Drabužių džiovinimo, kaip atskiro buities darbo, per daug nesureikšminame. O be reikalo - drabužis gali būti puikiai išskalbtas, tačiau jei jis bus prastai išdžiovintas, tikrai nedvelks gaiva.
Taigi, džiovinimas atrodo visai rimtas reikalas, o skalbinių džiovykla - investicijų vertas buities reikmuo. Apžiūrint būstą, kuriame ketinate gyventi, svarbu apgalvoti, o kur gi džiovinsite drabužius?
Jei yra balkonas ar terasa - rūpestis atkrenta, jei turite savą kiemą - juo labiau. Tačiau dauguma jaunų šeimų (kuriose džiovinamų skalbinių kiekiai yra didžiausi) gyvena butuose, tad iš anksto numatyti vietą džiovyklai tiesiog būtina.
Tai turėtų būti ne „mažiausiai matoma“ vieta, o erdvi gerai ventiliuojama namų zona, kur džiovykla nesiliestų su baldais, o aplink liktų pakankamai erdvės. Asortimente galite rasti lauko arba vidaus džiovyklas.
Tam skirtos sulankstomos, mobilios džiovyklos. Jų pasirinkimas labai didelis, todėl prieš perkant reikėtų apgalvoti, kiek vietos skirsite džiovinimo zonai, kokius skalbinius džiausite dažniausiai.
Pačios populiariausios - į plotį išskleidžiamos džiovyklos, su vadinamaisiais „sparnais“. Džiovyklos gali būti įvairių aukščių, tad jeigu esate aukštaūgių šeima ar labai dažnai skalbiate patalynę ir ilgus vonios rankšluosčius, jums labiau tiks paaukštinta džiovykla.
Jeigu taupote erdvę, vertėtų rinktis išskleidžiamą į aukštį džiovyklą, vadinamąjį „bokštą“, arba skėtinę džiovyklą, kuri yra lyg mažesnė lauko džiovyklos versija. Jeigu erdvės itin mažai, tinkamiausias pasirinkimas - kabinama džiovykla. Ją galima kabinti ant radiatorių, balkono atbrailų ar tvirtinti prie sienos.
Vienintelė vieta džiovinimui vonia? Pagalvokite ir apie džiovinimo poreikį - ar skalbiate dažnai, mažais kiekiais? O gal retai, tačiau per dieną išskalbiate visus ilgesnį laiką kauptus skalbinius?
Džiovinimas lauko sąlygomis turi daug privalumų: vienu metu galima padžiauti daugiau skalbinių, jie išdžiūsta greičiau, būna gaivūs. Be to, šiuolaikinės džiovyklos turi papildomą apsaugą nuo saulės ar lietaus, tad skalbinius galima palikti lauke bet kokiomis oro sąlygomis.
Džiovinimą lauke (ypač saulėtoje vietoje) rekomenduoja ir PSO, kaip koronaviruso prevenciją. Džiovinimui lauke skirtos didesnių gabaritų džiovyklos. Jos taip pat gali būti išskleidžiamos į plotį ar aukštį, o pačios populiarios - skėtinės lauko džiovyklos. Suskleistos jos neužima daug vietos.
Taip pat tokios džiovyklos mobilios ir lengvos, jas nesunku perkelti iš vienos vietos į kitą, nesudėtinga tvirtinti. Apie džiovinimo priedus taip pat vertėtų pagalvoti.
Ar žinojote, kad jau sukurti skalbinių segtukai, pagaminti iš itin minkšto plastiko ir nepaliekantys įspaudų drabužiuose? Kad vis labiau populiarėja drabužių tinkleliai mezginių džiovinimui? Specialūs priedai prie džiovyklų, smulkių skalbinių džiovimui (pvz., kojinėms)?
Kartais pasitaiko, kad namuose skalbiniai neišdžiūsta taip greitai, kaip norėtųsi. Tai gali lemti kambario temperatūra ir oro drėgnumas. Džiovinant skalbinius bute, patalpos drėgmė padidėja iki 30 proc. Tai sukuria idealią mitybos terpę veistis įvairioms bakterijoms ir grybeliams, todėl ekspertai ragina žmones skalbinius džiovinti gerai vėdinamose patalpose arba lauke.
Manoma, kad vienoje partijoje šlapių drabužių, ištrauktų iš skalbyklės, yra apie 1-2 litrai vandens, kuris vėliau išgaruoja kambaryje. Taigi, jei džiovinate skalbinius patalpoje, ją reikėtų dažnai vėdinti - ne praversti mikroventiliacijos angą, bet plačiai atidaryti langą. Ventiliatoriai virtuvėje ir vonios kambariuose taip pat gali padėti išspręsti drėgmės problemą.
Labiausiai džiovinimui netinka svetainė ir miegamasis. Džiaustyti skalbinius reikia iškart, kai jie išskalbiami. Ant pakabų sukabinti drabužiai išdžiūsta greičiau nei ant virvės, perlenkti pusiau. Be to, tokiu būdu džiovinant nelieka lenkimo ar susiraukšlėjimo žymių.
Kad nesusitrauktų, dirbtinio šilko sijonus ir sukneles džiovinkite prie apatinio krašto prikabinę spaustukus. Kad neišsitemptų, išskalbtus vyriškus marškinius ir moteriškas palaidinukes džiaukite apačia aukštyn, apatinius drabužius spaustukais tvirtinkite už petnešėlių.
Standintų skalbinių negalima džiovinti šaltyje, nes žemoje temperatūroje krakmolas netenka savo savybių ir skalbiniai pasidaro lipnūs. Jeigu skalbsite vakare ir skalbinius padžiausite prieš einant miegoti, tikėtina, kad ryte juos jau rasite sausus.
Nepamirškite nurinkti išdžiūvusių skalbinių. Mezginius ir kitus „jautrius“ drabužius patariama džiovinti sudėtus į specialius džiovinimo maišus. Mezginių negalima džiovinti ant virvės - jie gali susitraukti, prarasti formą, nutįsti.
Plonus nėriniuotus audinius džiovinkite ne prisegdami segtukais, o pririšdami siūlu. Atrodytų, visi mokame išdžiovinti skalbinius, nes reguliariai tenka tai daryti. Kas gi čia tokio sudėtingo?
Vis dėlto neatsižvelgus į kai kuriuos niuansus, kurių nežinome arba tiesiog nekreipiame į juos dėmesio, rezultatas netenkina - kambaryje per daug drėgmės, o parą jame džiūvę skalbiniai tapo kieti it mediniai. Idealiausiu atveju skalbinius reikėtų džiovinti lauke arba balkone, padžiautus ant virvės. Tačiau ne visi turi tokią galimybę.
Ką daryti tokiu atveju? Nelieka kitos išeities, kaip įsigyti sulankstomą skalbinių džiovyklą, kurią prireikus galima būtų išskleisti kuriame kambario kampe ir padžiauti ant jos šlapius drabužius. Neretai tokiais atvejais skalbiniai neišdžiūva taip greit kaip norėtųsi ir dėl to kalta kambario temperatūra ir oro drėgnumas.
Drėgnose patalpose skalbiniai džiūva net tris dienas, bet tokiomis sąlygomis išdžiūvę jie būna suplėkę, neatrodo iki galo sausi. Vertėtų pamąstyti apie džiovyklę - jei tik bute yra vietos tokiam prietaisui.
Paprastai džiovyklė statoma šalia skalbimo mašinos, ji akivaizdžiai palengvina kalno skalbinių džiovinimą. Pigesnis variantas yra sulankstoma elektrinė skalbinių džiovykla, kuri yra jungiama į elektros tinklą ir padžiautus skalbinius išdžiovina daug greičiau.
Ypač tokio prietaiso naudą pajusite žiemos metu - skalbiniai jau po kelių valandų bus visiškai sausi, o patalpa neatvės, kaip dažnai būna, kai joje ilgai džiūsta šlapi skalbiniai. Jei yra pasitaikę atvejų, kad išdžiūvę skalbiniai skleidžia nelabai malonų kvapą, turėkite omenyje, kad džiaustyti skalbinius reikia iškart, kai jie išskalbiami.
Pirties džiovinimo privalumai
Pirtis yra ne tik puikus būdas atsipalaiduoti, bet ir efektyvi vieta drabužių džiovinimui. Karštis ir drėgmė suteikia galimybę greitai ir efektyviai išdžiovinti drabužius.
Kodėl džiovinti pirtyje?
Džiovinimas pirtyje turi daugybę privalumų, kurie gali pagerinti ne tik drabužių būklę, bet ir jūsų savijautą. Pirmiausia, karštis ir drėgmė pirtyje leidžia drabužiams džiūti greičiau nei įprastai.
Pirtyje esantis garas padeda atpalaiduoti pluoštus, todėl drabužiai išlieka minkšti ir malonūs dėvėti. Be to, džiovinimas pirtyje sumažina kvapų ir bakterijų kaupimąsi, nes šiltas oras padeda išgaruoti drėgmę.
Tai ypač naudinga, kai kalbame apie rankšluosčius ar sportinę aprangą, kurie gali lengvai įgauti nemalonų kvapą. Pirtis taip pat suteikia galimybę džiovinti drabužius natūraliai, be chemikalų, kurie gali būti naudojami tradicinėse džiovyklėse.
Tokiu būdu, drabužių džiovinimas pirtyje yra ne tik praktiškas, bet ir sveikas pasirinkimas jūsų namams.
Pirties džiovinimo privalumai:
- Pirtis suteikia idealią aplinką, kurioje karštis ir drėgmė padeda drabužiams greičiau išdžiūti.
- Šiluma, sklindanti iš garų, leidžia efektyviai pašalinti kvapus ir nešvarumus, todėl drabužiai ne tik džiūsta, bet ir tampa gaivesni.
- Džiovinimas pirtyje padeda išvengti žalos, kurią gali sukelti tradiciniai džiovyklės metodai, pavyzdžiui, išblukimas ar deformacija.
- Pirtis puikiai tinka džiovinti natūralius audinius, tokius kaip vilna ar medvilnė, kurie reikalauja švelnesnio džiovinimo proceso.
- Džiovinimas pirtyje gali sumažinti drabužių raukšlėjimą, tad juos vėliau bus lengviau lyginti.
- Ši praktika yra ekologiška, nes mažina energijos sunaudojimą, lyginant su elektrinėmis džiovyklėmis.
Pasiruošimas džiovinimui pirtyje:
Prieš pradedant džiovinti, svarbu pasiruošti tinkamai. Nusiprauskite po dušu, kad kūnas būtų sausas. Pasirūpinkite, kad pirtis būtų šilta ir drėgna, o drabužiai švarūs.
Pirties temperatūros ir drėgmės nustatymas:
Norint efektyviai džiovinti pirtyje, būtina tinkamai nustatyti temperatūrą ir drėgmę. Pirtis, ypač garinė, turi būti pakankamai šilta, kad drabužiai greitai išdžiūtų.
Rekomenduojama, kad temperatūra siektų apie 70-90 laipsnių Celsijaus, o drėgmė turėtų būti didelė, apie 80-100 procentų. Tačiau svarbu nepamiršti, kad per didelė drėgmė gali sumažinti džiovinimo efektyvumą, todėl gali prireikti reguliariai vėdinti patalpą.
Džiovinant drabužius, patartina juos pakabinti ant specialių kablių arba džiovyklių, kad jie būtų tolygiai apšildyti. Taip pat naudinga kartais apversti drabužius, kad džiūvimas vyktų greičiau ir tolygiau. Šie paprasti žingsniai padės pasiekti geresnių rezultatų džiovinant pirtyje.
Ką turėtumėte turėti omenyje prieš džiovinant:
Prieš pradėdami džiovinti drabužius pirtyje, svarbu atsižvelgti į kelis aspektus. Pirmiausia, įsitikinkite, kad drabužiai yra švarūs ir be muilo likučių, nes tai gali sumažinti džiovinimo efektyvumą.
Taip pat, geriausia džiovinti natūralius audinius, tokius kaip medvilnė ar lino, nes sintetiniai gali sugesti dėl aukštos temperatūros. Be to, prieš džiovinimą drabužius reikia gerai išgręžti, kad pašalintumėte didžiąją dalį drėgmės.
Pirtis turi būti tinkamai vėdinama, kad oras cirkuliuotų, o drėgmė nesikauptų. Taip pat rekomenduojama džiovinti drabužius atskirai, kad jie nesusiglamžytų.
Ir nepamirškite, kad pirtis turėtų būti ne per karšta, kad drabužiai būtų džiovinami efektyviai ir saugiai.
Džiovinimo procesas pirtyje:
Džiovinant pirtyje, svarbu atkreipti dėmesį į drabužių išdėstymą. Geriausia juos kabinti ant specialių kabliukų, kad karštis pasiektų kiekvieną kampelį ir džiovinimas būtų efektyvus.
Kokie daiktai geriausiai džiūsta pirtyje?
Pirtyje džiūsta įvairūs daiktai, tačiau kai kurie iš jų efektyviau nei kiti. Rekomenduojama džiovinti rankšluosčius, chalatus ir kitus drabužius, pagamintus iš natūralių audinių, tokių kaip medvilnė.
Šie audiniai gerai sugeria drėgmę ir greitai džiūsta šiltoje aplinkoje. Taip pat puikiai džiūsta vilnos gaminiai, kurie turi šilumą sulaikančių savybių.
Eteriniai aliejai ar specialūs kvapų priedai gali būti naudojami džiovinant drabužius, kad jie įgautų malonų aromatą. Svarbu atkreipti dėmesį, kad sintetinių audinių džiovinimas pirtyje gali būti mažiau efektyvus dėl jų prastų drėgmės sugėrimo savybių.
Be to, džiovinant drabužius pirtyje, būtina juos kabinti ant specialių kabliukų ar džiovintuvų, kad jie gerai cirkuliuotų oru.
Džiovinimo trukmė ir technika:
Džiovinimo trukmė pirtyje priklauso nuo drabužių tipo ir storio, taip pat nuo pirties temperatūros. Paprastai lengvi drabužiai, tokie kaip rankšluosčiai, džiūsta per 30-60 minučių.
Stori drabužiai gali užtrukti ilgiau, net iki 2 valandų. Svarbu, kad drabužiai būtų pakabinti erdvėje, kur gali cirkuliuoti oras. Geriausia naudoti specialias džiovinimo pakabas, kad drabužiai nesusigūžtų ir geriau išdžiūtų.
Taip pat patariama neperkrauti džiovinimo erdvės, nes tai gali sumažinti efektyvumą. Jei pirtis yra labai drėgna, džiovinimo procesas gali užtrukti ilgiau.
Kartais naudinga pakuoti drabužius į švarią, sausą medžiagą, kad pagreitintumėte džiovinimą. Dėl drėgmės ir karščio pirties aplinkoje drabužiai džiūsta greičiau nei įprastoje patalpoje.
Patogumai ir papildomi patarimai:
Pirties džiovinimo procesas gali būti efektyvesnis, jei naudositės drėgnu rankšluosčiu. Tinkamai išdėstykite drabužius, kad karštas oras cirkuliuotų ir džiovintų greičiau.
Kaip užtikrinti efektyvų džiovinimą:
Norint užtikrinti efektyvų džiovinimą pirtyje, svarbu laikytis kelių paprastų taisyklių. Pirmiausia, prieš džiovinant drabužius, įsitikinkite, kad pirtis yra tinkamai įkaitinta, o temperatūra siekia mažiausiai 70°C.
Taip pat svarbu, kad drabužiai būtų gerai išdžiovinti nuo vandens, nes drėgni audiniai džiūsta ilgiau. Galite pasinaudoti specialiu džiovinimo stendu arba kabinti drabužius ant skersinių, kad oras laisvai cirkuliuotų.
Venkite per daug drabužių vienu metu, kad nesumažėtų oro cirkuliacija. Taip pat rekomenduojama džiovinti drabužius atskirai, kad jie nekristų vienas ant kito.
Galiausiai, stebėkite džiovinimo procesą - perteklius drėgmės gali sukelti pelėsių atsiradimą, todėl svarbu užtikrinti, kad pirtis būtų tinkamai vėdinama.
Dažniausios klaidos ir kaip jų išvengti:
Džiovinant pirtyje, svarbu vengti dažniausiai pasitaikančių klaidų, kurios gali sumažinti džiovinimo efektyvumą. Pirma, nepakankamas drabužių paruošimas gali pailginti džiovinimo laiką. Prieš įdedant drabužius, juos reikia gerai išplauti ir išdžiovinti nuo vandens, kad pirtis būtų efektyvi.
Antra, per didelis drabužių kiekis gali sukelti oro cirkuliacijos problemas, todėl rekomenduojama džiovinti po kelis drabužius vienu metu. Trečia, nepamirškite stebėti temperatūros ir drėgmės lygio pirtyje, nes per aukšta drėgmė gali sulėtinti džiovinimo procesą.
Galiausiai, kai kurie žmonės pamiršta, kad natūralūs audiniai geriau džiūsta, todėl sintetinių drabužių dėvėjimas gali būti klaida.
Kaip palaikyti optimalią oro drėgmę?
Optimali oro drėgmė labai svarbi. Drėgmės lygį galima išmatuoti drėgnomačiu. Namuose bei darbo patalpose žmogui rekomenduojama 40 ir 60 % drėgmė, tačiau šaltuoju metų laiku šildymas labai išsausina patalpų orą.
Ypač svarbu komfortišką drėgmės lygį palaikyti miegamajame, nes tai stipriai pagerina miego ir poilsio kokybę. Medikai patalpose rekomenduoja palaikyti apie 40-60 % drėgmę.
Dėl sauso oro džiūsta ir skauda akis, sausėja ir pleiskanoja oda, džiūsta burna ir nosies gleivinė, prastėja miegas. Namų vidaus apdaila ar baldai, pagaminti iš medienos ar audinių (užuolaidos, kilimas ir t. t.), sugeria iš oro labai daug drėgmės.
Jei oras per daug išsausėja, gali atsirasti plyšiai medienoje (grindyse, balduose ir t. t.) ir susidaryti elektrostatiniai krūviai. Šaltas oras gali turėti kur kas mažiau drėgmės nei šiltas.
Dėl šios priežasties drėgmės lygis vidaus patalpose žiemą dažnai nukrenta žemiau 30 %. Kuo didesnis skirtumas tarp lauko ir vidaus temperatūros, tuo oras patalpose būna sausesnis.
Drėgmės lygį lengviausia išmatuoti drėgnomačiu. Padėkite drėgnomatį kambario viduryje kuo toliau nuo langų bei durų ir tiesiog stebėkite drėgmės parodymus ekrane.
Jeigu drėgmės lygis bus mažesnis nei 40 %, jums reikalingas oro drėkintuvas. Lango atidarymas šaltuoju metų laiku nepadės padidinti drėgmės patalpose.
Žinoma, reguliarus, trumpai trunkantis skersvėjis labai svarbus siekiant palaikyti sveiką orą namuose (žiemą patalpas rekomenduojama vėdinti 3-5 kartus per dieną ne daugiau kaip po 5 minutes). Tačiau per dažnas ir per ilgai trunkantis vėdinimas dar labiau sausina orą.
Namuose laikomi augalai, gaminamas maistas, šlapi drabužiai ir kt. gali šiek tiek trumpam pakelti drėgmės lygį, tačiau tokiu būdu neįmanoma išlaikyti optimalios drėgmės ilgesnį laiką.
O jei patalpos labai sausos, tai šios priemonės turės labai mažai įtakos drėgmės lygiui. Ant radiatorių padžiauti šlapi rankšluosčiai ar vandeniu pripildyti puodai taip pat padės nežymiai padidinti drėgmę, tačiau vėl - tik trumpam.
Gripo virusai, bakterijos ir mikrobai sausame ore išgyvena ilgiau ir akių lygyje sklando ilgesnį laiką. Taip sausas oras skatina gripo virusų ir bakterijų perdavimą.
Patalpoje esant optimaliai drėgmei (40-60 %) kondensato ir vandens lašeliai ore prilimpa prie virusų bei bakterijų ir traukia juos žemyn.
Optimali (40-60 %) patalpų oro drėgmė mažina oro užterštumą dulkėmis, žiedadulkėmis ir kitomis dalelėmis. Vandens lašai arba kondensatas prilimpa prie šių orą teršiančių dalelių ir traukia jas žemyn.
Žemai sklandančios dulkės daro mažiau žalos žmogui, negu sklandančios akių lygyje. Prieš įsigydami drėkintuvą ar drėgmės surinkėją išsimatuokite patalpų drėgmę.
Lengviausia tai padaryti su skaitmeniniu drėgnomačiu. Pastatykite drėgnomatį kambario viduryje, geriausiai akių lygyje. Nelaikykite drėgnomačio arti lango, durų ar ventiliacijos angos.
Po kelių minučių jutikliai prisitaikys prie patalpos temperatūros ir parodys patalpos oro santykinę drėgmę. Medikai rekomenduoja 40-60 % santykinę drėgmę.
Jei drėgmė mažesnė kaip 40 %, jums reikalingas drėkintuvas ją padidinti. Sausas oras dažniausiai būna žiemą, kai šildymas veikia visu pajėgumu ir dėl to patalpose drėgmė dažnai nukrenta žemiau 30 %.
Langų atidarinėjimas tik dar labiau sausina orą. Lauko temperatūrai esant arti 00C oras gali išlaikyti vos 4 gramus vandens kubiniame metre.
Net jei šiomis sąlygomis santykinė drėgmė lauke yra 69 %, tai atitinka vos 18 % drėgmės lygį patalpų ore. Atvėrus langą ir įleidus šviežio oro jame esančio vandens kiekis išlieka toks pat, tačiau santykinė drėgmė kylant temperatūrai mažėja.
Šis drėgmės trūkumas gali būti kompensuotas tik naudojant oro drėkintuvus.
Oro drėkintuvo nauda:
- Sumažėja rizika susirgti gripu, nes virusai, esant optimaliai drėgmei, greitai žūva.
Renkantis oro drėkintuvą svarbiausias kriterijus - drėgmės išgarinimo kiekis. Kuo didesnis nurodytas drėgmės išgarinimo kiekis, tuo galingesnis drėkintuvas ir tuo didesnėms patalpoms jį galima naudoti.
Taip pat prieš perkant drėkintuvą rekomenduojame išsimatuoti esamą drėgmės lygį. Geriausia patalpų drėgmė žmogui - 50 %.
Jei patalpų drėgmė yra 40 % tai iki idealių sąlygų (50 %) išgarinti reikės dvigubai mažiau, nei ten, kur drėgmė 30 %.
Iš šaltų garų oro drėkintuvų (dar vadinami ventiliatoriniais drėkintuvais arba evaporatoriais) rekomenduotume rinktis oro drėkintuvą OSKAR (skirtas 30-50 kv. m patalpoms) arba oro drėkintuvą OSKAR BIG (skirtas 50-100 kv. m patalpoms).
Mažiausiu ventiliatoriaus greičiu prietaisai veikia tyliau nei ultragarsiniai, žymiai mažiau bijo kalkėto vandens bei labai gerai paskirsto drėgmę patalpose, garas nematomas, pigi eksploatacija.
Negana to, OSKAR BIG laimėjęs 2013 m. Iš ultragarsinių rekomenduotume rinktis JACK oro drėkintuvus. Šie prietaisai labai bijo kalkėto vandens, todėl svarbiausias kriterijus renkantis ultragarsinius drėkintuvus - nukalkinimo filtras.
Kuo jis didesnis ir kokybiškesnis, tuo efektyviau apsaugos prietaisą. JACK turi geriausios kokybės nukalkinimo filtrą rinkoje. Dar yra prietaisai, kurie vienu metu ir valo, ir drėkina.
Tai vadinamoji plovyklė, kuri išplauna orą per vandenį - ore esantys svetimkūniai nusėda vandenyje, kuris yra prietaise, o į patalpą išmetamas šiek tiek sudrėkintas oras.
Kodėl savo namuose jaučiatės prastai: jums džiūsta gleivinė ir kamuoja kvėpavimo takų ligos, dažniau užpuola alergijos, mikrobai ir kiti negalavimai, akys sudirgusios ar net paraudusios, oda šerpetojasi?
Visų šių simptomų ir negalavimų priežastis gali būti labai paprasta - jūsų būste sausas oras. Medikai rekomenduoja, kad namuose oro drėgmė būtų apie 50-60 proc., tačiau dažniausiai, ypač šildymo sezono metu, ji būna perpus mažesnė ir nesiekia net 30 proc.
Oro drėgmę namuose galima bandyti padidinti buitinėmis priemonėmis: ant radiatorių kabinti drėkintuvus su vandeniu ar dėti drėgnus skudurus, virinti vandenį, naudoti specialius garintuvus, atidarius langus iš lauko įleisti drėgnesnio oro.
Tačiau praktika rodo, kad visi šie būdai problemą sprendžia tik laikinai. Be to, šiuolaikiniuose namuose vyrauja grindinis šildymas, radiatorių retai pamatysi. Laikydamas pravertus langus švaistai šilumą ir pinigus.
Rekuperacija - efektyvus vėdinimo būdas
Tinkamą drėgmę, ir šviežią orą namuose garantuoja šiuolaikinė vėdinimo sistema - rekuperacija, kai iš patalpų šalinamas oras pašildo šviežią orą, kuris iš lauko tiekiamas į namus. Tačiau specialistai atkreipia dėmesį, kad ne bet kokia rekuperacinė sistema namuose padeda palaikyti drėgmę.
„Bent dalį drėgmės iš vėdinimo sistemos ištraukiamo oro į namams tiekimą orą padeda susigrąžinti rekuperatoriai su rotaciniais šilumokaičiai. Tačiau jie iš šalinamo oro gali sugrąžinti tik apie 30-50 proc. drėgmės, o likusią vis tiek prarandame“, - akcentuoja Linas Kakanis, trisdešimties metų šildymo, vėdinimo ir kondicionavimo sistemų diegimo patirtį sukaupusios bendrovės „Gilius ir Ko“ direktorius.
Tačiau specialistas atkreipia dėmesį ir į dar didesnį rotacinių rekuperatorių trūkumą: dėl konstrukcinių savybių besisukančio rotoriaus neįmanoma visiškai užsandarinti, todėl dalis namuose „panaudoto“ oro susimaišo su iš lauko paduodamu šviežiu, o tai gali lemti, kad į namus bus sugrąžinti virusai, bakterijos, grybeliai, kvapai, dulkės.