Neįgalumo Grupės Įtaka Socialinio Būsto Eilės Tvarkai Lietuvoje

Socialinis būstas Lietuvoje yra svarbi paramos priemonė, skirta užtikrinti būstą tiems gyventojų sluoksniams, kurie dėl finansinių ar socialinių priežasčių negali jo įsigyti ar išsinuomoti rinkos kainomis. Neįgalieji ir šeimos, kuriose yra neįgaliųjų, turi prioritetą laukiant socialinio būsto. Šiame straipsnyje aptarsime socialinio būsto sampratą Lietuvoje, jo teikimo sąlygas, iššūkius ir ateities perspektyvas, ypatingą dėmesį skiriant neįgalumo grupei.

Kas yra socialinis būstas?

Socialinis būstas - tai savivaldybei priklausantis būstas, kuris nustatytomis sąlygomis ir tvarka nuomojamas asmenims ir šeimoms, neturintiems nuosavo būsto arba turimas būstas yra netinkamas gyventi, ir kurių deklaruotas turtas bei gautos pajamos per kalendorinius metus neviršija įstatymu nustatytų ribų. Pagrindinis socialinio būsto tikslas - užtikrinti prieinamą ir saugų būstą tiems gyventojų sluoksniams, kurie dėl finansinių ar socialinių priežasčių negali jo įsigyti ar išsinuomoti rinkos kainomis.

Socialinio būsto fondą sudaro savivaldybių turimi butai ir namai. Šie būstai gali būti tiek naujos statybos, tiek senesni, renovuoti ar pritaikyti specialiųjų poreikių turintiems asmenims. Svarbu pabrėžti, kad socialinis būstas nuomojamas už gerokai mažesnę nei rinkos kainą, o nuomos sutartis paprastai sudaroma neterminuotai, kol nuomininkas atitinka nustatytus reikalavimus.

Be tiesioginės socialinio būsto nuomos, egzistuoja ir kitos paramos formos, pavyzdžiui, būsto nuomos mokesčio dalies kompensacija. Tai alternatyva tiems, kurie laukia eilėje socialinio būsto arba kuriems ši paramos forma yra tinkamesnė. Kompensacija leidžia asmenims ar šeimoms nuomotis būstą rinkoje, o savivaldybė padengia dalį nuomos išlaidų.

Per pandemiją, kai gyvenimai užsisklendė tarp keturių sienų, pajautėme, kad būstai, kuriuose sėdime, turi būti erdvesni ir geresnės kokybės. Vėliau, prasidėjus karui Ukrainoje, išaugusios šildymo ir elektros sąskaitos leido pajusti tikrąją stringančio renovacijos proceso kainą. Nors, anot naujausio Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) tyrimo, Lietuvos gyventojų išlaidos būsto reikmėms yra santykinai mažos, didelė jų dalis gyvena itin prastos kokybės būstuose. Idant Lietuvos būsto rinka taptų sveikesnė, EBPO siūlymu, reikia aktyvesnės būsto politikos, kuri daugiau pinigų ir teisių perleistų savivaldybėms.

Kuo skiriasi socialinis ir savivaldybės būstas?

Dabartinės būsto paramos formos yra aiškiai apibrėžtos įstatyme. Pirmiausia tai - subsidijos būstui įsigyti, taip pat išperkamoji nuoma, kuri gali būti kompensuojama iš valstybės biudžeto. Antra - parama būstui išsinuomoti. Įstatymas taip pat kalba apie atskirus - socialinio ir savivaldybės būsto - tipus. Visuomenę dažnai girdime vartojant municipalinio būsto sąvoką. Jeigu verstume tiesiogiai, tai savivaldybės būstas būtų jo atitikmuo.

Socialinis būstas yra teikiamas asmenims, kurie turi ribotas pajamas ir neturi kito, bent minimalius kokybės reikalavimus atitinkančio, būsto. O savivaldybės būstą kaip formą turime paveldėtą iš 90-ųjų metų, kai vyko būsto privatizacija. Tuomet būstas, kuris nebuvo privatizuotas pagal tuo metu galiojančius įstatymus, buvo suteiktas gyventojams nuomos pagrindais.

Šiandien Vilniuje socialinio būsto fondas yra auginamas, o savivaldybės būsto fondą siekiame šiek tiek mažinti. Tai leidžia ir įstatymas - jis numato galimybę savivaldybės būsto gyventojams pirkti juos už rinkos kainą. Kalbant apie municipalinį būstą, tokios sąvokos įstatyme dabar nėra.

Tačiau, orientuojantis į ateitį, turime įvairių lūkesčių. Akivaizdu, kad tokio fondo atsiradimas būtų dar viena būsto paramos forma vilniečiams. Galbūt tai būtų būstas tokių profesijų atstovams kaip medikai, pedagogai, socialiniai darbuotojai, gaisrininkai, policininkai ir panašiai.

Kam priklauso teisė į socialinį būstą?

Teisę į socialinį būstą ar jo nuomos mokesčio dalies kompensaciją reglamentuoja Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymas. Norint pretenduoti į šią paramą, asmuo ar šeima turi atitikti kelis esminius kriterijus:

• Gyvenamosios vietos deklaravimas: Asmuo ar šeima turi būti deklaravę gyvenamąją vietą Lietuvoje arba įtraukti į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą atitinkamoje savivaldybėje.
• Būsto neturėjimas: Pretendentai nuosavybės teise neturi turėti kito būsto Lietuvos teritorijoje arba turimas būstas turi būti fiziškai nusidėvėjęs daugiau kaip 60%, arba jo naudingasis plotas, tenkantis vienam šeimos nariui, turi būti mažesnis nei nustatyta įstatyme (paprastai 10-14 kv. m, priklausomai nuo aplinkybių).
• Pajamų ir turto ribos: Deklaruotas turtas ir per kalendorinius metus gautos pajamos neturi viršyti Vyriausybės nustatytų metinių pajamų ir turto dydžių. Šios ribos periodiškai peržiūrimos ir gali skirtis priklausomai nuo šeimos sudėties ir gyvenamosios vietos (pvz., didmiesčiuose ribos gali būti šiek tiek aukštesnės).

Svarbu pažymėti, kad sudarant laukiančiųjų eiles, prioritetas teikiamas tam tikroms asmenų grupėms. Įstatymas numato kelis sąrašus, pagal kuriuos skirstomi pareiškėjai:

• Jaunų šeimų sąrašas: Šeimos, kuriose abu sutuoktiniai arba vienas vaikus auginantis tėvas ar motina yra iki 36 metų amžiaus.
• Šeimų, auginančių tris ar daugiau vaikų, sąrašas.
• Neįgaliųjų ir šeimų, kuriose yra neįgaliųjų, sąrašas: Asmenys, kuriems nustatytas sunkus ar vidutinis neįgalumo lygis, arba darbingo amžiaus asmenys, netekę 60% ir daugiau darbingumo, taip pat šeimos, auginančios neįgalius vaikus ar kuriose yra neįgalių šeimos narių.
• Našlaičių ir be tėvų globos likusių asmenų sąrašas: Asmenys iki 36 metų amžiaus, kuriems buvo nustatyta globa (rūpyba) iki pilnametystės.
• Bendrasis sąrašas: Visi kiti asmenys ir šeimos, atitinkantys bendruosius kriterijus.
• Socialinio būsto nuomininkų, turinčių teisę į būsto sąlygų pagerinimą, sąrašas: Tie, kurie jau gyvena socialiniame būste, bet jis tapo per mažas pasikeitus šeimos sudėčiai arba yra netinkamos būklės.

Priklausymas prioritetinei grupei pagreitina galimybę gauti socialinį būstą, tačiau net ir tokiu atveju laukimo eilės gali būti ilgos.

Kaip kreiptis dėl socialinio būsto?

Procesas norint gauti socialinį būstą ar jo nuomos kompensaciją prasideda nuo prašymo pateikimo gyvenamosios vietos savivaldybės administracijai. Paprastai prašymai priimami savivaldybės Socialinės paramos skyriuje arba per elektroninę sistemą www.spis.lt.

Kartu su prašymu reikia pateikti ir tam tikrus dokumentus, patvirtinančius asmens ar šeimos teisę į paramą. Dažniausiai reikalingi dokumentai:

• Asmens tapatybę patvirtinantys dokumentai (visų pilnamečių šeimos narių).
• Vaiko (-ų) gimimo liudijimai.
• Santuokos, ištuokos ar mirties liudijimai (jei taikoma).
• Neįgalumą ar darbingumo lygį patvirtinantys dokumentai (jei taikoma).
• Našlaičio ar be tėvų globos likusio asmens statusą patvirtinantys dokumentai (jei taikoma).
• Metinė gyventojo (šeimos) turto deklaracija (už kalendorinius metus).
• Pažymos apie gautas pajamas (jei savivaldybė neturi galimybės gauti duomenų iš valstybės registrų).
• Kiti dokumentai, priklausomai nuo konkrečios situacijos ir savivaldybės reikalavimų.

Pateikus prašymą ir visus reikiamus dokumentus, savivaldybės specialistai įvertina situaciją ir priima sprendimą dėl asmens ar šeimos įrašymo į atitinkamą sąrašą laukti socialinio būsto. Apie priimtą sprendimą pareiškėjas informuojamas raštu. Svarbu kasmet iki nustatytos datos (paprastai gegužės 15 d.) pateikti turto ir pajamų deklaracijas, kad būtų patikslinta, ar asmuo vis dar atitinka reikalavimus paramai gauti. Nepateikus deklaracijų laiku, asmuo gali būti išbrauktas iš eilės.

Socialinio būsto realybė Lietuvoje: iššūkiai ir problemos

Nors socialinio būsto sistema yra gyvybiškai svarbi pažeidžiamiausiems visuomenės nariams, ji susiduria su nemažai iššūkių:

• Ilgos laukimo eilės: Tai bene didžiausia problema. Daugelyje savivaldybių, ypač didmiesčiuose, socialinio būsto paklausa gerokai viršija pasiūlą. Žmonėms tenka laukti eilėje ne vienerius metus, kartais net dešimtmečius.
• Nepakankamas finansavimas ir fondų plėtra: Savivaldybėms trūksta lėšų tiek naujų socialinių būstų statybai, tiek esamų remontui ir priežiūrai. Dėl to socialinio būsto fondas plečiasi lėtai, o dalis turimų būstų yra prastos būklės.
• Būsto kokybė ir priežiūra: Nemaža dalis socialinio būsto fondo yra senuose, nerenovuotuose pastatuose, kuriems reikalingas kapitalinis remontas. Gyventojai kartais skundžiasi prastomis gyvenimo sąlygomis, pelėsiu, netvarkingomis komunikacijomis.
• Regioniniai skirtumai: Situacija skirtingose savivaldybėse labai nevienoda. Vienur socialinio būsto pasiūla didesnė, kitur - minimali. Tai lemia nevienodas galimybes gauti paramą priklausomai nuo gyvenamosios vietos.
• Biurokratija: Kartais paramos gavimo procesas gali pasirodyti sudėtingas, reikalaujantis daug dokumentų ir laiko.
• Stigmatizacija: Deja, kartais socialiniame būste gyvenantys asmenys susiduria su neigiama visuomenės nuostata ar tam tikra socialine atskirtimi.

Pavyzdžiui, Panevėžio rajone socialinio būsto eilėje laukia 116 žmonių, o sulaukti apsigyvenimo vietos gali tekti laukti iki penkerių metų. Ilgiausia eilė - 13 metų.

Praėjusių metų duomenimis, ilgiausiai socialinio būsto laukia Neringos savivaldybės gyventojai - daugiau nei 13 metų. Dvylika metų socialinio būsto laukia Vilniaus miesto, daugiau nei dešimt metų - Klaipėdos miesto ir Vilniaus rajono gyventojai, daugiau nei aštuonerius metus eilėje tenka stovėti Plungės rajono gyventojams. Trumpiausiai eilėje gauti socialinį būstą stovi Ukmergės, Akmenės, Šakių, Biržų rajonų ir Visagino gyventojai - jiems tenka laukti apie dvejus metus.

Aiškią didėjimo tendenciją matome būsto nuomos mokesčio kompensacijų teikime. Paslauga populiarėja, nes kompensacija gali naudotis ir asmenys, kurie atitinka šiek tiek aukštesnę pajamų ribą, negu yra nustatyta socialiniam būstui. Štai 2023 metais jau turėjome 6 tūkst. šios paslaugos gavėjų, o per metus paslaugos gavėjų skaičius išaugo beveik tris kartus. Taip pat nuomojame socialinius būstus. 2022 m. turėjome 1606 asmenis, įrašytus į socialinio būsto eilę, o per 2023 m. mums pavyko išnuomoti tik 145 socialinius būstus - ir tai yra vienas didžiausių skaičių per praėjusius trejus metus. Tikėtina, kad daugelis socialinio būsto laukiančių asmenų naudojasi kita paramos forma.

Kartais netgi pateikus socialinio būsto pasiūlymą šeimai, kuri jau sulaukė eilės, socialinio būsto atsisakoma, nes ji šiuo metu turi palankesnes sąlygas naudotis būsto nuomos kompensacija. Tad, iš tiesų, galbūt ir yra naudojimosi šita situacija. Kalbant apie paramą būstui įsigyti, pastaruoju laikotarpiu taip pat kreipiasi vis daugiau žmonių. Tyrimai rodo, kad nuomos ar paskolos įmokas kompensuojančios paramos priemonės dažniausiai turi atvirkštinių padarinių - užuot pagerinusios būsto įperkamumą, jos skatina paklausą ir taip toliau kursto kainų augimą. Be to, kyla ir viešų lėšų švaistymo rizika - paramos pinigai galiausiai atsiduria bankų ir nuomotojų rankose, o nėra investuojami į viešąjį turtą.

Taip, mes pastebime savo veikloje ir neigiamų tendencijų. Pavyzdžiui, galiu paminėti vieną atvejį, kai asmeniui mėnesio kompensacijos dydis siekė 78 eurus ir jis nuomojosi kambarį bute už maždaug 100 eurų. Bėgant metams ir dėl indeksacijos augant kompensacijos dydžiui, tam asmeniui už tą patį kambarį galiausiai buvo pradėta skirti maksimali 210 eurų parama. Ar tikrai tiek paaugo paties kambario nuomos kaina? Abejoju. Turėjome ir tokių pavyzdžių, kai mama nuomojo butą sūnui arba dukra nuomojo mamai. Tačiau nuo šių metų pradžios įsigaliojantys įstatymo pakeitimai apriboja tokias galimybes piktnaudžiauti.

Vienas pagrindinių nuomos kompensacijos pliusų - patogumas. Jūs galite pasirinkti būstą pagal savo poreikius ir galimybes. Vieta, aukštas, gydymo, mokymosi įstaigos ir kiti dalykai - labai svarbu, kad žmogus gali rinktis pagal poreikius. Kitas džiuginantis dalykas - išaugęs oficialių nuomos sutarčių skaičius. Manau, išviešintos sutartys tikrai daro mūsų nuomos rinką skaidresnę. Kitas paslaugos privalumas yra jos greitis: procesas priklauso daugiau ne nuo savivaldybės, o nuo žmogaus.

Kalbant apie integraciją, nuomos kompensacijomis aš tikiu labiau, negu socialiniu būstu. Turime ir tyrimų ir kitų įrodymų, kad visuomenėje vis dar egzistuoja rimta stigma, socialinio būsto nuomininkams klijuojamos įvairios etiketės.

Tyrėjai sutaria, kad būsto pasiūlos didinimas yra kertinė priemonė sprendžiant būsto įperkamumo klausimą. Prisidėdami prie būsto įperkamumo vykdome labai aiškiai savivaldybės pavestas funkcijas. Aišku, svarstome ir kitas alternatyvas, kaip, pavyzdžiui, PPP (viešojo ir privataus sektoriaus partnerystė, public-private partnerships), t. y., bandome prikalbinti NT vystytojus bendradarbiauti su mumis gerinant būsto įperkamumą. Vis dėlto, šiandien susiduriame su tam tikru vystytojų nenoru.

Tačiau su savivaldybe vystytojai bendradarbiauti nenorėjo. Vystytojams taip pat siūlėme galimybę gauti statybos leidimų su didesnio intensyvumo užstatymu, su sąlyga, kad jame bus numatyta dalis socialinių ir savivaldybės būstų. Tačiau ir tai plėtotojų nesudomino. Štai Prancūzijoje kiekviename statomame gyvenamajame objekte turi būti tam tikras kvadratinių metrų skaičius, skirtas socialinio ar savivaldybės būsto reikmėms. Tad galbūt išeitis ir mūsų vystytojams kelti panašų teisinį reikalavimą?

Ar manote, kad socialinio ir savivaldybės būsto Vilniuje yra per mažai? Kokio dydžio būsto fondą valdo VMB? Kalbant statistiškai, atsakymas labai paprastas. Šiandien Vilniaus mieste turime apie 1300 socialinių ir 1900 savivaldybės būstų.

Gyventojams jį paliekant (pvz., gyventojas išsikėlė, mirė ar pan.), kasmet atsilaisvina šiek tiek socialinių būstų, bet vis tiek gerokai mažiau nei yra vilniečių, laukiančių socialinio būsto eilėje. Šiuo metu turime 447 šeimas, kurios būsto laukia per ilgai, tad galima sakyti, kad mums trūksta apie 450 būstų.

Būsto fondą išlaikome iš savo pagrindinio pajamų šaltinio, t. y. iš nuomos mokesčio. Socialinio būsto nuomos kaina varijuoja, tačiau vidutiniškai siekia apie 1 eurą už kvadratinį metrą, o savivaldybės būsto nuomos kaina nustatoma pagal įstatymą ir negali būti mažesnė už rinkos kainą.

Lietuvoje vis dar dominuoja požiūris, kad valstybė ar savivaldybės neturėtų kištis į būsto vystymo ir valdymo sritį, esą tai turėtų vykti išimtinai privačia iniciatyva. Gal būsiu palaikyta biurokrate, bet manau, kad tiek centrinė valdžia, tiek savivalda turi rasti galimybių diskutuoti ir rasti sprendimus, susitarti su privačiais vystytojais. Veikiau ne draudimais, o paskatinimais, bet įtaka turi būti. Labai norėčiau tikėti bendradarbiavimu tarp vystytojų ir valdžios institucijų.

Municipalinio būsto kritikai dažnai beda pirštu į tokius strigusius savivaldybių projektus kaip nacionalinis stadionas ir teigia, kad savivaldybės dar nėra pasiruošusios tokiems dideliems projektams. Sakyčiau, savivaldybė turi būti pasiruošusi. Tik reikia tinkamai apsibrėžti, ko siekiama.

Statistika

Laukimo trukmė socialinio būsto eilėje skirtingose savivaldybėse:

tags: #neigaliojo #su #pirma #grupe #greitesne #teise