Bendrosioms Reikmėms Šildymas Mažame Bute: Kaip Sumažinti Išlaidas Ir Užtikrinti Komfortą

Šildymo sezonas yra svarbus kiekvienam būsto savininkui, ypač turintiems mažus butus. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip apskaičiuojami šildymo mokesčiai Lietuvoje, kokie faktoriai turi įtakos kainai ir kaip galima sumažinti išlaidas. Taip pat panagrinėsime, ką daryti, jei temperatūra jūsų būste neatitinka normų.

Kaip Apskaičiuojamas Mokestis Už Šilumą?

Mokestis už šilumą apskaičiuojamas pagal gyvenamajame name įrengto šilumos punkto apskaitos prietaiso rodmenis. Jeigu pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis išdalinamas visiems vartotojams. Šilumos išdalinimo metodus pasirenka butų savininkai, pagal įstatymais reglamentuotą tvarką.

Šilumos Kainos Komponentai

Šilumos kaina kiekvieną mėnesį apskaičiuojama pagal Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) nustatytą metodiką. Šilumos kainą sudaro trys pagrindinės dalys:

• Pastovioji
• Kintamoji
• PVM (pridėtinės vertės mokestis)

Kintamoji kainos dalis nuolat keičiasi ir priklauso nuo šilumos gamybai sunaudojamo kuro kainų. Vėstant orui pastatų šildymui reikia pagaminti daugiau šilumos energijos, todėl išauga sunaudojamo kuro kiekis. Pastovioji kainos dalis yra fiksuota. Tai - būtinosios šilumos tiekėjo veiklos išlaidos. PVM - pridėtinės vertės mokestis (9 %).

Kuro Kainos Įtaka

Didžiausią įtaką taikomai šilumos kainai, o kartu ir sąskaitos dydžiui, turi kuro kaina. Pavyzdžiui, AB „Klaipėdos energija“ perka ir naudoja pigesnį biokurą, todėl tiekiamos šilumos kaina yra mažesnė, o kiti šilumos tiekėjai perka dujas, todėl jų tiekiamos šilumos kaina yra didesnė. Perkamo kuro kaina kinta kiekvieną mėnesį, todėl šilumos kaina, mokėta, pavyzdžiui, sausio mėnesį, nėra lygi šilumos kainai, mokėtai vasario mėnesį. Šilumos bazinė kaina nustatoma ne trumpesniam kaip 3 metų ir ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui reguliavimo periodui ir kasmet perskaičiuojamos.

Šilumos Suvartojimas ir Pastato Būklė

Net ir esant vienodai šilumos kainai, vienodam gyvenamųjų patalpų plotui ir vienodai lauko oro temperatūrai, vartotojų sąskaitų dydis nėra vienodas. Šilumos suvartojimas priklauso nuo techninių charakteristikų: namo aukštingumo bei daugiabučio namo būklės, t. y. pastato atitvarų šiluminės izoliacijos, t. y. sugebėjimo neišleisti šilumos.

Šilumos Suvartojimo Klasifikacija

Šilumos suvartojimas gali būti klasifikuojamas pagal šiuos lygius:

• Mažas: iki 12 kWh/kv. m
• Vidutinis: nuo 12 iki 19 kWh/kv. m
• Didelis: nuo 19 iki 25 kWh/kv. m
• Labai didelis: nuo 25 ir daugiau kWh/kv. m

Šiluma Bendroms Reikmėms

AB „Panevėžio energija“ informuoja, kad mokestis už šilumą bendroms reikmėms atskira eilute vartotojams pateikiamose sąskaitose išskiriamas vadovaujantis Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių priede Nr.6 nurodyta privaloma vartotojams pateikti informacija.

Toks šilumos paskirstymas atliekamas vadovaujantis Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (toliau - Taryba) sudarytu šilumos paskirstymo metodu Nr.5, taikomu kartu su bet kuriuo Tarybos rekomenduojamu šilumos paskirstymo metodu, išskyrus metodus Nr.2 ir Nr.3, kuriuose numatyta šilumos kiekio dalies bendrosioms reikmėms nustatymo tvarka.

Šiluma bendroms reikmėms sunaudojama bendro naudojimo patalpose. Vadovaujantis LR daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 str. 15 d. 3 p., bendrojo naudojimo patalpos - daugiabučio namo laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, jei jos nuosavybės teise nepriklauso atskiriems patalpų savininkams ar tretiesiems asmenims.

Daugiabučiame name šiluma bendroms reikmėms sunaudojama ir tuo atveju, jei namo laiptinėse nėra radiatorių.

1. kai pastato bendrojo naudojimo patalpose įrengti šildymo prietaisai, šilumai bendroms reikmėms nuo viso pastate nustatyto šilumos kiekio patalpų šildymui skiriama 18 % (metode Nr. 5 p.
2. kai pastate nėra bendrojo naudojimo patalpų arba bendrojo naudojimo patalpose pagal pastato šildymo sistemos projektą nėra įrengtų šildymo prietaisų, šilumai bendroms reikmėms nuo viso pastate nustatyto šilumos kiekio patalpų šildymui skiriama 10 % (metode Nr. 5 p.

Šilumos Kainų Kitimas

Šilumos kainos yra perskaičiuojamos kiekvieną mėnesį. Šilumos kainų dydį labiausiai lemia šilumos gamybai naudojamo kuro kainos. Kiekvieną mėnesį pastate suvartotas šilumos kiekis, išmatuotas įvadiniu šilumos apskaitos prietaisu, šilumos paskirstymo metoduose nustatyta tvarka yra paskirstomas pastate tiekiamoms paslaugoms - pastate suvartotam karštam vandeniui ruošti (jei yra), šilumos kiekiui suvartotam karšto vandens tiekimo sistemoje, jo temperatūrai palaikyti (jei pastate tiekiamas karštas vanduo), o šildymo sezono metu dar ir butų ar patalpų šildymui.

Butų šildymui priskirtas šilumos kiekis yra priskiriamas kiekvienam butui pagal jo naudingą plotą, jei jame nėra įrengtų šilumos daliklių indikatorių arba šilumos skaitiklių, o jei jie įrengti, tai jų butų naudingo ploto šildymui šilumos kiekis apskaičiuojamas vadovaujantis jų rodmenimis.

Šilumos kiekis priskirtas buto šildymui priklauso nuo tame pastate, kuriame yra butas, suvartoto šilumos kiekio, išmatuoto įvadiniu apskaitos prietaisu, bei nuo buto naudingo ploto ir (arba) bute įrengtais šilumos apskaitos prietaisais nustatyto šilumos kiekio. Buto naudingas plotas yra objektyviai nustatytas, nekintantis dydis, tačiau kiekvieną atsiskaitymo laikotarpį pastate suvartotas šilumos kiekis skiriasi. Tam įtakos turi pastato būklė, butų (patalpų) vidaus oro temperatūra, oro sąlygos. Kuo žemesnė lauko oro temperatūra, tuo didesnis šilumos kiekis suvartojamas namo šildymui.

Kaip Sumažinti Šildymo Išlaidas?

Yra keletas būdų, kaip sumažinti šildymo išlaidas:

• Namo renovacija ir modernizavimas: Renovuoti, modernizuotas šildymo sistemas turintys namai šilumos energijos sunaudoja mažiau, nei senos statybos namai.
• Energijos vartojimo reguliavimas: Jeigu jūsų būste yra galimybė reguliuoti energijos vartojimą pagal savo poreikius, nuo to priklauso ir šilumos suvartojimas.
• Šilumos taupymas: AB „Šiaulių energija“ teikia informaciją ir praktinius patarimus, kaip efektyviau naudoti šilumos energiją savo namuose.

Be to, galite pasinaudoti gudriais "šildymo" būdais, pavyzdžiui, naudoti psichologinio poveikio priemones, tokias kaip mėlynos ar oranžinės spalvos interjero detalės, kurios sumažina jautrumą temperatūros pokyčiams.

Kompensacijos Už Šildymą

Nepasiturintiems gyventojams kompensuojama būsto šildymo išlaidų dalis, viršijanti 10 proc. skirtumo tarp šeimos arba vieno gyvenančio asmens pajamų ir 2 VRP dydžių kiekvienam šeimai nariui arba 3 VRP dydžių vienam gyvenančiam asmeniui.

Tai reiškia, kad, apskaičiuojant būsto šildymo išlaidų kompensaciją, iš gaunamų pajamų (,,į rankas“) per mėnesį šeimai atimamas VRP dydis, padaugintas iš šeimos narių skaičiaus - po 2 VRP dydžius kiekvienam šeimos nariui, t. y. po 294 Eur, iš vieno gyvenančio asmens gaunamų pajamų per mėnesį atimama 3 VRP dydžiai, t. y. ((1099,3 Eur - 25 proc. darbinių pajamų (neįskaitytina pajamų dalis) - 1176 Eur (2 VRP x 4 (šeimos narių skaičius)) x 10 proc. Tai reiškia, kad šeimai už normatyvinį būsto plotą (70 m2) būtų 100 proc. 69 Eur x 10 proc. geriamojo vandens išlaidų dalis, viršijanti 2 proc. karšto vandens išlaidų dalis, viršijanti 5 proc. Būsto šildymo išlaidų kompensacija teikiama nepriklausomai nuo šildymo būdo, t. y.

Norėdami sužinoti daugiau apie valstybės paramą energijos efektyvumo didinimui, galite peržiūrėti šiuos finansavimo šaltinius:

• Grynųjų elektromobilių įsigijimo fiziniams asmenims skatinimas
• Mažiau taršių judumo priemonių fiziniams asmenims skatinimas
• Visuomeninio transporto ir darnaus judumo skatinimas (paspirtukai, dviračiai, dalijimosi paslauga ir pan.)
• Fizinių asmenų elektros energijos kaupimo įrenginių įsirengimas namų ūkiuose
• Fizinių asmenų saulės elektrinių ir elektros energijos kaupimo įrenginių įsirengimas namų ūkiuose
• Fizinių asmenų saulės elektrinių įsirengimas namų ūkiuose (naujai įrengiama saulės elektrinė)
• Fizinių asmenų saulės elektrinių įsirengimas namų ūkiuose (didinantiems jau esamos elektrinės galią)

Kauno Miesto Gyvenamųjų Namų Vidutinis Mokestis Už Šildymą

Žemiau pateikiama informacija apie Kauno miesto gyvenamųjų namų vidutinį mokestį už šildymą skirtingais laikotarpiais:

Atkreipkite dėmesį, kad renovuotuose daugiabučiuose namuose sąskaitos už šildymą yra mažesnės.

Minimalios Temperatūros Normos Bute

Šaltuoju metų laikotarpiu oro temperatūra gyvenamosiose patalpose turėtų siekti 18-22 laipsnius šilumos, o santykinė oro drėgmė - 35-60 proc.

Patalpose turi būti 18-22 laipsniai šilumos, o skirtumas tarp temperatūros 10 cm aukštyje virš grindų ir metru aukščiau negali viršyti trijų laipsnių. Mat esant didesniam nei 4 laipsnių temperatūros skirtumui, kūno temperatūra kojose sumažėja net 7-10 laipsnių.

Buto pagalbinėse ar bendrojo naudojimo patalpose temperatūra gali būti kiek kitokia:

• Laiptinėse ir vestibiuliuose - 14-16 °C
• Koridoriuose - 18-21 °C
• Vonios ir tualeto patalpose - 20-23 °C
• Rūsiuose - 4-8 °C

Tad jei kas mėgina įtikinti, kad 16 laipsnių yra visai normali kambarių temperatūra, netikėkite. Natūralu, kad tokioje temperatūroje žmogus su naminiais, kad ir šiltais, drabužiais jaučiasi blogai. Ilgai gyvenant tokiomis sąlygomis, kaip ir per aukštoje temperatūroje, gali sutrikti organizmo termoreguliacija ir sveikata.

Kur Kreiptis, Jei Temperatūra Neatitinka Normų?

Jei šalta gyvenamosiose patalpose, reikia kreiptis į savivaldybę, žinoma, prieš tai išsiaiškinus su namo administratoriumi ir kaimynais. Dėl netinkamos šilumos darbovietėje reikėtų šnekėtis su darbdaviu, o nesusitarus ir neapsikentus skųstis darbo inspekcijai.

Jeigu šilumos tiekėjas netenkina vartotojo reikalavimų arba juos tenkina iš dalies, atsakyme vartotojui turi būti pateikta informacija apie vartojimo ginčų neteisminio sprendimo instituciją ar kitą subjektą, kompetentingą spręsti ginčą. Vartotojo kreipimasis į vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjektą neatima vartotojo teisės kreiptis į teismą.

tags: #kodel #mazai #sildomam #butui #apskaiciuojama #daug