Savo mintis reikšti taikliai, greitai ir kūrybiškai - vienas svarbiausių šiuolaikinių gebėjimų. Kitaip tariant, tai, kaip žmogus geba valdyti kalbą, koks turtingas jo žodynas ir kaip jis reiškia savo mintis, gali būti susiję su daugeliu gyvenimo kertinių momentų. Tyrinėtojai kalbą vadina „išsilavinimo valiuta“, tai, kokio lygio yra išlavinti kalbiniai gebėjimai, gali padaryti įtaką vaiko gyvenimui.
Vaiko žodynas, kognityviniai gebėjimai, empatija ir pasaulėvaizdžio platumas auga susiduriant su knygomis, skaitymo procesu ir jį supančia kalba. JAV aukštesni skaitymo gebėjimai ir pasiekimai dažnai būna siejami su vėlesniais atlyginimų netolygumais, mokyklos baigimo rodikliais, tuo, koks vėliau gaunamas darbas.
Mokymasis skaityti prasideda nuo kalbos girdėjimo. Kuo turtingesnė ir įvairesnė (kalbine prasme) vaiko aplinka, tuo didesnė tikimybė, kad vaikui bus lengviau išmokti skaityti. Tačiau ne mažiau svarbu ir paties vaiko noras.
Nesunku pastebėti, kad atsiranda vis daugiau vaikų, kurių kalba neišlavėjusi, o žodynas - skurdus. Tad šįkart norėtume plačiau pakalbėti apie žodyno turtinimą. Paprastai 2-5 gyvenimo metais vaiko žodynas plečiasi sparčiai. Vaikai, girdėdami aplinkinių kalbą, pradeda sieti žodį su konkrečiu daiktu, veiksmu ir taip išmoksta naujų žodžių.
Žodyno skirtumai tarp socialinių klasių
Mokslininkai jau senokai tiria, kokie žodyno skirtumai egzistuoja tarp skirtingas socialines klases užimančių žmonių ir kaip tai veikia jų vaikus. Žodyno spektras, su kuriuo susiduria vaikas, susijęs su tėvų išsilavinimu, pajamomis ir socialine padėtimi.
Atotrūkį tarp turtingiausiai ir vargingiausiai gyvenančių šeimų žodynų JAV mokslininkai yra pavadinę „30-ies milijonų žodžių plyšiu“. Šis terminas pirmą kartą pavartotas dviejų mokslininkų - Batty Harto ir Toddo R. Risley - knygoje „Reikšmingi skirtumai kasdienėje jaunų amerikiečių vaikų patirtyje“ (angl. Abu mokslininkai įrašinėjo savo tyrimo subjektų pokalbius vieną kartą per mėnesį maždaug dvejus su puse metų.
Kūdikiai buvo įtraukti į tyrimą būdami vos septynių mėnesių, nes tyrėjai suprato, koks svarbus vaikams gali būti ankstyvas susidūrimas su kalba. Šeimos buvo išskirstytos pagal jų socioekonominį statusą: „aukštasis“ (dažniausiai dirbantys profesionalai - nuo akademikų iki praktikuojančių gydytojų), „vidurinysis“ (darbininkų klasė) ir „žemasis“ (mažas pajamas gaunantys ir žemą išsilavinimą turintys žmonės).
Mokslininkai galiausiai suskaičiavo, jog profesionalų šeimoje vaikas išgirsta vidutiniškai 2,153 žodžius per valandą, darbininkų „klasės“ šeimoje - 1,251 žodį, o štai pačiame vargingiausiame sluoksnyje - 616 žodžių. Tiesa, šie žodžiai nėra skirtingi, o pasikartojantys.
Žodžių skirtumai per ketverius metus
Vėliau, skaičiuodami, kiek žodžių vaikas buvo išgirdęs per ketverius savo gyvenimo metus, mokslininkai pareiškė, kad pasiturinčių ir išsilavinusių žmonių šeimoje augantis vaikas savo patirtyje vidutiniškai bus sukaupęs 45 milijonus žodžių, darbininkiškoje šeimoje - 26 milijonų žodžių, o štai paskutinėje kategorijoje - vos 13 milijonų žodžių. Kitaip tariant, per ketverius metus maždaug tiek žodžių bus ištarta jų šeimose, o tai rodo didžiulį tiek bendravimo dažnumo, tiek žodyno turtingumo skirtumą.
Tėvų polinkis kalbėti(s) ir jų socialumas savo vaikų atžvilgiu gali būti įvardytas kaip faktorius, dėl kurio vėlesniame amžiuje atsiranda ryšys tarp vaiko akademinio ir lingvistinio vystymosi, jo pasiekimų ir tėvų socioekonominio statuso. Kitaip tariant, daugiau skaitantys, turtingesnį žodyną turintys tėvai labiau linkę kalbėtis su savo vaikais, reikšti mintis šalia jų, todėl vaikai girdi daugiau žodžių, iš kurių gali pasirinkti, jiems tiesiog atsiveria platesni žodynų klodai.
Ši studija, nors ir buvo kritikuota iš metodologinės pusės, yra itin svarbi, nes viena pirmųjų parodė, koks platus plyšys gali atsirasti tarp žodynų vaikams augant skirtingose šeimose. Kitaip tariant, ateidami į mokyklą vaikai jau turi geresnį arba prastesnį žodyną.
Skaitymas garsiai - efektyvus būdas turtinti žodyną
Vienintelis būdas sąmoningai užtikrinti kuo platesnį vaiko žodyną - kūdikystėje, vaikystėje ir netgi pradinėse klasėse - suteikti sąlygas girdėti kuo turtingesnę kalbą, o vienas patogiausių būdų tam - skaitymas garsiai, nes buitinė kalba tiesiog nėra tokia turtinga. Jis gali būti taikomas ne tik namuose, bet ir mokyklose. Tai padės ne tik vaikui, bet ir tėvams.
Skaitymas garsiai - bene labiausiai smegenis suaktyvinantis užsiėmimas. Jei tėvai ankstyvame amžiuje skaito vaikams garsiai, tai daro teigiamą ir stiprią įtaką lavinant vaiko žodyną skaitymo ir matematikos pasiekimams jau vėliau.
Kai vaikams skaitoma garsiai ankstyvame amžiuje, tai taip pat siejama su vaiko gebėjimu kontroliuoti savo elgesį, susitvardyti, suprasti savo emocijas. Kartu skaitant garsiai lavinamas emocinis intelektas. Būtent jis ir reiškia gebėjimą efektyviau sutramdyti emocijas, o dar labiau - lengviau jas suvokti ir įvardyti, suprasti, iš kur ir kodėl jos kyla. Tuomet emocijų raiška tampa labiau pamatuota.
Kartu su žodyno turtinimu ir emociniu intelektu skaitymas garsiai vaikams gali padėti ir kitais būdais. Vaikams, turintiems skaitymo sutrikimų, skaitymas garsiai kūdikystėje ir ankstyvoje vaikystėje gali padėti juos įveikti. Netgi jeigu nežinote, ar jūsų vaikas turės kokį nors skaitymo sutrikimą, skaitydamas garsiai neabejotinai padedate jam vėlesniame amžiuje.
Šalia visų šių dalykų, žinoma, svarbus ir emocinis ryšys, besiformuojantis tarp vaiko ir tėvų, kartu garsiai skaitant, patiriant siužetą, atrandant naujų žodžių, juos suprantant.
Tam, kad vyktų mokymosi procesas, tekste, kurį skaitote, turi būti žodžių, kurių vaikas dar nežino ar nesupranta, ką jie reiškia. Žodyno turtinimas susijęs su keliomis praktikomis. Pavyzdžiui, naujų žodžių apibrėžimų pateikimu.
Kaip paaiškinti naujus žodžius?
Vos susidūrę su nežinomu žodžiu sustokite, paklauskite vaiko, kaip jis mano, ką šis žodis reiškia. Jei jis nėra įsitikinęs dėl žodžio reikšmės, tuomet reiktų skaityti tolėliau ir galbūt kontekstas padės suprasti, ką reiškia naujasis žodis. Jeigu jo prasmė ir toliau lieka neaiški, tuomet galima patiems pateikti apibrėžimą, kurį suprastų vaikas, nurodyti sinonimų, kuriuos vaikas jau žino.
Galimi keli skaitymo kartu būdai - užduodant klausimus ir vis pažymint svarbias vietas arba taikant vadinamąjį „istorijos pasakojimo“ metodą, kai tėvai vaikui nuolatos pateikia kontekstinę informaciją, skaitančiojo požiūrį, nuomonę, komentarą. Toks būdas įtraukia vaikus kur kas labiau nei paprastas skaitymas.
Kitas patarimas - skaitymo neversti mokymosi procesu. 4-5-erių metų vaikai mokosi lengviau ne tuomet, kai jie atlieka įvairius pratimus ir sąmoningai bando kažką įsiminti, o tuomet, kai mokymasis yra „atsitiktinis“, t. y. neatrodo kaip mokymasis. Daugelis tyrimų teigia, jog vaikai puikiai suvokia skaitymo garsiai naudą, ir dažniausiai jiems gaila, kai šis užsiėmimas baigiasi.
Jeigu namuose nustojate skaityti garsiai savo vaikui („jis jau pats gali skaityti“), nebūtinai reikia atsisakyti „skaitymo kartu“ praktikos. Vaikai gali džiaugtis ir gauti naudos iš tokio skaitymo ir toliau, nors jie gali skaityti savarankiškai. Vaikams reikėtų skaityti iki tol, kol jie patys nori, kad jiems skaitytumėte.
Minėtas eksperimentas, atliktas Naujoje Zelandijoje, taip pat parodė, kad vaikai, skaitantys vieni, prasčiau įsisavina žodyną nei skaitantys kartu su tėvais ar mokytojais.
Metodinė diena Lietuvos lopšeliuose-darželiuose „Ąžuoliukas“
Skaitymas - vienas svarbiausių gebėjimų ugdant asmenybę, lavinant šiandieniniame pasaulyje aktualius ir būtinus gebėjimus kritiškai mąstyti, veiksmingai bendrauti. Priešmokykliniame amžiuje skaitymo įgūdžių lavinimas yra ypač aktualus, nes tai formuoja charakterio bruožus, moko taisyklingai ir raiškiai kalbėti, turtina vaikų žodyną, suteikia įvairių žinių, padeda formuotis vertybių sistemai.
Gana dažnai kyla klausimų ir įvairių diskusijų, kada reiktų pradėti mokyti vaiką skaityti, kaip vaiką sudominti skaitymu, knygomis, kai aplink tiek daug žaislų ir technologijų. Virtualiai suorganizuotoje metodinėje dienoje, kuri buvo skirta Lietuvos lopšelių-darželių „Ąžuoliukas“ sambūrio nariams, dalyvavo per 60 pedagogų iš įvairių Respublikos ikimokyklinio ugdymo įstaigų.
Metodinę dieną moderavusi pavaduotoja ugdymui D. Bakstienė akcentavo, kad skaitymas - svarbus įgūdis, kurį vaikams būtina nuosekliai ir kryptingai ugdyti, o gebėjimas sąmoningai skaityti vaikams padeda sužinoti naujų dalykų, atrasti naudingos informacijos. Kuo daugiau vaikas skaitys, tuo geriau pažins aplinką, gyvenimą, pasaulį, žmones.
Įdomu buvo išgirsti ir pačių vaikų, Kretingos lopšelio-darželio „Ąžuoliukas“ priešmokyklinukų, išsakytas mintis, kodėl jiems svarbu išmokti skaityti. "Vieni vaikai sakė, kad nori išmokti skaityti, nes taip galės sužinoti daug įdomių dalykų, galės patys skaityti knygas, parduotuvėje perskaitys produktų etikėtes, kiti kalbėjo, kad dėl tėčio ir mamos stengiasi, kad jie būtų laimingi ir džiaugtųsi", - vaikų mintimis pasidalino D. Rudaminos vaikų lopšelio-darželio „Ąžuoliukas“ neformaliojo ugdymo teatro mokytojas Julius Ivanauskas pristatė pranešimą „Ikimokyklinio amžiaus vaikų taisyklingos lietuvių kalbos vartojimo skatinimas“, parengtą kartu su ikimokyklinio ugdymo mokytoja Anžela Volodkiene.
Mokytojas kalbėjo, kad dirbant ikimokyklinio ugdymo įstaigoje vis dažniau susiduriama su dvikalbių vaikų ugdymu. Natūraliai kyla klausimas, kaip dvikalbius vaikus skatinti taisyklingai vartoti lietuvių kalbą, kaip plėsti ir turtinti jų žodyną. Mokytojas pristatė, kad ypač padeda vaidybiniai ir žaidybiniai metodai, taikomi ugdymo procese.
„Taisyklingai vartoti lietuvių kalbą vaikai skatinami, kai tampa mažaisiais aktoriais. Ypač tinka šešėlių teatro vaidinimai. Vaikai išklausę ir aptarę kūrinį, patys gaminasi lėles, patys vaidina, vartodami skaityto kūrinio žodžius. Taip pat labai pasiteisina žaidimai, kuriuos žaisdami vaikai turi apibūdinti daiktus, kurti istorijas, pasakoti.
Priešmokyklinio ugdymo mokytoja Neringa Mikaločienė iš Kretingos lopšelio-darželio „Ąžuoliukas“ aptarė, kaip skaitymo gebėjimai ugdomi priešmokykliniame amžiuje, koks yra tėvų vaidmuo skatinant vaikų domėjimąsi knygomis, ir pasidalino praktinėmis veiklomis, kaip mažais žingsneliais nuo raidžių pažinimo, garsinės žodžių analizės, keliaujama prie skiemenų, žodžių skaitymo. Mokytojos teigimu, raidžių pažinimo, skiemenų, žodžių skaitymo žingsnelius ypač sustiprina nuolatinis vaiko skatinimas domėtis knygomis.
Kartu kuriant skaitytų knygų dėžutes, žemėlapius, užkoduojant knygas QR kodais, naudojant penkių pirštų metodą, nuolat skatinamas vaikų smalsumas ir domėjimasis knygą.
Marijampolės vaikų lopšelis-darželis „Ąžuoliukas“ priešmokyklinio ugdymo mokytojos Asta Paulevičienė ir Neringa Akelaitienė, pasidalino praktiniais patarimais, kaip priešmokyklinukus mokyti skaityti žaidžiant. „Norint mažą vaiką supažindinti su raidžių ir žodžių pasauliu, galime tai padaryti žaisdami. Žaidimas padeda formuoti visuminį vaiką supančio pasaulio suvokimą, suteikia galimybę siekti įvairių tikslų, tarp jų - žadina vaiko norą išmokti skaityti ir rašyti.
„Vaikui mokymosi skaityti procesas teiks džiaugsmą, jei bus įvairus ir įdomus, jei jam bus sudaryta jo poreikius atitinkanti aplinka, o naudojamos priemonės bus šiuolaikiškos ir patrauklios“, - kalbėjo priešmokyklinio ugdymo mokytoja Reda Mačiūnė iš Kelmės lopšelio-darželio „Ąžuoliukas“ pristatydama pranešimą „Mokausi skaityti“.
Mokytoja pasidalino savo pačios kurtomis edukacinėmis, interaktyviomis priemonėmis, kurios padeda mokytis vaikams skaityti.
Praktinėmis veiklomis, padedančiomis ugdyti vaikų norą skaityti, pasidalino Jurbarko „Ąžuoliuko“ mokyklos priešmokyklinio ugdymo mokytoja Gitana Sabaliauskienė. Pedagogė akcentavo, kad labai svarbu pažinti individualius vaiko gebėjimus bei pastebėti, kada vaikas pradeda ypač domėtis knygomis, skaitymu. Mokytojos teigimu, negalima suformuoti tokios nuostatos, kad knygas skaityti yra prievolė. Vaikams knygų skaitymas turi teikti malonumą ir džiaugsmą.
Šiaulių lopšelio-darželio „Ąžuoliukas“ priešmokyklinio ugdymo mokytoja Justina Jankauskienė pasidalino gerąją darbo patirtimi, kaip priešmokyklinio amžiaus vaikų skaitymo įgūdžius galima formuoti naudojant įvairias komunikavimo priemones: tiek žaidimus, tiek vaidinimus, tiek ir taikant STEAM metodą.
„Mokyti priešmokyklinio amžiaus vaikus skaityti yra daugiau nei vien mokyti pažinti raides, perskaityti žodžius. Skaitymas, kaip beje ir rašymas, yra komunikavimo kompetencijos dalis, neatsiejamai susijusi su klausymu ir kalbėjimu.
Įdomia ir kūrybiška patirtimi, kaip vaikams atverti duris į nuostabų knygų pasaulį, pasidalino Vilniaus lopšelio-darželio „Ąžuolas“ ikimokyklinio ugdymo mokytoja, Ieva Malinauskienė, pristatydama su ugdytiniais įgyvendinto projekto „Žengiu į knygos pasaulį“ veiklas. Mokytojos teigimu, projektas sudarė galimybes vaikams ne tik pažinti raides, mokytis skaityti, bet ir tapti kūrėjais, iš įvairių medžiagų kurti knygutes, jas iliustruoti, pristatyti draugams.
„Vaikas jausdamas, kad yra verčiamas skaityti, gali trauktis nuo knygų ir kaip tik kurti ne meilę, o neapykantą skaitymui ir knygoms. Todėl puikiausias būdas mokytis skaityti su ikimokyklinio amžiaus vaikais tai žaisti knygomis, kurti knygas, daryti tai, kas jiems yra įdomu.
Metodinę dieną apibendrindama Kretingos lopšelio-darželio „Ąžuoliukas“ direktorė Zita Domarkienė pažymėjo, kad išugdyta meilė knygoms ir skaitymui lemia vaiko sėkmę ne tik mokantis skaityti savarankiškai, bet ir lankant mokyklą. Reiktų nepamiršti, kad skaitymo įgūdžių ugdymas vyksta visą gyvenimą, todėl svarbu net akimirkai nesustoti mokantis skaitymo.
Įrodyta, kad vaikas daug greičiau išmoksta vartoti daiktų pavadinimus, jei pats atlieka veiksmus. Mažesniems pravartu stebėti jūsų artikuliaciją (tarimą), todėl pasistenkite, kad vaikas matytų jūsų veidą. Svarbu ne tik įvardinti kasdienius aplinkos daiktus, bet ir paminėti jų savybes, požymius.
Patarimai tėvams, kurių vaikų žodynas skurdus
Tiems tėveliams, kurių vaikų žodynas skurdus, kalba neišlavėjusi, siūlome padėti savo vaikams. Kiekvieną dieną skaitykite vaikui ir paprašykite papasakoti apie tai, ką jis išgirdo. Pavyzdžiui, „Ar tau patiko pasakojimas? Kodėl? Kas tau labiausiai patiko? Kartu su vaiku suklijuokite į albumą įvairius paveikslėlius ar iškarpas.
- Žaiskite žaidimus, kurie lavina mąstymą ir turtina žodyną. Pavyzdžiui, „Kas aš toks?“ Apibūdinkite gyvūną: „Aš murkiu, kai esu patenkintas. Tu gali mane laikyti ant kelių.
- Paimkite didelį, spalvotą paveikslą. Paprašykite vaiko atsisėsti šalia jūsų. Aptarkite tai, kas nupiešta paveiksle. Pavyzdžiui, „Pažiūrėk, čia dramblys.
- Vaikščiodami su vaiku, aptarkite tai, ką matote, girdite, užuodžiate, liečiate ir pan.
- Aptarkite žurnalus, kuriuose gausu reklamų. Paprašykite vaiko atpažinti ir pavadinti daiktus, kuriuos jis pažįsta. Pavyzdžiui, jeigu vaikas mato automobilio reklamą, paklauskite: „Kas gali jį vairuoti? Kur jis važiuoja? Kaip galima išmokti vairuoti mašiną?
- Kur įmanoma, grupuokite daiktavardžius į sąvokines grupes.
Pasidarykite keletą kortelių, ant kurių būtų parašyti įvairūs pavadinimai (sąvokos). Pavyzdžiui, ant vienos kortelės užrašyta „Kačių šeima“. Kiek kačių šeimos narių vaikas gali išvardinti? (Naminė katė, leopardas, tigras, liūtas ir kt.) Kita kortelė gali būti pavadinta „Metalas“.
- Nuolat stenkitės vestis vaikus į muziejus, paplūdimį, mišką ir pan.
- Nepamirškite nuolat apsilankyti bibliotekoje, kad vaikas galėtų padėti jums išsirikti knygas, kurios bus jam skaitomos. Apsilankymas bibliotekoje turi būti įdomus ir išnaudotas kalbai ugdyti.
- Kartu su vaiku darykite lėles ir leiskite jam sukurti scenarijų spektakliui.
- Pasistenkite surasti kuo daugiau panašios reikšmės žodžių. Paverskite tai žaidimu.
- Deklamuokite eilėraščius arba dainuokite dainas kartu su vaiku. Kai jis šiek tiek įsimins, leiskite jam užbaigti kiekvieną eilutę savarankiškai, t.y. pasakyti paskutinį eilutės žodį. Vėliau didinkite nepasakytų žodžių skaičių, kol vaikas galės pakartoti visą eilutės tekstą ar posmą. Įsidėmėkite - tai turi būti natūrali maloni veikla.
- Įsigykite žaislinį telefoną. Kalbėkitės juo su vaiku.
- Jūs galite ugdyti vaiko kalbą, suteikdami jam pasirinkimą. Pavyzdžiui, paklauskite, ko jis norėtų pusryčiams, kuo apsirengtų eidamas į vaikų darželį ir pan.
- Mokykitės išklausyti vaiką iki galo. Trumpomis pastabomis parodykite, kad klausote.
- Žaiskite spėliojimų žaidimus. Atneškite į kambarį uždengtą dėžę. Paklauskite vaiko, kas joje gali būti. Skatinkite pokalbį, klausdami, ar viduje gali būti dramblys. Jeigu vaikas atsako ne, klauskite, kodėl. Leiskite vaikui palaikyti, pakratyti dėžę. Paprašykite vaiko spėti, iš ko padarytas tas daiktas.
- Sugalvokite pavadinimą kokiai nors istorijai. Pavyzdžiui, istorijos pavadinimas „Iš paukščio skrydžio“. Įsivaizduokime, kad mes rašome pasakojimą, kuris taip vadinasi.
- Pasirinkite vaikui įdomią temą, pavyzdžiui, motociklo remontas, sulūžusių durų taisymas, pyrago kepimas. Pasakykite vaikui, kad jūs tiksliai nežinote, kaip tai daroma. Paprašykite vaiko apibūdinti kokį nors žmogų (darželio grupės draugą). Jis turi išsamiai papasakoti apie ką nors, neminėdamas jo vardo (kaip jis atrodo, kaip apsirengęs, ką veikia, mėgsta).
- Perskaitykite trumpą ištrauką iš kokio nors teksto. Žaiskite žodžių žaidimus. Pavyzdžiui, kiekvienas žmogus ką nors priduria prie to, ką jau pasakė ankstesnysis. Pirmasis galėtų pasakyti: „Aš nuėjau į parduotuvę nusipirkti pupų“. Kitas sako: „Bet pupų nebuvo, todėl pirkau pieno“.
- Pažaiskite žaidimą „Ką tu darytum, jeigu…“ Jūs galite pasakyti keletą variantų.
- Pažaiskite žaidimą „Kodėl taip negali būti?“. Pasakykite kokį nors absurdišką dalyką ir paklauskite vaiko, kodėl tai išgalvota, netikra. Pavyzdžiui, dramblys sugalvojo pažaisti tenisą, antys sugalvojo paragauti makaronų.
- Skatinkite vaiką vartoti daugiau būdvardžių. Turtinkite vaiko kalbą veiksmažodžiais, naudodami paveikslėlius, kuriuose nupiešti žmonės ką nors veikia.
- Pažaiskite pantomimą.
- Turėkite keletą dėžučių su dangteliais. Į kiekvieną dėžutę įdėkite po kokį nors daiktą, pavyzdžiui, kelias pupas, akmenukus ir pan. Pasodinkite vaiką nugara į save. Tegul jis sudeda rankas už nugaros. Tada paduokite jam kokį nors smulkų daiktą.
Žodynui turtinti, perkeltinei žodžių reikšmei suprasti nėra nieko geriau už meninės literatūros skaitymą. Perskaitę mažyliui pasaką, eilėraštį, būtinai atkreipkite dėmesį į atskirus žodžius, posakius, išsiaiškinkite, ką jie reiškia. Tėvai, mokytojai turi demonstruoti gražią ir taisyklingą kalbą.
Kokiu būdu galime turtinti vaiko žodyną? „Kalbos turtinimas vyksta nuolat ir visose erdvėse. „[Kitas būdas galėtų būti] Meninės literatūros ar eilėraščio skaitymas. Skaitydamas meninę literatūrą vaikas išgirsta daug naujų žodžių. Tinkamai paaiškinant tų žodžių reikšmes, vaiko kalba ir kalbos suvokimas yra praturtinami. Ilgainiui vaikas atranda, kad tą patį dalyką galima pavadinti keliais skirtingais žodžiais.
„Svarbu atsakyti kantriai, teisingai, tuo metu, kai jis pats jūsų kažko klausia, domisi. Svarbiausias dalykas, kad mūsų pačių, suaugusiųjų, kalba būtų taisyklinga.