Daugiabučių namų gyventojams svarbu žinoti savo teises ir pareigas, susijusias su bendrojo naudojimo objektais. Šiame straipsnyje aptarsime svarbius aspektus, susijusius su bendrąja daline nuosavybe, palėpėmis, stogais, bendrijų veikla ir kitais bendro naudojimo objektais.
Bendroji dalinė nuosavybė ir jos valdymas
Pagal LR Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 2 str. 5 d., daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai arba namo bendrija palėpę valdo remiantis bendrąja dalinės nuosavybės teise (LR CK 4.73 str.). Pastogė, kaip bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, ja naudojamasi ir disponuojama bendraturčių (namo butų ir patalpų savininkų) sutarimu (LR CK 4.75 str.). Be to, bendraturčių teisė nėra absoliuti; tai reiškia, kad bendraturčiai negali trukdyti kitiems bendraturčiams įgyvendinti savo teisių. Todėl, kai kyla nesutarimų dėl palėpės valdymo, naudojimosi ir disponavimo, tvarką nustato teismas pagal bet kurio iš bendraturčio ieškinį.
Dažniausiai praktikoje iškyla problema, kai vienas iš palėpės bendraturčių nori įrengti visą ar dalį palėpės ir taip įgyvendinti padidintos nuosavybės teisę į ją ir negali gauti bendraturčių sutikimo ją suremontuoti bei įrengti palėpę. Taip pat dažni atvejai, kai namo butų savininkai vieną dieną duoda savininkui sutikimą įrengti ir įregistruoti palėpę, kitą dieną atsisako savo sprendimo.
Palėpės įrengimo žingsniai
Įsirengti ar pirkti palėpę vilioja ne vieną naujakurį, ypač jei tas daugiabutis namas su palėpe yra gražioje vietoje, iš kurios atsiveria nuostabūs vaizdai į parkus ar senamiesčio stogus. Tačiau nereikėtų pamiršti, kad vaizdo, pavyzdžiui, į senamiesčio stogus ar bažnyčias taip galite ir neišvysti. Kadangi senamiestis yra itin saugomas objektas, todėl čia reikalingi įvairūs miesto valstybinių institucijų leidimai, kad nebūtų sudarkomas senamiesčio bendras vaizdas (galioja tam tikri apribojimai langams bei stoglangiams, stogų architektūrai ir statybinėms medžiagoms).
Atkreiptinas dėmesys, kad įgyvendinant nuosavybės teisę į palėpę, reikės ne tik valstybinių institucijų leidimų, bet ir daugiabučio namo butų ir patalpų savininkų sutikimo. Pirmas žingsnis - išsiaiškinti, kas yra palėpės teisėti šeimininkai: namo bendrija ar fizinisjuridinis asmuo. Jei daugiabučio namo palėpė niekam nepriklauso, t.y. ji neįregistruota nekilnojamojo turto registre, vadinasi, ji priklauso visiems daugiabučio namo butų ir patalpų savininkams arba namo bendrijai (jei tokia įsteigta).
Norint įteisinti palėpę, reikia atlikti kelis žingsnius:
- Kadastriniai matavimai: Jei palėpė neišmatuota, reikia atlikti kadastrinius matavimus (palėpės plotas ir planas, bendrasavininkų dalis). Neišmatuota palėpė reiškia, kad ji nėra suformuota ir ją reikia įregistruoti Nekilnojamojo turto registre kaip atskirą bendrą dalinės nuosavybės patalpą - neįrengtą palėpę. Prašymą atlikti neišmatuotos palėpės kadastrinius matavimus gali paduoti bet kuris daugiabučio namo buto ar patalpų savininkas. Atlikus kadastrinius matavimus, joje turi būti nurodyta kiekvieno daugiabučio namo buto ar patalpų savininko pastogės dalis. Jeigu palėpė jau yra išmatuota (inventorizuota), vadinasi, bendrosios dalinės nuosavybės dalys jau paskirstytos ir galima registruoti nuosavybės teisę į palėpės dalį.
- Pastogės dalies įregistravimas Nekilnojamojo turto registre: Nuosavybės teisę į dalį pastogės kiekvienas namo buto ar kitų patalpų savininkas gali įregistruoti kiekvienas atskirai, visi butų ir patalpų savininkai ar vienas iš jų, turintis notaro patvirtintą įgaliojimą veikti likusių bendraturčių vardu. Įregistruojant nuosavybės teisę į palėpę ir gavus nuosavybės pažymėjimą, kiekvieno namo buto ir patalpų savininkai jame matys duomenis apie savo ir kitų namo gyventojų įregistruoto turto - palėpės dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje.
- Bendraturčių susitarimas ir sutikimas: Gyventojų susirinkimas šaukiamas tam, kad įregistruotą palėpės bendrąją dalinę nuosavybę gyventojai galėtų pasidalinti, t.y. nustatyti savo palėpės dalies vietą bendrame palėpės plane. Šis susitarimas dėl palėpės valdymo ir naudojimo priimamas butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma. Kiekvienas buto ar kitų patalpų savininkas turi vieną balsą. Jeigu butas ir kitos patalpos nuosavybės teise priklauso keliems savininkams, jiems jų susitarimu atstovauja vienas asmuo, kuris turi vieną balsą. Butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimus šaukia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos valdyba (bendrijos pirmininkas) arba butų ir kitų patalpų savininkų jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgaliotas asmuo, arba butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratorius. Butų ir kitų patalpų savininkų sprendimai gali būti priimti ir nesušaukus susirinkimo, bet jiems raštu pareiškus apie savo sprendimą.
Taigi, norint įrengti norimo dydžio palėpę, reikia turėti ne tik bendrosios dalinės nuosavybės teisę į dalį palėpės, bet ir nurodytą palėpės dalies vietą bendrame palėpės plane, bei visų šio turto bendraturčių atsisakymus nuo savo bendrosios dalinės nuosavybės teisės į dalį bendroje palėpės patalpoje (tuo atveju, kai savos palėpės dalies per mažai).
Pažymėtina, kad butų ir kitų patalpų savininkų sprendimai skelbiami viešai ir galioja visiems butų ir kitų patalpų savininkams, taip pat tiems savininkams, kurie įgijo nuosavybės teises į butus ir kitas patalpas po šių sprendimų priėmimo (LR CK 4.85. 4d.). Išmatuotos, bet neįrengtos norimos palėpės dalies ar visos palėpės savininku galima tapti tik gavus kitų palėpės savininkų sutikimus-atsisakymus nuo savo dalies palėpėje. Norint įsirenginėti palėpę, taip pat reikalingas gyventojų sutikimas, kadangi dažnai įrenginėjant palėpę yra pertvarkomas stogas (įstatomi langai, pakeičiama stogo danga ir t.t.).
O kaip minėta, ne tik palėpė, bet ir stogas (kaip konstrukcija) yra viena iš daugiabučio namo bendrai visų namo butų ir patalpų savininkų valdoma dalinė nuosavybė. Todėl prieš gaunant statybos leidimą įrengti palėpę, reikalingas bendraturčių sutikimas. Remiantis LR CK 4.85 str., jei yra namo bendrija, užtenka 50 proc. + 1 namo gyventojo sutikimo, kurie leidžia rekonstruoti, remontuoti stogą. Susitarimas dėl palėpės bendro plano, kuriame nurodoma, kurioje vietoje yra kiekvienam bendraturčiui priklausanti palėpės dalis. Šį palėpės planą kaip susitarimą turi patvirtinti visi 100 proc. namo butų ir patalpų savininkų (reikia rasti visiems priimtiną variantą).
Sutikimas dėl palėpės įrengimo. Būtina gauti gyventojų sutikimą prieš gaunant statybų leidimą rekonstruotiįrengtipristatyti palėpę. Paprastai reikalaujama 50 proc.
Kiti svarbūs žingsniai
- Pastogės įrengimas: Pastogės vieta daugiabučiame name gali būti ne per visą daugiabučio stogo plotą, o pavyzdžiui, tik vienai namo laiptinei. Tokiu atveju pastogės dalį registruoja kaip nuosavybę tik tos laiptinės gyventojai, virš kurių butų yra neįrengta palėpė. Dažni atvejai, kai palėpės plotas, ją padalinus visiems namo ar laiptinės gyventojams, bus mažesnis nei 10 kv.m. O norint pastogėje įrengti gyvenamąsias patalpas, jau reikėtų, kad kiti namo gyventojai perleistų savo nuosavybės teisę į palėpių dalis ar visą palėpę, kad galima būtų suformuoti norimą patalpą.
- Leidimas įsirengti palėpę: Asmuo, ketinantis įsirengti palėpę, turi kreiptis į miesto savivaldybės architektūros ir teritorijų planavimo skyrių ir užsisakyti palėpės projektavimo sąvadą, patalpų paskirties keitimą (į gyvenamąsias ar negyvenamąsias patalpas), technines sąlygas, išsiimti palėpės statybos (rekonstravimo) leidimą.
- Įrengtos palėpės nuosavybės teisės įregistravimas Nekilnojamojo turto registre: Įsirengus palėpę nekilnojamojo turto registrui reikia pateikti: nuosavybės dokumentus, statybos leidimą, palėpės kadastrinių matavimų bylą, palėpės pripažinimu tinkama naudoti aktą, o jei pastogė nebaigta įrengti - pažymą apie nebaigtą statyti statinį (palėpę). Šias pažymas išduoda apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius.
Pažymėtina, kad palėpė yra nekilnojamasis turtas, kurį norint parduoti, jis turi būti suformuotas remiantis aukščiau išdėstyta informacija.
Klaidinga manyti, kad galima būtų nusipirkti neišmatuotą ir niekieno neįregistruotą palėpę (jei ji priklauso namo gyventojams), remiantis teisių perleidimu, pavyzdžiui, parduoti teisę į vėliau suformuotą palėpę (t.y. nupirkti palėpės bendraturčio teisę į palėpę kaip bendrąją dalinę nuosavybę).
Pradedant įgyvendinti nuosavybės teisę į palėpę, svarbu gauti kuo išsamesnę informaciją dėl veiksmų nuoseklumo siekiant palėpės dalies. Kadangi pirmoji įstaiga, į kurią reikia kreiptis norint pradėti pastogės nuosavybės įregistravimą, yra VĮ Registrų centras, tai siūlyčiau pasinaudoti šios įstaigos specialistų pagalba išsiaiškinant ne tik veiksmų seką, bet ir įvairiausių dokumentų (kaimynų sutikimų ir kt.) reikalavimus ir būtinumą.
Bendrijų veikla ir parama
Bendrija gali būti paramos gavėja (1,2 % gyventojo pajamų mokesčio). Svarbu, kad paramos gavėjo statusas būtų įregistruotas ir VĮ Registrų centro registruose. Pasitikrinti, ar bendrija įregistruota paramos gavėja ir gali gauti paramą, galima VMI elektroninėje sistemoje įvedus juridinio asmens pavadinimą arba kodą.
Bendrijos pirmininko atlyginimai
Jeigu yra įkurta bendrija ir bendrijos pirmininkas privalo vykdyti jam priskirtas funkcijas, tai kodėl dar samdoma aptarnaujanti įmonė, kuri suteikia reikalingas paslaugas, paskiria savo administratorių, o namo savininkai priversti mokėti abiems atlyginimus? Visi namai turi būti prižiūrimi. Kai namo savininkai įsteigia bendriją, ji (bendrija) ir...
Jūsų bendrijos pirmininkas yra atsakingas už bendrijos veiklos tinkamą organizavimą, jis privalo atnaujinti ir tvirtinti bendrijos narių sąrašą, jis turi žinoti, kokie yra savininkai ir kas yra bendrijos nariai, kada, kas ir kiek yra skolingas bendrijai ir jis turėtų pateikti pažymą apie jūsų atsiskaitymą pagal prievoles su bendrija. Jeigu bendrija labai apleista (būna, kad net ir pirmininko oficialiai įregistruoto nėra), gali tekti pirmiau visą bendrijos veiklą atstatyti...
Bendrojo naudojimo objektų priežiūra ir remontas
Kiekvienas savininkas turi suteikti prieigą prie bendrojo naudojimo objektų, jeigu tai yra būtina (turėkite apžiūrų aktus, specialistų išvadas). Reikia informuoti savininką ir raštu jam paaiškinti, kad neleisdamas atlikti būtinųjų darbų jis prisiima atsakomybę už galimą žalą ir atsakomybę už galimas išlaidas.
Bendrai yra organizuojama bendrojo naudojimo objektų techninė priežiūra pagal privalomuosius jos priežiūros reikalavimus ir jeigu reikėtų suremontuoti kokį bendrojo naudojimo objetą, pavyzdžiui, kad ir prakiurusį kanalizacijos stovą, mokesčiai būtų paskirstyti proporcingai visiems savininkams.
Dėl būdo, kaip atlikti bendrojo naudojimo objekto atnaujinimą ir remontą pasako specialistai. Savininkai privalo užtikrinti prieigą prie bendrojo naudojimo objektų, esančių jų patalpose, taip pat ir prie bendro stovo. Už bendrojo naudojimo abjektų atnaujinimą (siena laiptinėje tokia yra) proporcingai moka visi savininkai arba asmuo, dėl kurio...
Informacijos gavimas iš bendrijos
Asmens duomenys turi būti saugomi, turime laikytis Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR). Tai reiškia, kad duomenų valdytojas, gavęs prašymą pateikti asmens duomenis...
Labai gerai, kai sąskaitose atsispindi visi skaičiai, bet jeigu jums kokios informacijos trūksta, kreipkitės raštu informacijos į jūsų bendrijos pirmininką, o jeigu bendrijos nėra įsteigta - į paskirtąjį administratorių, jie privalo pateikti atsakymus per 10 dienų. Jeigu atsakymo negaunate, galite rašyti skundą savivaldybei, kuri kontroliuoja ir bendrijų, ir paskirtųjų administratorių...
Taip, reikalingus duomenis gauti tampa vis sudėtingiau. Bandykite nurodyti, kad veikiate vadovaudamasis Bendrijų įstatymą, bendrijos įstatais, pagal galimybę plačiau apibūdinkite, paaiškinkite, kad vykdydamas bendrijos pirmininko pareigas, turite žinoti, kas yra savininkai, kokie jų butų (patlapų) naudingieji plotai, tam, kad vadovaujantis Civilinio kodekso 4.83 str. 6 dalies nuostatomis proporcingai mokestinius įnašus priskirtumėte tik tikriesiems savininkams.
Kiti svarbūs klausimai
- Triukšmas: Dėl keliamo triukšmo, kai tai pažeidžia normas ir kelia problemų, siūlytume kreiptis į policiją arba į savivaldybės viešosios tvarkos priežiūros skyrių. Žinoma, prieš tai galima (reikėtų) pasikalbėti su kaimynais, paprašyti geranoriškai gerbti vienas kitą. Kartais savininkai priima sprendimus pasididinti savo sienų garso izoliaciją.
- Užliejimas: Pagelbėti ar bent patarti turėtų bendrijos pirmininkas, bet jūsų situacija mums nėra neaiški - kas vyksta, dėl kieno kaltės?.. Galite imtis priemonių patys tvarkyti, o vėliau pateikti argumentuotą (nuotraukos, aktai, sąskaitos ir kiti dokumentai) reikalavimą kompensuoti žalą tiems, dėl kieno kaltės tai įvyko, pavyzdžiui, bendrijai, jeigu, pavyzdžiui, nebuvo sutvarkyti bendrojo naudojimo vamzdynai ir todėl užliejo butus. O gal kaltė virš butų gyvenančio savininko, gal...
- Elektros įvadas: Šioje konsiltacijų e. erdvėje konsultuojame bendrijų veiklos klausimais, bet manytume, kad ir paskirtasis administratorius dėl sprendimų, susijusių su bendrais visų savininkų interesais naudojantis bendrojo naudojmo objektu, pavyzdžiui, kai reikia priimti sprendimą dėl bendros elektros apskaitos būdo ir dėl nepriklausomo tiekėjo pasirinkimo, turėtų gauti daugumos savininkų tam pritarimą. Tam, kad sprendimas būtų priimtas, administratorius turėtų sušaukti savininkų...
- Šildymo sistemos stovas: Bendrijų įstatyme nurodyta, kad, be kitų, bendrojo naudojimo objektai yra "bendrosios pastato inžinerinės sistemos - pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus)", o bendrojo naudojimo objektų priežiūra, remontas ir atnaujinimas - bendra...
Žemės sklypas po daugiabučiu namu
Perkant butą daugiabučiame name, dažnai nesusimąstome, kam nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis po daugiabučiu ir šalia jo. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip ši nuosavybė turi būti įforminta ir kas kokius mokesčius turi mokėti valstybei.
Žemės sklypas po senesnės statybos daugiabučiu
Žemės sklypas, esantis po senesnės statybos daugiabučiu namu, paprastai nuosavybės teise priklauso valstybei. Naudojantis valstybei priklausančiu žemės sklypu, tarp buto savininko ir valstybės susiklosto nuomos teisiniai santykiai, ko rezultatas - buto savininkui atsirandanti pareiga mokėti žemės nuomos mokestį.
Kaip nustatomas apmokestinamo žemės sklypo dydis?
Kadangi nustatant šios rūšies mokesčio dydį atsižvelgtina į žemės sklypo vertę, svarbu žinoti, kaip nustatomas apmokestinamo žemės sklypo dydis. Tais atvejais, kai tarp privačių asmenų ir valstybės yra sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis ir yra parengtas detalusis daugiabučiam namui priklausančio žemės sklypo planas, apmokestinamas yra visas žemės plotas, laikytinas daugiabučio namo teritorija. Tačiau, jei detaliojo sklypo plano nėra, apmokestinama tik ta žemės dalis, ant kurios stovi daugiabutis namas.
Žemės sklypas po naujos statybos daugiabučiu
Perkant butą naujos statybos name, reikia atkreipti dėmesį į pirkimo-pardavimo sutarties tekstą, kadangi pardavėjas gali būti ne tik pastato, bet ir žemės sklypo, esančio po juo, savininku. Kadangi nekilnojamojo daikto savininko teisės turi būti registruojamos, apie asmens nuosavybės teisę galima sužinoti Nekilnojamojo turto registre. Šiuo atveju, pardavėjas, parduodamas butą, gali parduoti ir žemės sklypo, esančio po ar šalia daugiabučio, dalį.
Ką veikia nekilnojamojo turto valdymo įmonės
Kai parduodamas tik butasKiek kitokia situacija susiklosto tais atvejais, kai parduodamas tik butas. Tai reiškia, kad mokesčių mokėtoju laikomas ne buto, o žemės savininkas, kuris turi mokėti žemės mokestį įstatymų nustatyta tvarka, jei buto pirkimo-pardavimo sutartyje nenumatyta kitaip.
Daugiabučio namo teritorijos savininko teisės
Atkreiptinas dėmesys, kad būdamas daugiabučio namo teritorijos savininku, asmuo turimu žemės sklypu gali disponuoti, valdyti bei naudoti savo nuožiūra, nepažeisdamas teisės aktų reikalavimų. Tai reiškia, kad jis gali teritoriją aptverti ar kitaip tvarkyti, parduoti bei nuomoti tretiesiems asmenims.
Mokesčiai už žemę
Atkreiptinas dėmesys, kad išnagrinėtais atvejais, nors ir skiriasi valstybinio mokesčio rūšis, t. y. turi būti mokamas arba žemės nuomos, arba žemės mokestis, metinio mokesčio dydis apskaičiuojamas ta pačia tvarka ir yra labai panašus (apie 1,5 - 5 EUR), mokamas į savivaldybės biudžetą.
Gaisras daugiabutyje: ką reikia žinoti
Gaisras daugiabutyje - tai didelė nelaimė, kuri gali paliesti kiekvieną. Svarbu žinoti, kaip elgtis tokioje situacijoje ir kaip apsaugoti savo turtą.
Advokatas dr. Evaldas Klimas pabrėžia, kad gaisrui nuniokojus turtą, net ir neturintiems draudimo svarbiausia - užfiksuoti padarytą žalą. „Dauguma šiais laikais turime išmaniuosius įrenginius - reikėtų nufilmuoti bendrą vaizdą ir padaryti sugadinimų nuotraukas. Visa tai yra reikalinga tam, kad vėliau galima būtų pareikšti pagrįstą reikalavimą dėl patirtos žalos atlyginimo“, - dalijosi advokatas.
Kaip žinoti, kas yra atsakingas už žalą?
Aiškinantis, kas yra atsakingas už žalą daugiabučiame name, esą itin svarbu atskirti individualios ir bendrosios nuosavybės (t.y. buto ir, pvz., laiptinės) ribas, įvertinti žalos kilimo priežastis. Priklausomai nuo aplinkybių, atsakomybė gali tekti tiek konkrečiam gyventojui, tiek visai namo bendruomenei.
Kokie yra pirmieji žingsniai?
Jis paaiškino, kad nelaimės atveju reikia kreiptis į draudimo bendrovę arba žalą sukėlusį asmenį. „Jei turtas yra draustas, būtina kuo skubiau informuoti draudiką ir jam pateikti patirtą žalą pagrindžiančius dokumentus. Jei turtas nėra draustas, patirtos žalos reikalavimą teks nukreipti žalą sukėlusiam asmeniui. Jei žalą sukėlęs asmuo yra apdraudęs savo civilinę atsakomybę, jis gautus žalos atlyginimo reikalavimus galės nukreipti savo draudikui“, - pažymėjo teisininkas.
Draudimas: ką svarbu žinoti
E. Klimas pabrėžia, kad nusprendus apsidrausti savo būstą svarbiausia - įsiskaityti, ką tiksliai apsidraudžiame, kadangi yra ne tik turto, bet ir civilinės atsakomybės draudimas. Pavyzdžiui, jeigu tapote gaisro sukėlėju ir turite ne tik turto, bet ir civilinės atsakomybės draudimą, tokiu atveju draudimo bendrovė gali padengti ir kaimynų patirtą žalą.
„Viskas priklauso nuo draudimo apimties, ar padraustas tik turtas, ar apdrausta ir civilinė atsakomybė. Jei apdrausta ir asmens civilinė atsakomybė ir draudimo sumos pakanka, draudikas gali atlyginti visą kaimynų patirtą žalą“, - paaiškino teisininkas.
Visuomet rekomenduojama būstą drausti trimis pagrindinėmis būsto draudimo rūšimis: pastatų, namų turto ir civilinės atsakomybės draudimais.
Taip pat yra atvejų, kai reikalingas specialus draudimas - jei, pavyzdžiui, gaisrą sukelia statybos ar remonto darbus atliekantys darbininkai, įprastinis būsto draudimas tokio atvejo nepadengs. Tokiais atvejais būtinas statybų darbų draudimas.
Dūmų detektorius: mažas prietaisas - didelė nauda
„Lietuvos draudimo“ atstovas atkreipė dėmesį, kad aiškinantis registruotų gaisro žalų aplinkybes labai dažnai nustatoma, kad absoliučioje daugumoje pastatų nebuvo įrengtas arba neveikė dūmų detektorius, kuris galėjo laiku pranešti apie kylančio gaisro pavojų.
Gaisrinės saugos taisyklės numato, kad autonominiai dūmų signalizatoriai privalo būti įrengti visuose gyvenamuosiuose būstuose Lietuvoje. Atlikti skaičiavimai rodo, kad uždarose patalpose įrengti dūmų signalizatoriai gali iki 20 proc. sumažinti gaisro riziką, kai ugnies židinį pavyksta nustatyti ir neutralizuoti dar prieš įsiplieskiant gaisrui.
Teisiniai aktai
- Civilinis kodeksas
- Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymas
Ši informacija yra bendro pobūdžio ir neturėtų būti suprantama kaip teisinė konsultacija. Dėl konkrečių situacijų visada rekomenduojama kreiptis į specialistus.
tags: #savininkai #gali #atskirti #daugiabutis #bendrojo #naudojimo