Dažnai žvelgdami į sėkmingus ir turtingus žmones, stebimės jų gyvenimo būdu: prabangūs automobiliai, kelionės, asmeniniai virėjai ar treneriai. Tačiau viena iš mažiau pastebimų, bet labai reikšmingų jų įpročių - tai samdyti žmones net buičiai tvarkyti. Išsilavinę, pozityvūs, aktyvūs visuomenės veikėjai - tokie yra šių laikų turtingieji. Tik šįkart kalbame ne apie jų turtus, o apie mąstymą ir žiūrime, ko vertėtų pasimokyti iš daugiau pasiekusių gyvenime.
Šiame straipsnyje panagrinėsime, kodėl vieni žmonės yra turtingi, o kiti - ne, įsigilindami į įvairias priežastis - nuo mąstymo ir įpročių iki vaikystės patirčių ir socialinių veiksnių.
Turtingųjų įpročiai ir mąstymas
Svarbiausia tai, jog jei norite tapti turtingi, privalote mąstyti ir veikti, kaip turtingi. Kai kurie skirtumai tarp viduriniosios klasės ir turtingųjų yra tiesiog milžiniški, o kai kurie paprasti ir vos matomi.
- Komforto zonos atsisakymas: Vidurinioji klasė mano, jog gyventi komforto zonoje, reiškia gyventi laimingai, bet turtingieji puikiai supranta, jog tik įstumdami save į nepatogias situacijas jie pasieks šio to išties nepaprasto. Pradėti savo verslą yra rizikinga, o rizika yra nepatogi. Ženkite iš savo komforto zonos! Pažvelkite į visas jus supančias galimybes. Jei norite tapti turtingi, privalote ieškoti iššūkių ir stengtis su jais susidoroti.
- Investavimas į ilgalaikį turtą: Turtingieji neleidžia pinigų greitai nuvertėjančioms prekėms. Jie investuoja į ilgalaikį turtą ir stengiasi neviršyti savo pajamų ribos. Įprastai jie vairuoja ne visai naujus, bet aukščiausios klasės automobilius ir neskuba jų keisti. Kaip rašoma knygoje „Jūsų kaimynas milijonierius“ (angl. The Millionaire Next Door), net jei turtingieji ir gali įsigyti geresnę ar prabangesnę prekę, įpratai jie neskuba to daryti.
- Verslumas: Vidurinioji klasė linkusi dirbti samdomą darbą. Jie turi nuolatinius darbus, rūpinasi savo karjera. Esantys virš viduriniosios klasės linkę patys save įdarbinti. Turtingieji kuria verslus, ieško neužpildytų nišų. Jiems priklauso tos karjeros kopėčios, kuriomis kopia vidurinioji klasė. Turtingieji supranta, jog norint daugiau uždirbti reikia įdarbinti ir daugiau žmonių.
- Bendravimas su sėkmingais žmonėmis: „Geriau bendrauti su žmogumi, kuris kelissyk geresnis nei tu pats." Turtingieji supranta, jog bendraudami su sėkmingais ir laimingais žmonėmis ir patys tampame sėkmingesni bei produktyvesni. Lygiai tas pats efektas įvyksta bendraujant su nesėkmingais asmenimis. Tuomet ima nesisekti, vis dažniau aplanko neigiamos mintys ir abejonės. Asmens pajamos įprastai siekia jo trijų artimiausių draugų pajamų vidurkį. Jei norite turėti daugiau pinigų, bendraukite su tais, kurie jų turi. Visa tai apie minčių nukreipimą tapti sėkmingu ir turtingesniu.
- Įgūdžių ugdymas: Vidurinioji klasė yra lengvai suviliojama didesniais pinigais. Už aukštesni atlyginimą, jie lengvai keičia darbą. Turtingieji supranta, jog darbas nėra vien dėl pinigų, ypač jaunystėje. Visa tai yra galimybė plėtoti savo įgūdžius bei kompetencijas, kurios ateityje padeda tapti turtingam. Tai reiškia, jog dirbama pardavimuose iš pradžių ne dėl algos, o tam, kad geriau perprastume pardavimų rinkas ir technikas. Jei norime tapti turtingi, visų pirmą turime įgauti įgūdžių, kurie padėtų mums jais tapti.
- Prioritetų pasirinkimas: Turtingieji supranta, jog tam, kad taptum turtingas, reikia pinigų trokšti labiau nei daiktų. Jei nuolat perkate įvairius daiktus, jūsų pinigai juda kartu su jais. Liaukitės pirkti bei beatodairiškai leisti pinigus ir susitelkite ties taupymu bei investavimu. Jei negalite sustoti pirkęs ir jus užvaldžiusi pirkimo manija, tuomet bent jau pasistenkite įsigyti vertingas prekes, kurios rinkoje greitai nenuvertėja. Pasidomėkite investavimo galimybėmis, akcijų biržomis ar galimybe investuoti į progresyvų verslą.
- Galimybių kūrimas: „Jūsų didžiausias turtas yra galimybė užsidirbti. Taupyti svarbu, tačiau investuoti yra dar svarbiau, o gebėjimas užsidirbti - abiejų šių veiksmų sąjunga." Suprantama, jog reikia taupyti ir investuoti, tačiau tikrasis viso to tikslas yra uždirbti daugiau. Turtingieji žino, jog būtina kurti galimybes ir nišas, kurios atneštų daugiau pelno ir naudos. Jie stengiasi išspausti viską iš to ką turi tam, kad turėtų dar daugiau.
Vienas iš pagrindinių skirtumų, kurį identifikavo Steve Siebold per maždaug 30 metų paėmęs interviu iš daugiau nei 1,200 pasaulio turtingųjų, yra tai, jog viduriniajai klasei pinigai sukelia daug vidinių išgyvenimų ir emocijų. Tuo tarpu turtingieji pinigus vertina logiškiau ir atsainiau, kaip objektą. Emocijos, priimant finansinius sprendimus, dažnai lemia jų nesėkmę.
Milžiniška praraja skiria viduriniosios ir turtingosios klasės žmonių keliamus tikslus. Vidurinioji klasė siekia saugių ir lengvai pasiekiamų tikslų, tačiau turtingi žmonės dažniausiai siekia to, kas atrodo neįmanoma, sudėtinga ar net beprotiška. Jie įsitikinę, jog tai pasiekiama ir jų savitaiga atneša sėkmę.
Sunkus darbas yra būtinybė. Jei norite pasiekti viršūnę, privalote dirbti ir stengtis. Problema ta, jog vien sunkaus darbo neužtenka ir nepadaro žmogaus turtingu. Negalite tapti turtingi viską darydami vieni. Privalote išmokti išlaikyti pusiausvyrą. Nesistenkite visko atlikti pats, ieškokite pagalbos ir papildomų pajamų šaltinių.
Neturtingų žmonių įpročiai
Daugelis žmonių, net ir nenorėdami keisti savęs, laukia kažko daugiau. Nepamirškite, kad nieko nedarydami jūs greičiausiai bus sunkiau pasiekti savo tikslų. Ko gero, jums ne kartą teko susidurti su žmonėmis, kurie gyvena nuolatiniu stebuklo laukimu. Jie tiki, kad jau greitai galės pakilti karjeros laiptais, neįdėdami ypatingų pastangų. Iš kiekvienos naujos dienos jie laukia vos ne stebuklų, bet paprastai šie lūkesčiai neatneša trokštamo rezultato. Nepamirškite, kad sėkmė myli darbščius ir aktyvius žmones.
Štai keletas žalingų įpročių, kurie trukdo tapti finansiškai turtingesniu žmogumi:
- Savęs gailėjimas: Skurdui užprogramuoti žmonės gaili savęs ir mano, kad jiems nelemta būti turtingiems. Gailėti savęs - tai puikus būdas prikabinti sau daug tonų sveriantį inkarą, kuris sustabdys jus kelyje į asmeninį vystymąsi ir padės jums likti amžiname skurde. Gailėti savęs - tai pats geriausiais metodas ieškoti prastai apmokamo darbo ir likti apgailėtiname egzistavime.
- Godumas: Nuolatinė kainos su užrašu „Nuolaida" ir parduotuvės su užrašu „Išpardavimas" paieška, nenoras mokėti už gerą savo vaikų išsilavinimą, siekis priversti savo įmonės darbuotojus dirbti kaip įmanoma daugiau už kiek įmanoma mažesnį atlyginimą - štai akivaizdūs požymiai, kad jums yra būdingas antrasis neturtingų žmonių įprotis. Visapusiško taupymo siekis - ne sumanumo ženklas, o indikatorius to, kad jūsų piniginėje yra pajamų ir išlaidų disbalansas, o jūs bandote tai išspręsti neteisingai.
- Darbų, kurių nekenčiate, darymas: Išsigelbėjimo nuo šio įpročio raktas - daryti ne tai, ką reikia, o tai, kas jums suteikia didžiausią pasitenkinimą. Tik taip jūs pasieksite nuostabių rezultatų!
- Sėkmės vertinimas pinigais: Neturtingas žmogus yra įsitikinęs, kad tik tam tikros pinigų sumos turėjimas gali jam atnešti džiaugsmą. Sėkmingas žmogus matuoja laimę vienetais, kur kas reikšmingesniais nei JAV doleriai, litai ar eurai. Kuo būtent - kiekvienas nusprendžia pats sau.
- Išleidimas daugiau pinigų, nei galima sau leisti: Kreditinės kortelės ir besišypsantys bankų darbuotojai su džiaugsmu padės jums atsidurti skolų duobėje. Juk žmogus, nenorintis tapti sėkmingu, nenori suprasti skirtumo tarp naudingo kredito, pasiimto savo verslo vystymui, ir žlugdančios paskolos, skirtos nusipirkti prabangų automobilį arba didelę sodybą.
- Akimirksnio naudos pasirinkimas: Noras gauti iš karto ir daugiausia - amžina neturtingų žmonių savybė. Jie nesugeba suprasti, kad pasirinkus darbą solidžioje kompanijoje su vidutiniu atlyginimu, po kelerių metų galima turėti žymiai daugiau, nei tada, jei kreipsite dėmesį tik į tai, kiek uždirbsite po mėnesio.
- Verkšlenimas: Vakcina nuo šio įpročio - kūrybiškumas. Suraskite unikalias galimybes kovoti su jus supančio pasaulio blogybėmis ir iš jums nepalankios situacijos išeikite būdami nugalėtojai!
- Savęs lyginimas su kitais: Pagalvokite, ar jums reikalingas šitas įprotis ar geriau neleisti, kad išorinis pasaulis kontroliuotų vidinį?
- Turtų vertinimas pinigais: Tikrasis turtas - tai sugebėjimas pritraukti pinigus, sukurti juos iš nieko, organizuoti naujas verslo rūšis - ir tada jums nebaisios nei mokesčių inspekcijos su generalinėmis prokuratūromis, nei apiplėšimai arba kreditinių kortelių duomenų vagystės. Tikrai sėkmingas žmogus nepriklauso nuo asmeninio aukso maišelio apimčių.
- Atsiribojimas nuo savo šeimos: Jie nesupranta, kad šeima - tai nuostabus vidinio palaikymo šaltinis, į kurį galima kreiptis, kai visose kitose gyvenimo srityse daugiau nebeliko nieko. Tik artimųjų meilė gali padėti atsikelti klūpančiam, kai nebelieka jokios vilties - ir tada pasieksite tikrą didybę.
Paradoksas, bet paprastai pinigų turi tie, kurie jų nesureikšmina, nes mano, kad jie lengvai ateis. Ir, beje, tai veikia!
Vaikystės įtaka
Bet iš tiesų visos klaidingos programos, trukdančios mums irtis į priekį, yra „įdiegtos" vaikystėje. „Kupina netekčių vaikystė veikia fizinį smegenų vystymąsi ir suteikia jų savininkui žalingą intelektualinį potencialą", - tokią prielaidą savo knygoje „Neuroetika" daro Kognityvinės neurofiziologijos centro prie Pensilvanijos universiteto direktorė Martha Farah.
Pasak jos, teisingas ne tik tvirtinimas, kad skurdas naikina smegenis, bet ir tai, kad skurdu sunaikintos smegenys nesuteikia žmogui galimybės ištrūkti iš skurdo. Tyrimai taip pat parodė, kad IQ - intelektualinių sugebėjimų įvertinimo būdas - tiek pat priklauso nuo aplinkos, kaip ir nuo genetikos.
Pajamų nelygybė ir pasitenkinimas gyvenimu
Taigi kuo didesnė šalies pajamų dalis sutelkiama 1 proc. gyventojų rankose, tuo žemesnis bendros gyventojų gerovės lygis. Paaiškėjo, kad 1 proc. apmokestinamųjų pajamų, tenkančių 1 proc. turtingiausiųjų, padidėjimas pasitenkinimui gyvenimu kenkia lygiai tiek pat, kiek ir 1,4 proc.
Štai priežastys, dėl kurių atsiranda šis efektas. Kai labai turtingi žmonės kraunasi dar didesnius turtus, jie praplečia pajamų pasiskirstymo ribas. Be to, šis efektas turi ir psichologinių priežasčių. Kai 1 proc. turtingiausiųjų pajamos didėja, atsiranda jausmas, kad tikimybė pakilti keliais laipteliais aukščiau ir būti turtingesniam tampa vis labiau nepasiekiama.
2010 m. Nobelio premijos laureatų psichologo Danielio Kahnemano ir ekonomisto Anguso Deatono atliktas tyrimas parodė, kad kasdienės laimės jausmo pikas pasiekiamas tada, kai per metus šeimos gaunamos pajamos siekia 75 tūkst. JAV dolerių (69 214 eurus), o pajamoms viršijus šią ribą kasdienės laimės jausmas nebesikeičia. Atlikus tyrimą dėl pajamų nelygybės paaiškėjo, kad neigiamos emocinės patirtys auga kartu su 1 proc. turtingiausiųjų pajamų didėjimu. Taigi 1 proc. turtingiausiųjų pajamoms augant neabejotinai nukenčia likusieji, todėl bendras žmonių pasitenkinimas gyvenimu mažėja, o kasdienės neigiamos emocinės patirtys dažnėja. Šių veiksnių įtaka vien darbo aplinkai įspūdinga. Be to, tyrimai rodo, kad nelaimingi darbuotojai dažniau linkę imti didelės trukmės nedarbingumo pažymėjimus, taip pat ir keisti darbovietes.
Kadangi šie tyrimų rezultatai rinkti valstybiniu lygmeniu, visų pirma jie turėtų būti itin aktualūs ekonomistams ir politikams.
Laiko vertė ir delegavimas
Pagrindinė priežastis, kodėl pasiturintys žmonės nesitvarko patys - jie žino, kokia vertinga yra kiekviena jų valanda. Verslininkas ir „Tesla“ bei „SpaceX“ įkūrėjas Elonas Muskas ne kartą yra pabrėžęs, kad planuoja savo dienas minučių tikslumu. Jo laikas vertas šimtų tūkstančių dolerių per valandą, todėl jis jo neskiria tam, ką gali atlikti kiti. Taip elgiasi ne tik verslininkai. Oprah Winfrey, viena įtakingiausių pasaulio moterų, taip pat laikosi filosofijos, kad žmogus turėtų daryti tai, ką moka geriausiai, o visa kita patikėti specialistams.
Sėkmingi žmonės puikiai supranta, kad negali visko padaryti patys. Jie mokosi deleguoti. Tai viena svarbiausių lyderystės savybių. Deleguodami buities darbus valymo specialistams - jie ne tik taupo laiką, bet ir užtikrina aukštesnę gyvenimo kokybę.
Nereikia būti milijonieriumi, kad galėtum pasinaudoti šia logika. Pavyzdžiui, valymo paslaugos Vilniuje - prieinamos ir įprastam miesto gyventojui. Jei skiriate kelias valandas tvarkymuisi kiekvieną savaitgalį - galite suskaičiuoti, kiek to laiko galėtumėte skirti poilsiui, šeimai ar net papildomam darbui, kuris atneštų papildomų pajamų.
Tvarkinga aplinka tiesiogiai veikia mūsų psichologinę savijautą. Moksliniai tyrimai rodo, kad netvarka namuose ar darbo vietoje gali smarkiai prisidėti prie streso ir nerimo pojūčio. Kitas tyrimas, atliktas Prinstono universitete, parodė, kad netvarka vizualiai „konkuruoja“ dėl mūsų dėmesio, todėl sumažėja gebėjimas susikaupti ir efektyviai atlikti užduotis.
Šiuolaikinės valymo paslaugų įmonės siūlo gerokai daugiau nei paprastą dulkių nuvalymą ar grindų plovimą. Paslaugos yra pritaikomos tiek privatiems klientams, tiek verslui, o profesionali įranga ir ekologiškos priemonės užtikrina ne tik švarą, bet ir sveikatai palankią aplinką.
Svarbiausia pamoka - mūsų laikas yra ribotas ir brangus. Kiekvienas turėtume sąmoningai įvertinti, kaip jį leidžiame. Jei kelios valandos grindų plovimo ar langų šveitimo kelia įtampą ir atima energiją - galbūt verta šį darbą patikėti kitiems. Sėkmė dažnai slypi ne tik dideliuose sprendimuose, bet ir smulkmenose.
Apibendrinant, turtingi žmonės dažnai turi tam tikrų įpročių ir mąstymo būdų, kurie padeda jiems siekti finansinės sėkmės. Jie nebijo rizikos, investuoja į ilgalaikį turtą, kuria verslus, bendrauja su sėkmingais žmonėmis ir nuolat ugdo savo įgūdžius. Tačiau svarbu prisiminti, kad sėkmė priklauso ne tik nuo individualių pastangų, bet ir nuo socialinės aplinkos bei galimybių.