Pagalbinio ūkio paskirties pastato patalpų reikalavimai Lietuvoje

Nekilnojamojo turto paskirtis yra vienas iš pagrindinių dalykų, kurį būtina žinoti tiek turto savininkams, tiek nuomininkams, norint užtikrinti teisėtą ir efektyvų turto naudojimą.

Šiame straipsnyje aptarsime reikalavimus, taikomus pagalbinio ūkio paskirties pastatams Lietuvoje, galimybes juose gyventi, paskirties keitimo procedūras ir atsakomybę už pažeidimus.

Pagalbinio ūkio paskirties pastatai: kas tai?

Pagalbinio ūkio paskirties pastatams be gyvenamųjų patalpų priskiriami tvartai, daržinės, sandėliai, garažai, vasaros virtuvės, dirbtuvės, pirtys, kietojo kuro sandėliai (malkinės) ir panašiai, kurie tarnauja pagrindiniam daiktui.

Pagalbinio ūkio paskirties pastatas - be gyvenamųjų patalpų, kuris neturi ypatingųjų ir neypatingųjų statinių požymių, kurio aukštis iki 5 m, o plotas iki 50 kv. m, yra priskiriamas I grupės nesudėtingiesiems statiniams, o pagalbinio ūkio paskirties pastatas be gyvenamųjų patalpų, kurio aukštis iki 8,5 m, o plotas iki 80 kv. m - II grupės nesudėtingiesiems statiniams.

Ar galima gyventi pagalbinio ūkio pastate?

Apibendrinant išdėstytą informaciją teigtina, kad pagalbinio ūkio paskirties pastatas, nepakeitus jo paskirties, negali būti naudojamas nei kaip gyvenamasis namas, nei kaip pastatas komercinei veiklai vykdyti.

Gyventi galite kur norite, tačiau tokios paskirties name gyventojai neregistruojami, būtina keisti paskirtį.

Tačiau jeigu pagalbinio ūkio paskirties pastate mažesnioji jo bendrojo ploto dalis statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ IX skyriuje nustatyta tvarka būtų suformuota atskiru nekilnojamojo turto objektu ir šių patalpų paskirtis pakeista į gyvenamąją, tokiose patalpose būtų galima gyventi.

Paskirties keitimas

Norint keisti ūkinio pastato paskirtį į gyvenamą, reikia projekto (rekonstrukcijos bei paskirties keitimo) ir leidimo keisti pastato paskirtį.

Gyvenamas pastatas turi ir atitikti esminius pastato reikalavimus-atitinkama energetinė klasė, vandentiekis, kanalizacija, šildymas.

Reikalavimai pagalbinio ūkio paskirties pastatams

Norint nuosavame sklype greta savo namo pastatyti pagalbinio ūkio paskirties pastatą, pvz., sandėliuką įvairiems daiktams laikyti, reikia laikytis nesudėtingojo pagalbinio ūkio paskirties pastatų statybai keliamų reikalavimų.

Žinotina, kad pagalbinio ūkio paskirties pastatas - be gyvenamųjų patalpų, kuris neturi ypatingųjų ir neypatingųjų statinių požymių, kurio aukštis iki 5 m, o plotas iki 50 kv. m, yra priskiriamas I grupės nesudėtingiesiems statiniams, o pagalbinio ūkio paskirties pastatas be gyvenamųjų patalpų, kurio aukštis iki 8,5 m, o plotas iki 80 kv. m - II grupės nesudėtingiesiems statiniams.

Atstumui iki sklypo ribos taikytinas statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas.

Kada reikalingas leidimas statybai?

Leidimas statyti naują I grupės nesudėtingąjį statinį privalomas, jeigu naujas I grupės nesudėtingasis statinys statomas bent vienoje iš šių teritorijų:

• Kultūros paveldo objekto teritorijoje ar jo apsaugos zonoje;
• Kultūros paveldo vietovėje;
• Kurortuose;
• Kuršių nerijoje;
• Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje (jeigu statoma ne sodyboje);
• Magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijose, esančiose 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies.

Leidimas statyti naują II gr. nesudėtingąjį pagalbinio ūkio paskirties pastatą privalomas tik tuo atveju, jei žemės sklypas yra bent vienoje šių teritorijų:

• Kurortuose;
• Kuršių nerijoje;
• Mieste;
• Konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje;
• Kultūros paveldo objekto teritorijoje;
• Kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje;
• Kultūros paveldo vietovėje;
• Gamtos paveldo objekto, valstybinio parko, valstybinio rezervato, draustinio ar biosferos rezervato buferinės apsaugos zonoje (jei pagal Saugomų teritorijų įstatymą šioje teritorijoje statyba galima);
• Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje (jeigu statoma ne sodyboje);
• Magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijose, esančiose 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies.

Savarankiškai pasitikrinti, ar planuojamam statyti objektui SLD privalomas galite čia.

Atsakomybė už statinio (jo patalpų) naudojimą ne pagal paskirtį

Taigi statinių naudotojai privalo naudoti statinį (jo patalpas) pagal paskirtį.

Fizinių asmenų atsakomybė už statinio (jo patalpų) naudojimą pažeidžiant nustatytus reikalavimus ir (ar) naudojimą ne pagal paskirtį nustatyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 359 straipsnyje.

Statinio (jo patalpų) naudojimas pažeidžiant Statybos įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytus reikalavimus ir (ar) naudojimas ne pagal paskirtį, išskyrus atvejus, kai statinys (jo patalpos) naudojamas (naudojamos) ne pagal paskirtį Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka, užtraukia baudą nuo 140 iki 1 500 eurų.

Pakartotinai padarytas toks administracinis nusižengimas užtraukia baudą nuo 200 iki 3 000 eurų.

Primename, kad, vadovaujantis Statybos įstatymo 49 straipsnio nuostatomis, pastatų naudojimo priežiūrą vykdo savivaldybių administracijos.

Šie viešojo administravimo subjektai taiko ir administracinę atsakomybę už pažeidimus (tarp jų - už statinio ar jo dalies naudojimą ne pagal paskirtį).

Pastato paskirties svarba

Pastato (patalpų) paskirtis rodo jo naudojimo tikslą (žmonėms gyventi, ūkinei komercinei ar kitai veiklai vykdyti).

Skirtingų paskirčių rūšims yra taikomi skirtingi sveikatos, apsaugos nuo triukšmo, gaisrinės saugos, automobilių stovėjimo vietų skaičiaus ir kiti reikalavimai.

Pagal paskirtį pastatai yra skirstomi į gyvenamuosius ir negyvenamuosius.

Pastatas (patalpa) priskiriamas prie tam tikros paskirties pogrupio, jeigu jo visas bendrasis plotas arba didžiausioji jo dalis naudojama tai paskirčiai.

Gyvenamosios paskirties pastatai (patalpos) - tai pastatai (patalpos), kurie skirti žmonių gyvenimui.

Negyvenamosios paskirties pastatai (patalpos) - tai pastatai (patalpos), kurie nėra skirti nuolatiniam gyvenimui, o kitoms veikloms, tokioms kaip komercinė, administracinė, gamybinė, pramoninė ar visuomeninė.

Pastato (patalpų) paskirtis yra reikšminga ne tik dėl jų atitikties skirtingiems saugos, sveikatos ir kt. reikalavimams, tačiau gali lemti ir kitas svarbias aplinkybes, pavyzdžiui, mokesčius.

Jeigu fizinio asmens disponuojamas nekilnojamasis turtas yra mokslo, poilsio, ūkio, garažų, fermų ir kt.

Tam tikrais atvejais teisės aktai leidžia naudoti pastatą (patalpas) nepakeitus paskirties.

Pavyzdžiui, gyvenamosios paskirties name ar jo patalpose galima vykdyti fotografavimo, meninės kūrybos, švietimo paslaugų, sveikatos priežiūros, odontologinės praktikos veiklas.

Pastato paskirtis yra svarbus aspektas, lemiantis tiek jo naudojimo galimybes, tiek savininkų teises ir pareigas.

Lentelė: Pagalbinio ūkio paskirties pastatų klasifikacija

tags: #pagalbinio #ukio #paskirties #pastatu #patalpos