusių porų santykiai su vaikais teisiniu požiūriu yra reguliuojami tomis pačiomis šeimos teisės normomis, kaip ir susituokusių tėvų atveju. Tėvai, nepriklausomai nuo to, ar jie yra susituokę, turi vienodas teises ir pareigas savo vaikams - užtikrinti jų išlaikymą, rūpintis auklėjimu bei palaikyti emocinį ryšį.

Tėvystės Pripažinimas

Vaiko gimimas automatiškai nesukuria teisinio ryšio su tėvu, jei jis nėra pripažinęs tėvystės. Jei abu tėvai sutinka dėl tėvystės pripažinimo, tai galima atlikti kreipiantis į civilinės metrikacijos įstaigą. Nustačius tėvystę, abu tėvai įgyja vienodas teises ir pareigas, susijusias su vaiko išlaikymu, gyvenamąja vieta ir bendravimu.

Vaiko Teisė Palaikyti Santykius su Abiem Tėvais

Įstatyme numatyta, kad vaikui turi būti užtikrinta teisė palaikyti santykius su abiem tėvais, todėl nė vienas iš jų negali vienašališkai apriboti kito tėvo ar motinos bendravimo su vaiku.

Susitarimas Dėl Vaiko

Nesusituokusiems tėvams, kurie skiriasi ar nori išvengti galimų ginčų ateityje, rekomenduojama sudaryti susitarimą dėl vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su juo tvarkos bei išlaikymo dydžio ir patvirtinti jį teisme.

Turto Dalybos Skyrybų Atveju

Skyrybų metu vienas svarbiausių klausimų - sutuoktinių turto dalybos. Pagal įstatymą, santuokos metu įgytas turtas laikomas bendrąja jungtine nuosavybe ir dalijamas lygiomis dalimis, nebent yra pagrindas nukrypti nuo šios taisyklės. Teismas, spręsdamas turto padalijimo klausimą, pirmiausia siekia užtikrinti teisingumą ir atsižvelgia į įvairius aspektus.

Svarbūs Aspektai Dalybose

• Jei sutuoktiniai augina nepilnamečius vaikus, didesnė turto dalis gali būti skiriama tam iš tėvų, su kuriuo vaikai lieka gyventi.
• Taip pat gali būti atsižvelgiama į sutuoktinio sveikatos būklę ar jo finansinę padėtį.
• Turto dalybos gali apimti ne tik nekilnojamąjį turtą ar finansines santaupas, bet ir verslą, investicijas ar net skolinius įsipareigojimus.

Finansiniai Įsipareigojimai

Skyrybų metu dalijamos ne tik pajamos ir turtas, bet ir skolos. Tai reiškia, kad jei vienas iš sutuoktinių santuokos metu prisiėmė paskolą šeimos reikmėms, šis įsipareigojimas gali būti laikomas bendra prievole.

Vedybų Sutartis

Norint išvengti ginčų ir užtikrinti aiškias turto dalybų sąlygas, sutuoktiniai gali iš anksto sudaryti vedybų sutartį, kurioje apibrėžiama, kaip turtas bus valdomas tiek santuokos metu, tiek jai pasibaigus.

Asmeninė Nuosavybė ir Pajamos Santuokos Metu

Iki santuokos turėtas turtas lieka asmens asmenine nuosavybe ir po santuokos sudarymo. Bendra taisyklė, įtvirtinta Civiliniame kodekse (CK 3.89 str.), yra ta, kad asmenine nuosavybe laikomas turtas, įgytas iki santuokos sudarymo, tačiau svarbu, kad iš tokio asmenine nuosavybe valdomo turto santuokos metu gautos pajamos, vaisiai jau yra pripažįstami bendrąja jungtine nuosavybe (CK 3.88 str. 1 d. 2 p.). Tas pats yra taikoma ir iš įmonės ar kitokio verslo gaunamoms pajamoms, vaisiams (CK 3.88 str. 1 d.

Pajamų Skirstymas

Jeigu vedybinėje sutartyje bus įtvirtinta tik bendra nuostata, kad asmenine nuosavybe išlieka turtas, įgytas iki santuokos sudarymo, tačiau nebus detalizuojama ir sutuoktinių susitarta, kaip skirstomos ir kam tenka pajamos (vaisiai), gautos iš tokio turto, bus laikoma, kad tos pajamos ar vaisiai jau yra bendri.

Pavyzdžiui, vieno iš sutuoktinių iki santuokos įgytų akcijų teikiama grąža (dividendai), įgyto buto, žemės ar kito turto nuomos pajamos, gautos santuokos metu, yra laikomos bendromis abiejų sutuoktinių.

Investicijos ir Pelnas

Jeigu tokie dividendai ar nuomos pajamos bus investuojamos toliau, tai tiek pati investicija, tiek gauta grąža bus pripažįstama bendrąja sutuoktinių nuosavybe ir santuokos nutraukimo momentu bus dalinama lygiomis dalimis, išskyrus atvejus, jeigu būtų pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo.

Rizikų Suvaldymas

Vedybų sutartyje nepakanka nurodyti, kad turtas (akcijos ir kt.), įgytas iki santuokos sudarymo, išlieka asmenine nuosavybe, nes, kaip aptarta, toks nurodymas nėra pakankamas, nes nėra išsprendžiamas turto vertės padidėjimo, iš turto gautų pajamų priskyrimo / padalijimo klausimas.

Akcijų Opcionai ir Turto Dalybos

Jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybų (ikivedybinės) sutarties, kuria būtų pakeitę įstatymu nustatytą turto teisinį režimą, realizavus teisę į opcioną, įgytos akcijos bus bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Šiuo atveju nėra svarbu, kad opcionas yra suteikiamas konkrečiam asmeniui ar darbuotojui, jeigu jis yra sudaręs santuoką.

Sutuoktinio Atsakomybė Už Aplaidumą

Civilinio kodekso 3.123 str. 4 d. įtvirtinta taisyklė, kad vieno sutuoktinio dalis iš bendro turto taip pat gali būti sumažinama šeimos negautų pajamų suma, kurių šeima negavo dėl sutuoktinio aplaidumo arba kurias jis nuslėpė nuo šeimos ir naudojo savo asmeniniams poreikiams tenkinti.

Rekomendacijos

Taigi, jeigu nėra vedybų sutarties, kurioje sutuoktiniai akcijų atžvilgiu yra pasirinkę turto atskirumo režimą, numatę atsisakymą pasinaudoti akcijų opcionu, geriau yra informuoti kitą sutuoktinį ir turėti jo pritarimą, kad vėliau nereikėtų spręsti klausimo, ar kompensacija kitam sutuoktiniu už atsisakymą pasinaudoti akcijomis turi būti mokama, ar ne.

Prieglobstis Dėl Religinių Įsitikinimų

Vienoje naujausioje LVAT nagrinėtoje byloje buvo nagrinėjamas klausimas, ar asmeniui pakeitus religiją, jau būnant Lietuvoje (priėmus krikštą), atsivertus į krikščionybę, jo kilmės valstybėje jis gali būti persekiojamas dėl religijos, ir ar tai sudarytų pagrindą pripažinti jį pabėgėliu.

LVAT pažymėjo, kad, įvertinus faktą patvirtinantį vaizdo įrašą, pastoriaus parodymus bei kilmės valstybės informaciją, yra pagrįsta daryti išvadą, kad dėl religijos pakeitimo asmuo gali būti persekiojamas savo kilmės valstybėje jeigu toliau šią religiją ten išpažintų.

Lietuvių Kilmės Asmens Teisės Gauti Leidimą Nuolat Gyventi Lietuvoje

Lietuvių kilmės asmenys, esantys kitų valstybių piliečiais, turi teisę gauti leidimą nuolat gyventi Lietuvoje, tai pat turi teisę gauti Lietuvos Respublikos pilietybę supaprastinta tvarka (su sąlyga kad atsisakys turimo pilietybės), dokumentus pateikdami Migracijos tarnybai.

Reikalingi Dokumentai

Kad gautų leidimą nuolat gyventi Lietuvoje, jie migracijos tarnybai be kitų dokumentų turi pateikti pirmiausia dokumentu, kad jie yra lietuvių kilmės asmenys taip, kaip tai apibrėžia Pilietybės įstatymas.

Juridinio Fakto Nustatymas

Jeigu nėra pirminių ir ar dokumentų, tiesiogiai patvirtinančių, kad asmuo yra lietuvių kilmės, galima naudotis juridinio fakto nustatymo procedūra civiliniame teisme, t.y. prašyti teismo nustatyti, kad pavyzdžiui vienas iš pareiškėjo protėvių (iki senelių) buvo lietuvis ir kad ji atitinkamai yra lietuvių kilmės asmuo.

Leidimo Gyventi Lietuvoje Panaikinimas

Lietuvoje dirbantys trečiųjų šalių piliečiai iki šiol gavę Migracijos departamento sprendimą panaikinti jiems išduotą leidimą laikinai gyventi šalyje dėl to, kad jie nebeatitinka įstatyme numatytų reikalavimų, apskundę tokį sprendimą, galėjo teisėtai likti šalyje, nes sprendimo apskundimas automatiškai sustabdydavo jo vykdymą.

Tačiau nuo liepos 1 dienos Įsigaliojus Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pataisoms, atsisakyta iki šiol taikytos praktikos, kuomet užsieniečiui būdavo paliekamas leidimas laikinai arba nuolat gyventi, jei jis teismui apskųsdavo Migracijos departamento sprendimą naikinti jo turėtą leidimą.

Testamento Nuginčijimas

Neretai gauname užklausų, ar galima nuginčyti testamentą bei kokiais atvejais testamentas negalioja. CK 5.16 straipsnyje nurodyta, kad negalioja testamentas:

• Sudarytas neveiksnaus šioje srityje asmens (CK 5.16 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
• Sudarytas ribotai veiksnaus šioje srityje asmens (CK 5.16 straipsnio 1dalies 2 punktas).
• Kurio turinys neteisėtas ar nesuprantamas (CK 5.16 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Testatoriaus Valios Trūkumai

Vienas iš galimų testamento nuginčijimo pagrindų, numatytų ne CK V knygoje, o CK I knygoje, yra testatoriaus valios trūkumai sudarant testamentą (CK 1.89 straipsnio 1 dalis).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog: CK 1.89 straipsnio nuostata nereiškia, kad ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pagal CK 1.89 straipsnį gali pareikšti tik pats asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės, ar jo globėjas. CPK 5 straipsnio 1 dalis garantuoja, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo įstatymų nustatyta tvarka turi teisę kreiptis į teismą, jog būtų apginta ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas; teismas privalo išaiškinti, ar asmuo, sudarydamas sandorį, dėl tam tikrų priežasčių (ligos, stresinės situacijos, alkoholio, psichotropinių ar kitokių medžiagų, veiksnių poveikio) buvo tokios sveikatos, psichikos būklės, kad nesuprato, kokį sandorį sudaro.

Akcininko Atsakomybė Už Juridinio Asmens Skolas

Lietuvos Aukščiausias Teismas nagrinėjo civilinę bylą, kurioje buvo keliamas klausimas, ar juridinio asmens dalyvis (100 procentų akcijų turėtojas) atsako už likviduotos įmonės nesumokėtas skolas.

Svarbiausi Teisiniai Aspektai

Apibendrinant, asmeninės nuosavybės ginčai teismuose Lietuvoje apima platų spektrą klausimų, pradedant turto dalybomis skyrybų atveju ir baigiant migracijos klausimais. Svarbu žinoti savo teises ir laiku kreiptis į specialistus, kad būtų užtikrinta tinkama teisinė pagalba.

tags: #asmenine #nuosavybe #teisme #nugincyti