Pastaruoju metu Lietuvoje vis dažniau kyla klausimai dėl bankų nuosavybės ir jų veiklos skaidrumo. Neretai pasigirsta raginimų imtis ryžtingesnių priemonių, siekiant užtikrinti didesnę bankų kontrolę ir mažesnę jų įtaką politiniams procesams. Panagrinėkime, kokia situacija susiklosčiusi Lietuvos bankų sektoriuje ir kokie galimi sprendimai.
Snoras perimtas ne pačiu blogiausiu būdu, bet tolesnė valdžios komunikacija nepakankamai gera. Tam tikro dydžio bankų panika nori nenori jau yra kilusi, dabar norėtųsi, kad ji būtų mažesnė ir tęstųsi kuo trumpiau. Reikia stipresnių sprendimų ir stipresnės retorikos.
Vyriausybė kol kas kalba tik apie apdrausto dydžio gyventojų indėlių garantijas.
Bankų Paskolų Portfelio Augimas ir Lietuvos Banko Veikla
Bankų asociacijos pranešimas vėl prašosi išverčiamas į lietuvių kalbą. Kita vertus, lapkričio rezultatai rodo nedidelius pokyčius būsto paskolų rinkoje. Nors naujų paskolų suma buvo beveik identiška spalį fiksuotajai ir siekė 79,8 mln. Lt, bendras būsto paskolų portfelis padidėjo 71,9 mln. Lt.
Stasys Jakeliūnas šiandien ėmė interviu iš valstybės kontrolierės Rasos Budbergytės: Dar viena sritis - Lietuvos banko veikla. Aš stebiu šios institucijos veiklą ir bandau įvertinti jos vaidmenį ekonominiuose procesuose, ypatingai plūstant į šalį pigioms paskoloms iš Skandinavijos. Kiek žinau, Seimas įpareigojo Valstybės kontrolę atlikti Lietuvos banko auditą. Ne taip ir netikėta.
Manau vertas dėmesio vienas Lietuvos banko atsargų rizikos valdymo aspektas. Klausimai dėl atsargų valdymo savitarpio įskaitymų rizikos buvo suformuluoti gana korektiškai, šiandien sulaukiau atsakymo. Dėkojame Jums už laišką. Žemiau pateikiame atsakymus į Jums rūpimus klausimus. Kokia LB atsargų dalis susaistyta bendrosiomis įsipareigojimų savitarpio įskaitymo sutartimis?
Lietuvos Banko Rizikos Valdymas
PAGRINDINĖS LIETUVOS BANKO UŽSIENIO ATSARGŲ VALDYMO NUOSTATOS VI. RIZIKOS VALDYMAS 26. Siekdamas papildomai sumažinti skolinimo riziką, Lietuvos bankas su sandorio šalimis siekia sudaryti bendrąsias įsipareigojimų savitarpio įskaitymo sutartis.
Ar pagrįstos kartais išsakomos nuomonės, kad komerciniai bankai specialiai didina VILIBOR, kad iš to turėtų naudos? Ne, tokie samprotavimai nepagrįsti. Viena vertus, šis indeksas priklauso nuo bendros šalies ekonominės situacijos ir pinigų kainos.
Lietuvos banko interneto svetainėje nerandu normalios informacijos apie oficialiąsias tarptautines atsargas. Statistikos skirsnyje matau dvi nuorodas: Oficialiosios tarptautinės atsargos ir Tarptautinės atsargos ir užsienio valiutų likvidumas. Iš jų galima suprasti, kad pavyzdžiui 2008 m gruodį atsargas (konvertuojamomis valiutomis) sudarė grynieji pinigai ir indėliai - 1 738,3 mln.lt, vertybiniai popieriai - 13 651,1 mln.lt.
Skaitau LB analitiko Tomo Ramanausko 2006-aisiais skelbtas NT ir ekonomikos prognozes. bernardinai.lt, 2006.10.25. Ką nušluos nekilnojamojo turto burbulo sprogimo banga? Ekonomistai paprastai bando analizuoti ekonominius procesus pasitelkdami supaprastintai realybę aprašančius matematinius modelius ar logines paradigmas.
Yla pagaliau pradėjo lįsti iš maišo. Įvairios kalbos apie tai, kad Lietuvoje veikiantys komerciniai bankai daro įtaką politikams, sklido jau seniai. Kalbos ir liko kalbomis, kol neatsirado apčiuopiamų faktų. Artėjant Seimo rinkimams, nė vienas bankas nė vienai partijai nesuteikė paskolos rinkiminei kampanijai finansuoti. Įvairūs paaiškinimai, kad partijos neturi turto ar yra nepatikimos paskolos gavėjos, tikrai neįtikina. Partijos anksčiau iš bankų kreditus gaudavo ir juos atiduodavo. Apmaudu yra ne dėl to, kad partijos negavo kreditų rinkimams, kaip nors išsisuks. Kur kas didesnį nerimą kelia tai, kad politikai tik tada, kai patys gavo niuksą, pradėjo kalbėti apie komercinių bankų dominavimą Lietuvoje.
Jau kurį laiką Lietuvoje kryptingai įgyvendinama grynųjų pinigų atsisakymo politika. Ir komerciniai bankai čia vaidina svarbų vaidmenį. Savaime atsiskaitymai pavedimu yra pozityvus dalykas. Tarpusavio piniginiai santykiai tampa patogesni, mažėja šešėlio rizika ir t.t. Tačiau Lietuvoje šiuo klausimu akivaizdžiai perlenkta lazda. Dirbtinai forsuojant, žmonės ir įmonės yra priversti atsisakyti grynųjų. Tai yra daroma ir administraciniais būdais. Seimas priėmė įstatymą, Lietuvoje draudžiantį tarpusavio atsiskaitymus grynaisiais, jeigu suma siekia 5000 tūkst. eurų. Komerciniai bankai taip pat savo ruožtu stengiasi apsunkinti priėjimą prie grynųjų. Gerokai sumažintas grynųjų operacijų bankomatų tinklas regionuose. Lietuvoje yra tokių miestelių, kur žmonėms iki bankomato, reikia vykti 20 ar daugiau kilometrų. Bankai ima taikyti didesnius apribojimus pinigų išgryninimo operacijoms. Žmogus savo nuosavų, banko sąskaitoje laikomų pinigų, per mėnesį gali išgryninti tik ribotą sumą. Už didesnę išgryninimo sumą taikomi dideli mokesčiai. Situacija jau pasiekė absurdo link, kada žinomas žurnalistas už tai, kas išgrynino 2000 eurų, turėjo sumokėti bankui net penkiasdešimties eurų komisinį mokestį. Sakykite, kas tai yra? Ar ne lupikavimas, pasinaudojant savo padėtimi? Normalioje konkurencinėje aplinkoje, žmogus, susidūręs su tokiu savivaliavimu, net nemirktelėjęs pakeistų banką. Deja, Lietuvoje veikiančių bankų sąlygos beveik identiškos. Belieka tik spėlioti, kodėl valstybė taikstosi su tokia situacija. Kodėl nestoja į vartotojo pusę?
Lygiai taip pat Vyriausybė ir Seimas, galimu monopolio atveju, turėtų nustatyti sąžiningas paslaugų kainas. Tačiau beviltiškai ir bejėgiškai tylima. Ir dar apsimetama, kad mažmeninės komercinės bankininkystės rinka Lietuvoje egzistuoja. Kai sudaryta tokia situacija, įvairiems karteliams atsirasti, nuo bankų kenčia pačios įvairiausios visuomenės grupės. Liūdnai juokaujama, kad geriausia paskola yra neišduota paskola. Deja, paskolų prieinamumas, ypač jaunoms šeimoms įsigyjant būstą, yra tapęs didžiule problema valstybėje. Nepaisant įvairių egzistuojančių rėmimo programų, jaunai šeimai gauti kreditą normaliomis sąlygomis yra labai sudėtinga. O tos jaunos šeimos, kurios jau gavo kreditą, dėl išaugusių palūkanų turi gražinti bankui labai dideles sumas. Iš esmės, bankai suinteresuoti laikyti pririšę žmones prie savęs visą gyvenimą ir labai skeptiškai žiūri į žmonių iniciatyvas paskolas grąžinti anksčiau laiko.
Anksčiau žmogui atsidaryti asmeninę sąskaitą banke buvo banko lūkestis ir interesas. Dabar tai tapo žmogaus galvos skausmu ir privilegija. Dar daugiau, nuolatiniai vis didėjantys bankų reikalavimai savo klientams kelia sumaištį ir pyktį. Štai bankų sąskaitų savininkai nuolat gauna reikalavimus atnaujinti savo anketos duomenis. Jeigu dėl kokių nors priežasčių duomenys iki nustatytos datos nebuvo atnaujinti, nieko nesigilinant bankai blokuoja žmonių ir įmonių sąskaitas ir stabdo visas bankines operacijas. Kitaip tariant, apriboja žmonių nuosavybę be jokių teismo sprendimų. Bankų sąskaitų turėtojai patiria didelius nepatogumus, todėl kartais nebesuprati, ar banke laikomi pinigai yra vis dar tavo, ar jau banko nuosavybė. Ir kodėl patys klientai yra priversti rinkti duomenis, kai visos valstybinės sistemos yra seniai skaitmenizuotos ir tam išleista šimtai milijonų eurų.
Kaip sustabdyti bankų dominavimą šalyje? Akivaizdu, kad toks bankų nesiskaitymas su klientais ir žiūrėjimas iš jėgos pozicijos yra padiktuotas realios konkurencijos nebuvimo. Todėl naujas Seimas kartu su Vyriausybe turi neatidėliotinai imtis aktyvių priemonių tam, kad ši konkurencija rastųsi. Deja, dabar egzistuojantis komercinių bankų veiklos reglamentavimas bei kontrolė yra tik formalūs dalykai. Centrinis Lietuvos bankas, kuris tiesiogiai prižiūri bankų veiklą ir už tai atsakingas, yra tapęs patarimų dalintoju. Gaudami solidžias algas, centrinio banko vadovai, lyg kokie tarptautinio lygio vertintojai, nurodinėja Vyriausybei, Seimui, Prezidentūrai, kaip turėtų būti vykdoma pensijų reforma ar keičiama mokesčių sistema. Tai yra nepriimtina. Lietuva jau pati seniai nevykdo savarankiškos monetarinės politikos, yra tiesiogiai priklausoma nuo Europos centrinio banko sprendimų. Todėl reiktų pasvarstyti, ar Lietuvai išvis reikia tokio pobūdžio brangiai išlaikomos organizacijos kaip Lietuvos bankas.
Apie bankų elgesį yra vienas senas juokas. Sakoma, kad bankas žmonėms išdalina skėčius, kai šviečia saulė, o atima, kai lyja lietus. Beje, kiekviename juoke yra dalis tiesos, o Lietuvoje, panašu, kad bankų dalinami skėčiai dar ir skylėti.
Šaltinis: lb.lt