Sąvoka atsakomybė apibrėžiama kaip moralinis įsipareigojimas atsakyti už savo pasirinkimų pasekmes. Mūsų dienomis aktualizuojama pasirinkimų ir veiksmų laisvė, o apie atsakomybę dažniausiai prisimename, kai reikalaujame jos iš kitų žmonių. Todėl toks svarbus atsakomybės ugdymas.
Žmogus su išvystyta atsakomybe imasi adekvačių įsipareigojimų (supranta, ar jiems pasiruošęs), laisvai vysto savo sugebėjimus ir talentus, pasitiki savimi. Galiausiai, su tokiu žmogumi lengva bendrauti - jo nekankina kaltės jausmas, jis neturi pretenzijų ar nepagrįstų reikalavimų. Žmogus su išvystyta atsakomybe už savo veiksmus gerbia kitų teisę daryti savo pasirinkimus ir už juos atsakyti. Toks žmogus nedarys spaudimo, bus linkęs susitarti dėl bendrų sprendimų.
Atsakomybės ugdymas
Įdomiausia yra tai, kad, kaip teigia L.Burbo, savarankiškumas - visų mūsų prigimtinė savybė, ir vaikai labai anksti pradeda tą savarankiškumą reikšti: jie būtinai nori viską padaryti patys. Būtent meilė ir palaikymas ugdo mumyse sugebėjimą rinktis ir jausti atsakomybę už savo pasirinkimus. L.Burbo teigia, kad jei mokysime to iš mažens (pagal vaiko suvokimą), vaikas palengva išmoks matyti savo veiksmų pasekmes (jei aptarsime jas ir kartu analizuosime, leisime rinktis be spaudimo).
Tėvams reikia nemažai kantrybės, kol vaikai išmoksta viską atlikti savarankiškai ir kol išmoksta pamatyti savo veiksmų pasekmes. Dažnas suaugęs neištveria, imasi padėti, nes jaučiasi atsakingas už tai, ką vaikas daro. Kai neugdomos šios pagrindinės savybės, žmogus auga nesavarankiškas, o tėvai pradeda nuolat jausti kartėlį dėl to, kad vaikas nepateisina jų lūkesčių. Jie pradeda jausti ir kaltę bei atsakomybę už tai, ką daro jų vaikas.
Natūralu, kad prieš gimstant vaikui, tėvai supranta, kad imasi tam tikrų įsipareigojimų: užtikrinti jo gyvybinių poreikių patenkinimą (maistas, pastogė, išsilavinimas), taip pat - o tai svarbiausia - mylėti, gerbti ir palaikyti savo vaiką. Tai nelengva, nes mokydami savo vaiką atsakomybės už save, tėvai turi remtis būtent meile, pagarba ir pasitikėjimu (ir rodyti pavyzdį, būtinai).
Milda Karklytė. Kaip ugdyti vaiko pasitikėjimą savimi?
Atsakomybė ir laisvė
Socialinė atsakomybė juk ir reiškia įvertinimą to, kaip, kokiu mastu praktinės veiklos procese asmenybė yra įgyvendinusi ir įgyvendina savo pareigą pasirinkti optimaliausią iš visų galimų elgesio variantą. Kitaip tariant, žmogus gali pasirinkti tam tikrą socialinę poziciją, tačiau tas jo veiklos aktas yra neatskiriamai susijęs su būtinumu ją įvertinti, už ją atsakyti. Ir juo žmogus turi daugiau laisvės pasirinkti poelgius, tuo labiau jis atsako už šį pasirinkimą.
Laisvė yra, bendra prasme imant, atsakomybės prielaida: ten, kur jos nėra, neįmanoma ir atsakomybė. Ir atvirkščiai, - atsakomybė yra laisvės sąlyga: bet koks atsakomybės neigimas veda į savo ir kitų asmenų laisvės paneigimą. Pagrindinė atsakomybės sąlyga - laisvė. Be laisvės nėra atsakomybės. Be galimybės laisvai rinktis nyksta ir atsakomybė.
Kaip nėra laisvės be atsakomybės, nėra atsakomybės be drausmės. Vidinė drausmė yra tvirtas pamatas pažiūroms į gyvenimo priedermes, atsakingumą. Ji yra pirmutinė, elementari veiklos ir elgesio laisvės sąlyga. Jai rastis būtina išorinė drausmė.
Humaniškumas ir atsakomybė
Humaniškumo sąvoka apibendrina kelias vertybes - žmogiškumą, rūpinimąsi žmogumi, pagarbą - vienu žodžiu ir būtent iš šių savybių kyla ir kita vertybė - atsakomybė. Atsakomybės jausmą jaučiame tada, kai esame laisvi pasirinkti sau tinkamą kelią. Taip pat atsakomybė ir „ateina“, kai rūpinamės silpnesniais už save, kas taip pat yra ir humaniška. Būtent tokį gyvenimo kelią pasirenka gerai žinomas mitinis veikėjas Prometėjas, kuris aukojasi dėl žmonių gėrovės.
Atsakomybė santykiuose su kitais
Pirmiausia, svarbu pripažinti, kad kiekvienas žmogus yra atsakingas už savo jausmus ir reakcijas. Niekas kitas negali priversti mūsų jaustis tam tikru būdu - tai yra mūsų vidinis pasirinkimas, paremtas mūsų patirtimi, vertybėmis bei požiūriu. Šis principas - asmeninės atsakomybės suvokimas - yra pagrindas emociniam intelektui augti.
Jei norime kurti artimus ir harmoningus santykius, turime pripažinti, kad mūsų elgesys veikia aplinkinius. Jei matome, kad mūsų žodžiai ar veiksmai žeidžia kitus, mes turime galimybę keisti savo elgesį. Tai nėra savęs išdavystė, o sąmoningas sprendimas mažinti neigiamą poveikį, kurį darome kitiems.
Kaip elgtis, kad nežeisti kitų:
- Įsiklausykite į atgalinį ryšį.
- Paklauskite tiesiai.
- Rinkitės švelnesnę komunikaciją.
- Nenuvertinkite kitų jausmų.
- Dirbkite su savo elgesiu.
tags: #kodel #reikia #buti #atsakingam