Pastaraisiais metais lietuviai vis dažniau renkasi egzotiškus maisto produktus, tarp kurių - ir stručio mėsa. Nors strutienos Lietuvoje nuperkama palyginti nedaug, tik apie 2,5 tonos per metus, šis produktas po truputį populiarėja. Dažniausiai stručio mėsą galima rasti supakuotą ir užšaldytą, o atvėsintos - tik prieš didžiąsias metų šventes.
Prieš penkerius metus, kai lietuviai pradėjo auginti stručius, supirkimo kainos buvo tris kartus didesnės, tačiau vėliau nukrito. Verslininkai tikisi padidinti pelną išplėsdami fermas.
Stručių auginimo istorija ir paplitimas
Idėja auginti stručius Kauno rajone kilo lietuvių verslininkams apsilankius stručių fermose Pietų Afrikoje. Ironiška, tačiau vieni pagrindinių stručių augintojų pasirodė turį lietuviško kraujo. Jų proseneliai pabėgo iš Lietuvos nuo Rusijos caro persekiojimo po 1863 metų sukilimo ir užsiėmė stručių auginimu.
Pietų Afrikos Respublika iki šiol išlieka viena didžiausių stručių augintojų. Kai kuriose didelėse fermose auginama iki 10 tūkstančių paukščių.
Stručių auginimas Lietuvoje
Iš maždaug 1000 per metus fermoje užauginamų stručių, didžioji dalis (apie 85 procentus) yra eksportuojama į Vakarų Europą ir tik likusi parduodama Lietuvoje.
Stručio mėsos ypatybės ir panaudojimas
Nors stručiai iki maždaug 100 kilogramų svorio ir 2 metrų ūgio užauga per pusantrų metų, maistui naudojamos tik raumeningos jų kojos, visa kita - vien kaulai ir oda. Oda taip pat turi gerą paklausą ir parduodama Vakarų Europoje.
Augintojai stručius pusiau juokais vadina galvijais, nes jų mėsos spalva ir skonis nedaug primena paukštieną. Stručio mėsos skonis primena žvėrienos skonį. Geriausias patiekalas iš stručio mėsos - kepsnys su krauju. Kaip ir jautiena, taip ir stručio mėsa ilgiau kepama pasidaro kieta, todėl labiausiai tinka kepsniams.
„Yra ir kitų patiekalų, kuriems naudojama stručių mėsa: iš jos galima daryti maltinukus, ruošti įdarų įvairiems patiekalams ar salotas. Tačiau stručio mėsą reikia mokėti gaminti, todėl ir stengiamės ją tiekti restoranams, kur kepsnį paruošia profesionalai“, - teigia A.J.Plančiūnas.
Stručių kiaušiniai
Įspūdingai atrodo ir stručių kiaušiniai, sveriantys apie pusantro kilogramo. Juos lietuviai kaip suvenyrus dažniausiai perka Velykoms. Iš vieno kiaušinio pusryčius galima pagaminti 5-7 asmenims. Kiaušinio skonio savybės ir sudėtis beveik nesiskiria nuo vištos kiaušinių.
Stručių auginimo ypatumai
Šiuos egzotiškus paukščius auginti nelaisvėje gana sudėtinga, nes jie yra labai bailūs. Ko nors išsigandę stručiai ima panikuoti, prisiryja akmenų ar šiukšlių, o sustojus skrandžiui dažnai nugaišta. Įsiutę stručiai gali būti mirtinai pavojingi, mat jų kojos yra tokios stiprios, kad paukščiai iš išgąsčio perlenkia metalinius tvoros kuolus. Fermos darbuotojai prisiminė, kaip paukštis išspyrė 20 centimetrų storio siją.
Laukinėje gamtoje pasitaiko, kad strutis galingomis kojomis mirtinai sužaloja puolantį liūtą. Tiesa, Girininkų fermos darbuotojai žino geriausią gynybos priemonę: reikia stengtis užeiti stručiui už nugaros, nes pabėgti nuo paukščio yra neįmanoma.
Tačiau stručių fermos gyvenime nutinka ir juokingų įvykių. „Įsivaizduokite sceną: fermos darbuotojams reikia paimti iš aptvaro ką tik padėtą kiaušinį, kurį, kaip ir visą savo teritoriją, saugo agresyvus patinas. Tuomet vienas darbuotojas bando nuvilioti patiną, o kitas įlenda į aptvarą čiumpa kiaušinį ir bėgte pasileidžia atgal“, - pasakojo „Stručių genetikos centro“ vadybininkas Edgaras Jeninas.
Plačiai paplitęs teiginys, kad pavojaus akimirką stručiai kiša galvą į smėlį, nėra vien prasimanymas. Jei paukštis iš tikrųjų yra smarkiai išgąsdintas, jis nebėga nuo pavojaus, bet atsigula, ištiesia kaklą ir nejuda. Tokia poza išsitiesusius paukščius darbininkams tenka ir nešti.
„Didžiausią baimę stručiams sukelia skraidantys objektai - sraigtasparniai, o ypač - oro balionai, kuriuos pamatę paukščiai pradeda bėgioti sukeldami debesis dulkių. Pasitaiko, kad žmonės plika akimi mato tik skrendantį taškelį, o stručiai jau sukelia ant kojų visą fermą. Visi žinome: atskrenda oro balionas“, - juokavo E.Jeninas.
Stručiai ištveria ir lietuvišką žiemą, tačiau spaudžiant šaltukui į lauką neleidžiami, nes atsistoję ant ledo susilaužo kojas, o tokios traumos dažniausiai esti mirtinai pavojingos.
Pašarai su stručio mėsa
Visavertis sausas maistas jautrią virškinimo sistemą turintiems šunims nuo 12 mėnesių amžiaus, šunims, turintiems alergiją maistui ir netoleravimą. Sudėtis be grūdų, pagrįsta bulvėmis ir stručio baltymu, kuris yra vienintelis gyvūninių baltymų šaltinis. Stručiai ir bulvės yra unikalus ir lengvai virškinamas derinys. Visas maistas suteikia reikiamą baltymų kiekį, yra geras fosforo, geležies, kalio ir vitaminų A, B ir E šaltinis. Į receptą įdėta cikorija ir juka reguliuoja virškinimą ir sumažina nemalonų išmatų kvapą.
Sudėtis:Bulvės (džiovintos, 40%), stručio baltymai (džiovinti, 12%), bulvių baltymai, žirniai (džiovinti), paukštienos riebalai, burokėlių minkštimas (be cukraus), augalinių baltymų hidrolizatas, džiovintos alaus mielės, dikalcio fosfatas, natrio chloridas, gliukozaminas , chondroitino sulfatas, cikorijos milteliai (0,1%).
Analizė:Baltymai: 21,0%, riebalų kiekis: 12,0%, žalia ląsteliena: 3,5%, žali pelenai: 7,0%, kalcis: 1,3%, fosforas: 0,9%
Priedai už 1 kg:Vitaminas A: 12 000 TV, vitaminas D3: 1 200 TV, vitaminas E: 70 mg, varis (kaip vario sulfato pentahidratas): 10 mg, cinkas (kaip cinko oksidas): 70 mg, cinkas (kaip cinko amino rūgšties chelatas, hidratuotas): 75 mg, jodas (bevandenis kalcio jodidas): 2 mg, selenas (natrio selenato pavidalu): 0,2 mg