Kodėl Svarbu Turtinti Priešmokyklinuko Žodyną?

Nemažai priešmokyklinio amžiaus vaikų patiria kalbos raidos sunkumų. Dar daug vaikų nemoka rišliai pasakoti, kiti turi nepakankamai turtingą žodyną. Ne visi vaikai taisyklingai taria garsus. Tad kokie yra būdai, kaip padėti vaikams turtinti žodyną?

Kalba yra svarbiausias žmogaus psichinės ir socialinės raidos pasiekimas, įgyjamas bendraujant su kitais žmonėmis. Na, o mažo vaiko kalba - tai gebėjimas klausyti ir kalbėti. Tokiu būdu vaikas pratinasi išgirsti ir suprasti kitą, mokosi kalbėti pats.

Priešmokyklinėje grupėje vaikai įgyja socialinių įgūdžių, išmoksta bendrauti su bendraamžiais, orientuotis naujoje aplinkoje, atlikti tikslines užduotis ir sistemingai pasirengia sėkmingam ugdymui(si) mokykloje.

Skaitymas - vienas svarbiausių gebėjimų ugdant asmenybę, lavinant šiandieniniame pasaulyje aktualius ir būtinus gebėjimus kritiškai mąstyti, veiksmingai bendrauti. Priešmokykliniame amžiuje skaitymo įgūdžių lavinimas yra ypač aktualus, nes tai formuoja charakterio bruožus, moko taisyklingai ir raiškiai kalbėti, turtina vaikų žodyną, suteikia įvairių žinių, padeda formuotis vertybių sistemai.

Mokymasis ikimokyklinio amžiaus vaikui turi būti patraukli ir žaisminga veikla. Tačiau, koreguojant vaikų kalbos sutrikimus, dažnai reikia kartoti kai kuriuos lingvistinius elementus daug kartų, kas vaikams sukelia nuobodulį ir jie praranda susidomėjimą, kartais tampa negatyvūs.

Ugdant kalbą turi vyrauti žaismės principas (Bendroji priešmokyklinio ugdymo ir ugdymosi programa, 2002).

Žaidimai, Skatinantys Kalbos Ugdymą

Ilgametė darbo patirtis patvirtina, kad didaktiniai žaidimai - vienas iš metodų kalbos, tame tarpe ir rišliosios, ugdymui.

Štai keletas žaidimų pavyzdžių:

• ,,Ką nupiešiau?“ Daiktą vaikas turi pažinti iš jūsų pasakojimo. Vaikas spėlioja tol, kol atspėja, kas tai per daiktas.
• ,,Mano draugas“. Vaikas turi pasirinkti draugą ir jį apibūdinti.
• ,,Spėliojimų žaidimas“. Atneškite į kambarį uždengtą dėžę. Klauskite vaiko, kas joje gali būti.
• ,,Tęsk toliau“. Pasakoma situacija.
• „Ką darytum, jeigu…“
• „Kodėl taip negali būti?“
• ,,Vaisius - daržovė“. Vienas vaikas paskiriamas sodininku (daržininku). Kiti vaikai kviečiami prie stalo (į „sodą“), ant kurio išdėlioti paveikslėliai su nupieštais vaisiais ar daržovėmis. Prašoma nuskinti kokį nors vaisių ar „išrauti“ daržovę.

Žaidimai-dialogai - tai trumpi dialogai tarp žaidimo veikėjų. Veikėjus paprastai nusako žaidimo pavadinimas („Vilkas ir žąsys“, „Katė ir šeimininkas“, „Mama ir sūnus“ ir kt.). Pagrindinė veikla - vaidmenų atlikimas.

Svarbiausia mokant vaiką žaidimų pagalba, nepaversti to kankinančiais pratimais ar kartojimais! Žaisdami mes galime daryti įtaką vaiko kalbinių gebėjimų ugdymui.

Pasakos ir Stalo Žaidimai

Pasakos taip pat gali būti puiki priemonė lavinti kalbą:

1. Tęsti pasaką, pateikus jos pradžią.
2. Viskas pasakoje apverčiama „aukštyn kojomis“, t.y.

Stalo žaidimai - tai įvairūs loto, paveikslėlių rinkiniai, dėlionės ir pan. Žaiskite pagal duotas taisykles, tačiau kalbinkite vaiką, mokykitės pavadinimų, žodžių.

Svarbiausia mokant vaiką žaidimų pagalba, nepaversti to kankinančiais pratimais ar kartojimais! Žaisdami mes galime daryti įtaką vaiko kalbinių gebėjimų ugdymui.

Skaitymo Svarba ir Kaip Sudominti Vaiką Knygomis

Gana dažnai kyla klausimų ir įvairių diskusijų, kada reiktų pradėti mokyti vaiką skaityti, kaip vaiką sudominti skaitymu, knygomis, kai aplink tiek daug žaislų ir technologijų.

Kuo daugiau vaikas skaitys, tuo geriau pažins aplinką, gyvenimą, pasaulį, žmones.

Priešmokyklinio ugdymo mokytoja Neringa Mikaločienė iš Kretingos lopšelio-darželio „Ąžuoliukas“ aptarė, kaip skaitymo gebėjimai ugdomi priešmokykliniame amžiuje, koks yra tėvų vaidmuo skatinant vaikų domėjimąsi knygomis, ir pasidalino praktinėmis veiklomis, kaip mažais žingsneliais nuo raidžių pažinimo, garsinės žodžių analizės, keliaujama prie skiemenų, žodžių skaitymo. Mokytojos teigimu, raidžių pažinimo, skiemenų, žodžių skaitymo žingsnelius ypač sustiprina nuolatinis vaiko skatinimas domėtis knygomis. Kartu kuriant skaitytų knygų dėžutes, žemėlapius, užkoduojant knygas QR kodais, naudojant penkių pirštų metodą, nuolat skatinamas vaikų smalsumas ir domėjimasis knygą.

Kad vaikas lengviau išmoktų skaityti, svarbu, kaip pašnekovė paaiškino, turėti gausų žodyną. Pasak jos, teigiama, kad žodžiai, kuriuos perskaitome kelis kartus, įsimenami ir įsidedami į atmintį, todėl vėliau juos galime atpažinti be pastangų. Taip pat sakoma, kad patyrę skaitytojai daugumą žodžių skaito iš atminties. Kai žodžių atpažinimas tampa automatinis, skaitymas tampa sklandus, tikslus ir išraiškingas.

Sėkmingas skaitymo mokymo būdas yra nuoseklus ir reguliarus, kasdien bent kelias minutes skirti skaitymui.

Tėvai taip pat atlieka svarbų vaidmenį šiame procese. Specialistai pataria, kad tėvai kasdien skirtų keletą minučių knygoms, padėtų vaikui pasirinkti tinkamas knygas, skaitytų kartu su vaiku ir rodytų pavyzdį šeimoje.

Jei pastebite, kad vaikui tai kelia sunkumų arba jis neturi didelio susidomėjimo, galite ieškoti būdų, kaip žaismingai įtraukti jį į skaitymo procesą. Pavyzdžiui, mieste galite ieškoti pažįstamų raidžių iškabose arba lauko reklamose ir jas garsiai vardinti. Arba rudenį galite naudoti kaštonus, ant kurių užrašyti raides, traukti jas iš maišelio arba dėžutės ir vardinti garsiai, piešti raides kreidelėmis, sudaryti jas iš mašinėlių ir pan.

Rašymo Įgūdžių Ugdymas

Rašymo žingsniai - kaip jau užsiminiau anksčiau - yra klausymas, kalbėjimas, piešimas. Pavyzdžiui, skaitymas yra rašymo dalis: jūs garsiai skaitote vaikui knygą ir išsiaiškinate, koks yra pavadinimas, kas yra autorius, kas yra iliustratorius, apie ką knygoje kalbama. Nebijokite užduoti tokių klausimų kaip: kokie yra pagrindiniai veikėjai? Kur vyko istorijos veiksmas? Kodėl Pepė nusiminė? Nupiešk, kas tau buvo įdomiausia. Diskutuokite apie tai, ką matote iliustracijose; apie tai, ką papasakojo knyga; ko vaikas iš jos išmoko ir pan.

Kalbėdamas vaikas išmoksta reikšti savo mintis, atsakyti į klausimus (į temą!), užduoti klausimus naudojant „kas, ką, kur, kada, kodėl ir kaip”. Pradžioje tegul nupiešia istoriją, o tekstą diktuoja.

Kai vaikas pradeda rašyti, jam reikia pagalbos. Kokios? Visų pirma, padėti „įgarsinti” mintis. VIsų antra, „įgarsinti” tai, ką jis rašo - išmokyti vaiką paraidžiui įvardinti visas raides. Pradėjęs skaityti vaikas mokosi jungti, o pradėdamas rašyti vėl mokosi atskirti raides, kad išgirstų tik tas, kurias ir reikia užrašyti.

Vaiko užrašytos mintys turi sulaukti dėmesio, kad jis pajustų rašymo prasmingumą. Jeigu vaikas rašys, tačiau tekstą perskaitys tik mokytoja (ir dar raudonai ištaisys klaidas!), tai motyvacija rašyti tikrai neaugs.

Bet, mielieji, nepamirškime, kad priešmokyklinuko akies rankos koordinacija bei smulkioji motorika dar nėra tokia, kokia yra suaugusio žmogaus.

Viena mano priešmokyklinukų smagiausių veiklų buvo rašymas pudingu: nupirkdavau vanilinio (skonį vis keisdavau) pudingo, įkrėsdavau vaikams į vienkartines lėkštutes po didelį šaukštą, vaikai nusiplaudavo rankas ir pirštuku rašydavo raidę, apie kurią kalbėdavome. Didžiąją ir mažąją. Jeigu taisyklingai užrašydavo, galėdavo pirštą nulaižyti. Smagumėlis! Taip rašydavo ir ant smėlio. Arba nežiūrėdami čiupinėdavo mano iš švitrinio popieriaus iškirptas raides ir turėdavo atspėti, kokią raidę čiupinėja. Dar viena smagi veikla poromis - vaikai rašo raidę kitam vaikui ant nugaros, ir tas, ant kurio nugaros rašoma, turi atspėti, kokia raidė buvo užrašyta. Raides galima rašyti ir kūnu (vaikų grupė iš savo kūno turi sudėlioti 3D raides taip, kad kita vaikų grupė atspėtų), ir ore (Ryto Rato metu).

Rašymo Sunkumai ir Kaip Juos Įveikti

Su šiais ir kitais panašiais klausimais labai dažnai susiduriama dirbant su įvairaus amžiaus vaikais: tiek su neurotipiniais vaikais, tiek su raidos sutrikimą turinčiais vaikais. Atrodo, kad rašymas ir piešimas vis labiau tampa „nemėgstama“ vaikų veikla, o tėvams kelianti vis daugiau nerimo ypač tada, kai vaikas atkeliauja į pirmąją klasę. Būtent dėl šios priežasties norisi šia tema pakalbėti šiek tiek plačiau ir suteikti tėvams rekomendacijas, kaip padėti vaikui išspręsti rašymo problemas, kaip vaikui „susidraugauti“ ir pamėgti šią veiklą.

Pirmiausia reikėtų pradėti nuo to, kad rašymas yra kompleksinis įgūdis, kuris reikalauja iš vaiko tam tikro pasiruošimo, žinių ir pastangų ir būtent dėl šios priežasties, kad rašymas yra sudėtingas procesas, dažnai vaikams tiesiog pritrūksta motyvacijos pradėti/užsiimti šia veikla. Kitas ne ką mažiau svarbus momentas išsiaiškinti, kuri ranka pas vaiką yra dominuojanti, tam, kad galėtume vaiką mokinti, kuria ranka laikysime pieštuką, o kuria prilaikysime popieriaus lapą ir sėdėsime stabiliai.

Norint mokinti rašymo įgūdžių pradžioje reikia pradėti nuo paprastų simbolių elementų mokinimo tokių kaip: taškų jungimo, vertikalios, horizontalios linijų piešimo, vedžiojimo per punktyrines linijas ir tik vėliau pereiti prie savarankiško rašymo. Kita vertus, vaiką galime mokinti rašymo įgūdžių ne tik nuobodžiai sėdint prie stalo ir rašant popieriaus lape…. Mes galime paskatinti vaiką užsiimti ir smagia veikla, tokia kaip: raidžių, skaičių ar simbolių, figūrų piešimas putose - taip įtrauksime ir taktilinę pojūčių sistemą.

Atsiranda momentai kuomet vaikai, laikydami rašymo priemonę, labai stipriai ją spaudžia - tuomet matote itin ryškias linijas popieriaus lape. Dažnu atveju gali net sulūžti rašymo priemonės ar suplyšti popieriaus lapas, galiausiai vaikas greitai pavargsta, nes išnaudoja per daug jėgos atlikdamas šį veiksmą ir pradeda pykti, reikšti neigiamas emocijas.

Arba gali būti priešingas atvejis, kuomet rašymo priemonė suimama netvirtai, per švelniai, atrodo kad trūksta plaštakose jėgos. Tokiu atveju, popieriaus lape vos matome paliekamus rašymo priemonės ženklus, staiga krenta iš vaiko rankų pieštukas, tuomet vaikas stengiasi išlaikyti rašiklį taip pradėdamas laikyti netaisyklingai rašymo priemonę, įtraukdamas daugiau rankos pirštų ir taip atliekant papildomus rankų judesius.

Būtent dėl šios priežasties svarbu žinoti veiklas, kurios pagerina rašymo priemonės spaudimą. Labai noriu pasidalinti keliomis rekomendacijomis, kurios gali padėti vaikams pamėgti rašymo veiklą ir kurios pagerina priemonės spaudimą:

• Įvairūs pratimai atliekami su gumomis, kurie reikalauja didesnio raumenų pasipriešinimo.
• Ergoterapinės masės, kieto plastilino ar kamuoliuko minkymas, stiprina pirštų/plaštakos raumenis.
• Veiklos, kurios reikalauja stipresnio sugriebimo: plastilino karpymas, kempinės ar buteliukų tolygus suspaudimas ir atleidimas, galima rinktis veiklas, kuriose reikalingas skylamušis.
• Įvairūs pratimai, kurie stiprina pirštus ir plaštakos raumenis.

Rašymo sunkumų gali būti įvairių: dėl girdimojo suvokimo nepakankamumo, dėl gramatikos nesusiformavimo, dėl nesusiformavusios garsinės analizės sintezės įgūdžių (vaikas nemoka išskirstyti žodžių į garsus, skiemenis).

Jeigu rašymo sunkumų kyla dėl girdimojo suvokimo nepakankamumo arba girdimasis suvokimas neišlavintas, tokie vaikai sunkiau atskiria panašiai skambančius garsus. Rašymo ir skaitymo sunkumai gali persipinti tarpusavyje, vaikas gali blogiau tarti žodžius su priebalsių samplaikomis, raidė asocijuojasi su izoliuota fonema (dažnai neišgirsta garso „i“ žodyje, ypač tarp dvibalsių arba kaip minkštumo ženklo), blogiau įsimena garsą atitinkančią raidę, dėl artikuliacijos (ypač vaikams, turintiems anatominių pakitimų - vilko gomurys, kiškio lūpa, per siauras žandikaulis, dėl apraksijų, šveplavimo ir kt.) keičia netaisyklingai tariamus garsus ir pan.

Iš ko pastebime rašymo sutrikimus? „Pakitusi raidžių forma, eiliškumas žodyje ir rašymo krypties reversijos (veidrodinis rašymas ir pan.), rašybos taisyklių netaikymas, sakinių ribų nepaisymas (tai ypač pasireiškia diktuojant tekstą), neįskaitomas arba sunkiai įskaitomas raštas, praleidžiamos raidės ir panašiai“.

Priešmokyklinio Amžiaus Vaikų Rašymo Ypatumai

Penkerių-šešerių metų vaikai dažnai susidomi rašymu. Dažnai šiame amžiuje rašymo įgūdžiai gali varijuoti nuo minimalių iki bandymų užrašyti visas mintis mažosiomis raidėmis. Vienas įdomiausių etapų yra tas, kai vaikai dar negeba rašyti raidžių - jie tada rašo apskritimus, ovalus, brūkšnelius ir pan., ir visa tai „skaito”. Atkreipkite dėmesį, toks raštas būna iš kairės į dešinę, būna tarpai tarp žodžių, rašymas iš naujos eilutės ir pan. Vienas kitas dar net sudėlioja skyrybos ženklus. Tai rodo, kad vaikas jau supranta, kodėl mes užrašome tekstą.

Dauguma vaikų, atėjusių į priešmokyklinę klasę, jau daugiau-mažiau pažįsta raides bei geba užrašyti savo vardą. Vienas-kitas geba skaityti. Bet, kaip sakant, tai nėra nenormalu, nes juk priešmokyklinėje klasėje vaikas ir turi išmokti apie tai, kas yra rašymas, o mokymosi rašyti sudedamosios yra klausymas, kalbėjimas, mąstymas ir…viso to užrašymas.

Dauguma mokytojų pradeda mokyti rašyti nuo abėcėlės. Vieni moko tik didžiųjų, kiti - tik mažųjų raidžių. Efektyviausia - iškart viską. Vaikams raides - kurios šiaip yra abstrakcijos ir vaikams, dar nemąstantiems abstrakčiai, sunkiai suprantamos - lengviausia yra išmokti iškart mokantis ir mažųjų, ir didžiųjų. Tą jau galima pradėti darželiuose. Duokite vaikams užduotis, kur jie turi rasti „didžiąją” ir „mažąją” raideles. Pavyzdžiui, kalbate apie Lietuvos paukščius. Ir „į temą”, ir įdomu, ir vaikas supras, kad tai - raidžių pora ir t.t. Per šiuos metus vaikai išmoksta ne tik atpažinti raides, bet ir jas užrašyti. Beje, niekur (net JAV, kur dabar įvesti vadinamieji nauji griežti standartai!) nereikalaujama, kad vaikas išmoktų taisyklingai rašyti VISAS raides, bet reikalaujama, kad daugumą.

Lietuvių Kalbos Ypatumai Mokantis Rašyti

Lietuvių kalba gan dėkinga, kai kalbame apie mokymąsi rašyti. Kodėl? Todėl, kad iš esmės rašome taip, kaip tariame. Iš lėto tardami žodį gan nesunkiai suprantame, kaip jį užrašyti. Lietuvių vaikams sudėtingiausia yra minkštumo ženklas, dvibalsiai, įsidėmėtinos rašybos žodžiai (ir ne tik vaikams!), pradedantiems rašyti dar sunku tokie junginiai kaip „šč” greta, balsių trūkumas (dažnai vaikai rašo ne „grįžus”, o „girįžus”) ir pan.

Kai tik vaikas pradeda rašyti, nepulkite taisyti klaidų. Tai labai svarbu! Kodėl? Todėl, kad vaikas turi suprasti, kad visų pirma rašymas yra skirtas komunikacijai. Pamažu, kasdien vis daugiau rašydamas, vaikas išmoks taisykles ir pradės taisyklingai rašyti. Taisyklių nebrukite, tačiau stebėkite, ar vaikas tobulėja. Jeigu tobulėja - viskas gerai. Jeigu ne, pasikonsultuokite su logopedu, nes tai gali būti ir mokymo(si) sutrikimas.

Veiklos Priešmokyklinukams 2021-2023 Metais

Pateikiame keletą įdomių veiklų, kuriose dalyvavo priešmokyklinukai 2021-2023 metais:

• 2023 m. lapkričio 21 dieną Ukmergės vaikų l/d „Nykštukas“ priešmokyklinių „Pelėdžiukų“ ir „Gudručių“ grupių vaikai apsilankė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariate.
• 2023 metų spalio 18 ir 20 dienomis vaikų l/d „Nykštukas“ priešmokyklinukai išvyko į Duonos kepimo edukaciją prezidento A. Smetonos dvaro muziejaus senųjų amatų centre.
• 2023 m. rugsėjo 27 dieną įstaigos “Gudručių” grupės ugdytiniai su mokytoja ir mokytojos padėjėja prisijungė prie vaikų l/d “Buratinas” iniciatyvos paminėti Pasaulinę turizmo dieną.
• 2023 metų rugsėjo 19 dieną ir 21 dieną Ukmergės vaikų l/d „Nykštukas“ priešmokyklinukai naujus mokslo metus pradėjo ekskursija į Jonavos alpakų ūkį.
• 2023 metų liepos 14 dieną Ukmergės vaikų l/d ” Nykštukas” Rečionių skyriuje stovyklaujantys priešmokyklinukai aplankė Anykščių Pažintinį Basų kojų ECO taką.
• 2023 metų birželio mėnesį vaikų lopšelio - darželio „Nykštukas“ jungtinė priešmokyklinukų grupė ir mokytojos Rečionių skyriuje įgyvendino projektą „Aš - gamtos vaikas“.
• 2023 metų birželio 9 dieną vaikų l/d. “Nykštukas” priešmokyklinukai, stovyklaujantys Rečionių darželyje, apsilankė pas tautodailininkę Anelę Stancikienę.
• 2023 m. kovo 23 dieną priešmokyklinukų rinktinė grupė dalyvavo Ukmergės rajoniniame ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigų kultūriniame renginyje “Šoks vaikučiai šokinį”.
• Nuo 2023 m. sausio 16 dienos Ukmergės vaikų l/d „Nykštukas“ priešmokyklinukai pradėjo lankyti Pramogų korporacijoje vykstančius laipiojimo užsiėmimus - treniruotes.
• 2022 m. spalio 28 dieną “Gudručių” ir “Pelėdžiukų” grupių vaikai lankėsi Ukmergės policijos komisariate, kur vyko saugaus eismo pamokėlė.
• 2022 m. Spalio 20 dieną “Gudručių” ir “Pelėdžiukų” grupių vaikai keliavo į „Šilo“ progimnaziją žiūrėti Alytaus lėlių teatro „Aitvaras“ aplinkosaugos temai skirtą spektaklį „Kontis ir Tvarkius“.
• “Gudručių” ir “Pelėdžiukų” grupės vaikai kartu su mokytojomis dalyvavo ilgalaikiame projekte “Mąstau, kuriu - pramogų parką turi”.
• 2022 m. gegužės 4 dieną priešmokyklinių grupių vaikai lankėsi Ukmergės meno mokyklos dailės skyriuje, kur vyko atvirų durų dienos.
• 2022 m. Balandžio 12-13 dienomis vaikų l/d “Nykštukas” priešmokyklinių „Pelėdžiukų“ ir „Gudručių“ grupių vaikai dalyvavo muiliukų gaminimo edukacijoje.
• 2022 m. Kovo 29 dieną vaikų l/d „Nykštukas“ vyresnieji ugdytiniai ir priešmokyklinukai dalyvavo edukacinėje pasakų pamokoje su rašytoja Neringa Tik.
• Vaikų l/d „Nykštukas“ priešmokyklinių „Gudručių“ ir „Pelėdžiukų“ grupių vaikai 2022 m. vasario mėnesį organizavo projektą “Aš augu Ukmergėj”.
• 2022 m. vasario 25 dieną priešmokyklinių „Gudručių“ ir „Pelėdžiukų“ gupių vaikai dalyvavo edukacijoje „Užgavėnių kaukės“.
• 2022 m. Vasario 22 dieną vaikų l/d „Nykštukas“ priešmokyklinukai lankėsi Ukmergės kraštotyros muziejuje ir dalyvavo edukacijoje „Atrask ir pažink savo kraštą per archeologiją“.
• 2022 m. sausio 17 - 21 dienomis vaikų l/d „Nykštukas“ vyresnieji vaikai ir priešmokyklinukai dalyvavo virtualioje edukacinėje pamokoje „Legendų pilis“.
• 2021 m. gruodžio 16 dieną vaikų l/d „Nykštukas“ vyresniųjų ir priešmokyklinių grupių vaikai lankėsi Ukmergės kraštotyros muziejuje, dalyvavo Kalėdiniame edukaciniame užsiėmime.
• 2021 m. Gruodžio 10 dieną, vaikų l/d „Nykštukas“ priešmokyklinukai dalyvavo žvakių liejimo edukacinėje veikloje „Bitute pilkoji“ .
• 2021 m. Lapkričio 30 d. priešmokyklinukai dalyvavo edukaciniame užsiėmime „Pažintis su graužikais“.

Šios veiklos rodo, kaip įvairios edukacinės programos ir išvykos gali padėti turtinti vaikų žodyną ir lavinti kalbos įgūdžius.

Išvados

Turtinti priešmokyklinuko žodyną yra labai svarbu, nes tai padeda jam sėkmingai pasiruošti mokyklai, lavina kalbos įgūdžius ir skatina bendravimą. Žaidimai, pasakos, skaitymas ir įvairios edukacinės veiklos yra puikūs būdai, kaip padėti vaikui augti ir tobulėti.

Literatūra:

• Barzdonytė-Morkevičienė L., 2009, Kalbos ugdymas.
• Bernotienė R., Juraitienė I. „Ikimokyklinio amžiaus vaikų lietuvių valstybinės kalbos ugdymas. Metodiniai patarimai“. Ugdymo plėtotės centras.
• Glebuvienė V. S., Mazolevskienė A. (sudar.), 2010, Jums maži ir dideli: Skaitiniai vaikams.
• Liuda Jarošienė. Kauno „Ryto“ pradinės mokyklos specialioji pedagogė, logopedė ekspertė.
• Raimonda Žemaitaitienė.

tags: #kodel #reikia #turtinti #priesmokyklinuko #zodyna