Harmonija - tai darnus, proporcingas elementų derinimas, kuris sukelia vientisumo, gražaus balanso ir malonumo įspūdį. Ši sąvoka apima įvairias gyvenimo sritis, nuo muzikos ir meno iki santykių ir gamtos.
Gamtoje - pusiausvyra ir darnus ekosistemų funkcionavimas.
Harmonijos Apraiškos
- Muzikoje - skambūs ir darnus akordų derinys (pvz., klasikinės muzikos harmonija).
- Mene - spalvų, formų ar kompozicijos balansas (pvz., paveiksle suderintos spalvos).
- Santykiuose - sutarimas ir bendradarbiavimas tarp žmonių (pvz., harmoninga šeima).
- Gamtoje - pusiausvyra ir darnus ekosistemų funkcionavimas (pvz., miesto ir gamtos harmonija).
Harmonija Krikščioniškame Gyvenime
Mąstant apie krikščionio gyvenimą, iškyla palyginimas, kad tai galėtų būti panašu į skambinimą pianinu. Norint teisingai sugroti kūrinį, reikia ne tik paspausti teisingus klavišus atitinkančius natas, bet išlaikyti ritmą, tempą, garsumą ir suteikti teisingą atspalvį skambinam kūriniui. Tik kai sutampa ir natos, ir atlikimas, galima pasiekti gerų rezultatų.
Puikiai pažinti natas - tai pusė darbo, kaip ir gerai pažinti Raštus. Kita dalis, ne mažiau svarbi - jų techniškas atlikimas. Darnaus ir harmoningo skambėjimo nėra, kol abi šios dalys nesuderintos. Paspaudi ne tą klavišą - neteisinga, o jei sugroji teisingą natą, bet neišlaikai ritmo, tempo, garsumo ir kitų atlikimo niuansų - taip pat neteisinga, nes sunku suprasti, koks kūrinys skamba.
Panašiai ir krikščionio gyvenime nemažai plušame, kol Viešpaties žodis pradeda sutikti su Jo nuostatomis, požiūriu ir valia. Juk tikėjimo nedarnumas dažnai pasitaiko, kai teisingai kalbame, bet taip negyvename, kai turime pažinimą, bet neturime meilės, arba mylime tiesą, o žmonių nekenčiame, kiti gi myli žmones, bet ignoruoja tiesą.
Viešpats Jėzus palaimintais vadina tuos, kurie atlieka taikdario misiją. Būti taikdariu, reiškia gyventi harmoningą gyvenimą: būti taikoje su Dievu ir artimu, su Dievo žodžiu ir jo vykdymu, su teisumu ir nuolankumu, pažinimu ir meile. Taikdario širdy daug dalykų suderinta, bet nesupriešinta. Taika, kai apsikabina teisingumas ir gailestingumas, pažinimas ir meilė. Sutaikytose priešingybės suskamba gyvenimo darna. Koks gali būti pažinimas be meilės, o meilė be Viešpaties pažinimo?
Tik Kristus, būdamas taikos kunigaikštis - aukščiausias taikdarys, Savyje sutaiko mus su tuo, kas buvo priešinga kritusio žmogaus natūrai. Jame darniai suskamba nuolankumas, paprastumas, gailestingumas, kantrumas, susilaikymas ir pasiaukojimas… Jis padeda apjungti priešingybes, kurios retai sugyvena žmoguje: teisingą savęs vertinimą - žmogaus orumą su širdies nuolankumu, tiesos aštrumą ir gydančią meilę, neapykantą nuodėmei ir gailestingumą artimui.
Mariaus Salyno paskaita „Studijinio komponavimo fenomenas ir kūrybinės praktikos“
„Kūdikis mums gimė, sūnus mus duotas. Ant jo peties viešpatavimas, jis bus vadinamas Nuostabusis, Patarėjas, Galingasis Dievas, Amžinasis Tėvas, Ramybės Kunigaikštis. Jo viešpatavimas plėsis ir taikai nebus galo” (Iz 9, 6,7). Kristaus sutaikinimo tarnystė tebesitęsia mumyse.
Harmonija Madoje: Asociacijų ir Kontrastų Derinimas
Pagrindinę harmonijos taisyklę galima suformuluoti taip: įvaizdžio elementų harmonija - tai ne pačių elementų suderinamumas, o jų asociatyviųjų šifrų dermė. Todėl pati tipiškiausia stilistų klaida - kai jie ieško kokių nors įvaizdžio elementų vien todėl, kad šie daiktai jiems atrodo stilingi, gražūs ir madingi. Tačiau nieko negalima dėvėti vien „dėl grožio“.
Egzistuoja dvi harmonijos rūšys:
- Niuansų harmonija, pagrįsta asociatyviųjų šifrų sutapimu. Pasirinkę šį įvaizdžio kūrimo būdą, mes ieškome elementų, kurie atitinka kokią nors temą.
- Kontrastų harmonija, pagrįsta asociatyviųjų šifrų supriešinimu. Kontrastas turi būti pateisinamas: prieštaringi elementai harmoningai derės tik tuo atveju, jei juos sujungus gims naujų asociacijų.
Neapgalvotas kontrastingų elementų derinys kuria kičą. Todėl bandymas „įžūliai“ apsiauti sportbačius dėvint mažą juodą suknelę kokteilių vakarėlyje neįtikins, kad tai harmoninga.
Gerą skonį arba harmonijos pojūtį lemia išvystytas asociatyvusis mąstymas. Asociatyvusis mąstymas - tai mūsų šeštasis jausmas, duotas gimimo metu. Skonis gali būti ne tik geras ar blogas, jis gali būti individualus. Tai priklauso nuo asmeninių konkretaus žmogaus asociatyviojo mąstymo ypatybių. Tačiau asociatyvusis mąstymas - tai ne tik konkrečios asmenybės savitumas, tai ir visos civilizacijos sukauptos kultūrinės patirties produktas, o asmenybė ir yra civilizacijos „įpėdinė“.
Įvaizdžio, kaip ir meno kūrinio, gimimas - tai kūrybos aktas, neįsivaizduojamas be intuicijos. Logika visada padės analizuoti rezultatą, tačiau pradėti reikia intuityviai, pasitikint savo asociatyviuoju mąstymu. Svarbiausia kuriant įvaizdį - idėja. Pirmiausia reikia suvokti asociatyvų vaizdinį, negalima pradėti dirbti su atskirais elementais.
Harmonijos Tipai Madoje:
| Tipas | Apibrėžimas | Pavyzdys | Pavojai |
|---|---|---|---|
| Niuansų harmonija | Elementų, kurie atitinka kokią nors temą, derinimas | Romantiškas merginos įvaizdis: šviesi suknelė, basutės, gėlės | Stereotipai, nuobodumas |
| Kontrastų harmonija | Asociatyviųjų šifrų supriešinimas | Romantiška suknelė ir grubūs kareiviški batai | Neskoningumas, kičas |