Visi pažįstame sliekus. Sliekai priklauso žieduotųjų kirmėlių gyvūnų tipui. Šiame straipsnyje aptarsime sliekų biologiją, jų svarbą dirvožemiui ir kodėl jų odos paviršius visada turi būti drėgnas ir gleivėtas.
Slieko anatomija
Sliekų Biologija
Sliekai ir jų giminaičiai gana gausi rūšių kirmėlių grupė - pasaulyje jų žinoma daugiau kaip 3 000 rūšių. Tiesa, Lietuvoje jų įvairovė nedidelė, priskaičiuojama tik 15 rūšių. Dalis rūšių yra paplitusios tik tam tikrose teritorijose, o kitos, dažnai ne be žmogaus pagalbos, išplito ne viename kontinente ir yra laikomos kosmopolitinėmis.
Slieko kūnas sudarytas iš daugybės vienodų segmentų, kurių skaičius varijuoja nuo 100 iki daugiau kaip 400. Kiekviename kūno segmente, kairėje ir dešinėje pusėje, yra po 4 chitininius šerelius, kurie gyvūnui padeda judėti. Prostomiumas yra labai jautri aplinkai kūno dalis, kurioje yra lytėti skirti jutimo organai. Yra žinoma, kad, pašalinus šią kūno dalį, sliekai praranda gebėjimą raustis. Slieko kūno priekyje yra sustorėjimas, vadinamas balneliu. Jis svarbus dauginimosi metu. Gyvūną gaubia permatoma pralaidi kutikulė.
Vidaus sandara yra pakankamai sudėtinga. Panašiai kaip ir žmogaus, žarnyną sudaro 3 skyriai: priekinė, vidurinė ir užpakalinė žarnos. Stemplėje turi 3 poras kalkinių liaukučių, kurios neutralizuoja maisto pH. Už stemplės eina gurklys ir raumeningas skrandis, kuriame maistas yra suspaudžiamas į kompaktišką masę ir nustumiamas į vidurinę žarną. Vidurinė žarna, kur vyksta virškinimas ir absorbcija, nugarinėje pusėje turi įlinkimą, vadinamą tifliozoliu.
Mityba ir Virškinimas
Nors visi sliekai minta negyva organika ir yra vadinami saprofagais, bet jie praryja ir didelius kiekius mineralinių dalelių. Kuo didesnį kiekį mineralinių dalelių praryja sliekas, tuo didesnis yra jo tifliozolis. Vidurinėje žarnoje vyksta tiek cheminis, tiek mechaninis augalų liekanų skaidymas. Sliekų žarnynas, kitaip nei kitų stambių dirvožemio bestuburių, išskiria fermentus celulazę ir chitinazę, kurie suskaido tiek augalinės, tiek grybinės ar gyvulinės kilmės produktus. Sliekai yra jautrūs azoto kiekiui: azoto turtingoje aplinkoje greičiau auga ir vystosi, todėl maistui selektyviai renkasi nuokritas su didesniu šio elemento kiekiu.
Užpakalinėje žarnoje maistas sudaro bestruktūrę masę. Tokia masė yra lengvai prieinama mikroorganizmams, kurie augalines liekanas mineralizuoja ir humifikuoja. Sliekai rajūs gyvūnai ir per parą suėda nuo 2 iki 30 kartų daugiau maisto nei sveria patys. Vienas sliekas per parą gali suryti nuo 20 iki 1 000 mg dirvožemio. Praėjusios žarnyną organinės medžiagos reaguoja su neorganinėmis ir susiformuoja stabilūs organiniai bei mineraliniai kompleksai, kurie būdingi derlingam dirvožemiui. Per slieko žarnyną praėjusiame dirvožemyje pagausėja biogeninio tirpaus kalio, kalcio ir fosforo.
Dauginimasis
Sliekai yra hermafroditai - viename individe yra ir vyriški, ir moteriški lytiniai organai, bet dauginimuisi reikalingi du partneriai. Dauginasi tuomet, kai yra pačios palankiausios aplinkos sąlygos: didžiausia drėgmė ir aukštesnė temperatūra. Lytinė sistema yra priekinėje kūno dalyje, prieš balnelį, todėl dauginimosi metu sliekai sukimba priekinėmis kūno dalimis. Balnelis išskiria gleives, kurios palengvina vyriškų lytinių ląstelių apsikeitimą. Sliekams pasikeitus spermatozoidais, ant balnelio susiformuoja kietas iš baltymų sudarytas žiedas, vadinamas mova, į kurį patenka lytinės ląstelės. Nuslinkusi nuo kūno mova virsta kokonu, kuriame vystosi kiaušiniai.
Sliekai nevislūs gyvūnai ir kokone paprastai būna 1, labai retai 2-3 kiaušiniai. Ar greitai išsiris sliekiukai, priklauso ir nuo aplinkos sąlygų, ir nuo rūšies ypatumų. Raudoni sliekai dauginasi greičiausiai. Sliekai vystosi be metamorfozės ir iš kokono išsirita mažas sliekiukas, paprastai 1-2 cm ilgio. Nors kiaušinių kokone yra labai nedaug, bet esant palankioms sąlygoms sliekai gali visą sezoną daugintis ir formuoti kokonus.
Jiems būdinga regeneracija - prarastų kūno dalių atauginimas. Bet yra viena sąlyga - atauginama tik užpakalinė kūno dalis. Jei pažeidžiama priekinė dalis, kurioje yra balnelis ir svarbiausi kūno organai, kūnas neregeneruoja. Nepalankias aplinkos sąlygas (žiemą ir karštą vasarą) šie gyviai praleidžia diapauzėje.
Kompostavimo schema
Sliekų Svarba Dirvožemiui
Sliekai yra labai svarbūs gyvūnai dirvožemio formavimui. Sliekų teigiama veikla žinoma seniai. Jų reikšme dirvožemiui neabejojo ir evoliucijos teorijos kūrėjas Č. Darvinas, kuris sliekus tyrinėjo apie 40 metų ir 1881 m.
Dėl savo rausiamosios veiklos sliekai vadinami ekosistemų inžinieriais. Jų padaryti urveliai gerina dirvožemio aeraciją ir vandens judėjimą. Tai ypač svarbu sunkesnės granuliometrinės sudėties, suslėgtuose dirvožemiuose. Sliekai maišo organikos turtingą sluoksnį su mineraliniu sluoksniu ir kartu sudaro sąlygas svarbiems elementams migruoti į gilesnius sluoksnius, t. y. Praėjusios slieko žarnyną organinės ir mineralinės dalelės suformuoja stabilius, vandenyje netirpius agregatus, kurie būtini struktūriškam dirvožemiui ir yra viena iš svarbiausių derlingumo sąlygų.
Sliekai palengvina augalų šaknijimąsi, yra labai svarbūs mikroorganizmų paplitimui ir aktyvumui dirvožemyje. Sliekai pagreitina negyvos organikos skaidymą tiek dėl mechaninio smulkinimo, tiek dėl savo fermentų veiklos. Patys sliekai yra šių elementų talpykla ir jiems žuvus dirvožemis yra praturtinamas lengvai augalams prieinamo azoto ir fosforo.
Sliekai yra vieni iš svarbiausių dirvožemio bioindikatorių, parodančių ekosistemoje vykstančius pokyčius. Labai jautriai reaguoja į ariamąjį dirvos dirbimą naudojant sunkiąją techniką. Sliekų veikla (koprolitų kiekis) gali būti puikus vandens kiekio dirvožemyje indikatorius.
Norint užtikrinti geras sąlygas sliekams, svarbu aprūpinti juos negyva organika, užtikrinti, kad dirvožemis neperdžiūtų, pernelyg neįkaistų ir būtų gerai aeruojamas.
Kodėl Slieko Oda Turi Būti Drėgna Ir Gleivėta
Sliekai neturi specializuotų kvėpavimo organų ir kvėpuoja visu kūno paviršiumi. Slieko kūną gaubia permatoma pralaidi kutikulė, kuri visą laiką turi būti drėgna, nes sliekas kvėpuoja visu kūno paviršiumi. Ši savybė dažnai nulemia gebėjimą gyventi vienoje ar kitoje aplinkoje.
Drėgna ir gleivėta oda būtina, kad deguonis galėtų prasiskverbti per odą ir patekti į kraujotakos sistemą. Jei oda išdžiūtų, sliekas negalėtų kvėpuoti ir mirtų.
Taigi, drėgna ir gleivėta oda yra gyvybiškai svarbi sliekų išgyvenimui, nes ji leidžia jiems kvėpuoti ir palaikyti reikiamą drėgmės lygį.
Štai kas nutinka, kai į sodo dirvą įdedate sliekų
Dažniausiai Užduodami Klausimai Apie Kompostavimą Su Sliekais
- Kaip pradėti kompostuoti su sliekais? Pradėti galite pasirinkdami tinkamą komposto dėžę. Tuomet reikėtų įdėti sliekus ir organines atliekas bei sukurti palankią aplinką vermikompostavimui. Išsamesnę instrukciją galite rasti ČIA.
- Ar galiu į kompostą dėti visas maisto atliekas? Dauguma maisto atliekų tinka, tačiau verta vengti per daug riebių, aštrių arba sūrių produktų. Taip pat nenaudokite per daug citrusinių vaisių. Išsamų kompostavimui tinkamų atliekų sąrašą galite rasti ČIA.
- Ar galiu naudoti sliekus visus metus? Taip, sliekai gali būti naudojami visus metus. Jie ypač darbingi šiltuoju metų laiku, bet gali dirbti ir žiemą, jei palaikote tinkamas sąlygas (pvz., temperatūrą).
- Neberandu sliekų komposto dėžėje, atrodo, kad jie pabėgo. Ką padariau ne taip? Labai svarbu užtikrinti kompostovimui reikalingas sąlygas. Ypatingai pradžioje, tik įleidus sliekus, reikėtų stebėti, kaip greitai jie suvalgo atliekas, kokia yra komposto dėžės drėgmė ir pan. Sliekai gali pabėgti iš komposto dėžės dėl kelių priežasčių:
- Drėgmės trūkumas ar perteklius;
- Nepakankamas maisto kiekis;
- Per didelis sliekų skaičius ar per maža komposto dėžė;
- Netinkama temepratūra;
- Netinkamos atliekos.
- Uždėjau organines atliekas, tačiau atrodo, kad jos neyra. Kas gali būti ne taip? Jei manote, kad atliekos neyra, gali būti kelios priežastys, kodėl. Kompostavimo procesas priklauso nuo oro, drėgmės, temperatūros ir pačių atliekų. Pagrindinės priežastys, kodėl atliekos neyra:
- Trūksta oro cirkuliacijos. Nuolat permaišykite kompostą.
- Per daug ar per mažai drėgmės. Drėgmės lygis yra labai svarbus: per daug drėgnos atliekos gali pradėti pūti, o per sausos atliekos nepradės irti. Komposto drėgmė turi būti kaip išspaustos kempinės: suspaudus sausoje neturėtų lašėti, tačiau turi būti juntama drėgmė.
- Netinkama temperatūra. Kompostavimas suletėja esant šaltai temperatūrai. Šaltajam sezonui, rekomenduojame įnešti komposto dėžę į garažą, sandėliuką, rūsį ar kitas patalpas, kur būtų teigiama temperatūra.
- Netinkamos maisto atliekos. Kompostuojant svarbu ne tik žaliosios atliekos (pvz., maisto atliekos, žolė), bet ir rudosios atliekos (pvz., kartonas, popierinis rankšluostis).