Įsigijus nelygų sklypą, dažnai kyla klausimas dėl jo reljefo formavimo. Tačiau šie darbai gali sukelti konfliktų su kaimynais, ypač jei paviršinės nuotekos patenka į jų sklypus. Svarbu žinoti teisinius reikalavimus ir laikytis tam tikrų taisyklių, kad išvengtumėte nesklandumų.
Bendrieji reikalavimai ir įstatyminė bazė
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI) dažnai sulaukia klausimų dėl sklypo reljefo keitimo statybos metu ar tvarkant aplinką. Norint išvengti kaimynų nusiskundimų, svarbu prisiminti, kad:
- Žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ir kitą veiklą nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų (Žemės įstatymo 21 straipsnis).
- Sklypas statinio statybos metu turėtų būti formuojamas remiantis statinio projekto sprendiniais.
- Teisės aktai nereglamentuoja maksimalaus gretimų žemės sklypų aukščio skirtumo ties tokių sklypų riba.
Sklypo plane, kuris yra viena iš techninio projekto sudedamųjų dalių, nurodomi sklypo reljefo formavimo (pažeminimo, paaukštinimo, išlyginimo) sprendiniai. Statinio projektas turi būti parengtas laikantis statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ reikalavimų.
Sklypo nuolydis
Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 9 punkte nustatyta, kad didžiausias sklypo reljefo nuolydis - ne didesnis kaip 12 procentų. Jei nuolydis viršija šį dydį, jis sumažinamas formuojant sklypo reljefą (paaukštinant, pažeminant, išlyginant reljefo paviršių, įrengiant terasas, atramines sienutes ir pan.).
Paviršinių nuotekų tvarkymas
Jei sklypas yra teritorijoje, kurioje yra komunalinis ar vietinis lietaus nuotakynas, paviršinės nuotekos iš sklypo turi būti nuvedamos į šį nuotakyną nuotekų išleistuvu (-ais). Sklypo viduje paviršinės nuotekos nuvedamos į išleistuvą sklypo lietaus nuotakynu ar sklypo reljefo paviršiumi, latakais ir pan.
Jei sklypas yra teritorijoje, kurioje nėra komunalinio ar vietinio lietaus nuotakyno, paviršinės nuotekos iš sklypo turi būti nuvedamos į griovius, kanalus arba reljefo paviršiumi į atvirus vandens telkinius ir pan. Tačiau draudžiama nuvesti paviršines nuotekas reljefo paviršiumi į gretimus sklypus.
Kai statinio statyba užbaigta, žemės sklypo savininkas, pertvarkydamas savo sklypo reljefą, privalo užtikrinti, kad paviršinės nuotekos nepatektų į gretimus žemės sklypus. Bet kokie statiniai neturi kliudyti paviršiniam vandeniui nuo gretimo žemės sklypo nutekėti.
Paviršinės nuotekos sklype turi būti nuvedamos į išleistuvą sklypo lietaus nuotakynu ar reljefo paviršiumi, latakais ir pan., o iš sklypo - į komunalinį ar vietinį lietaus nuotakyną nuotekų išleistuvu. Jeigu tokio nuotakyno nėra, į griovius, kanalus arba reljefo paviršiumi į atvirus vandens telkinius ir pan.
Atraminės sienelės
Nuo grunto griuvimo ar nušliaužimo į kitą sklypą apsaugotų atraminė sienutė, kuri turi būti įrengta laikantis tokiems inžineriniams statiniams taikomų reikalavimų.
Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 3 lentelėje nurodyta, kad atraminės sienutės, kurių aukštis ≥ 0.2 m iki ≤ 1 m priskiriamos prie I grupės nesudėtingųjų statinių, o kurių aukštis > 1 m iki ≤ 2 m - priskiriamos prie II grupės nesudėtingųjų statinių (aukštis matuojamas nuo žemesniojo žemės paviršiaus).
Statybą leidžiantis dokumentas (SLD)
Tuo atveju, kai reljefo formavimo darbai numatyti statinio projekte, kurį norint statyti reikia gauti statybą leidžiantį dokumentą (SLD), šiuos darbus galima pradėti tik gavus SLD.
Remiantis statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 3 priedo nuostatomis, I grupės nesudėtingojo statinio (atraminės sienutės) statybai SLD privalomas statant:
- Kultūros paveldo objekto teritorijoje
- Kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje
- Kultūros paveldo vietovėje
- Kurortuose
- Kuršių nerijoje
- Magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijose, esančiose 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies
II grupės nesudėtingojo statinio (atraminės sienutės) statybai SLD privalomas statant:
- Mieste
- Konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje
- Kultūros paveldo objekto teritorijoje
- Kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje
- Kultūros paveldo vietovėje
- Gamtos paveldo objekto, valstybinio parko, valstybinio rezervato, draustinio ar biosferos rezervato buferinės apsaugos zonoje (jei Saugomų teritorijų įstatymas šioje teritorijoje statybos nedraudžia)
- Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje (jeigu statoma ne sodyboje)
- Magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijose, esančiose 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies
Statybos inspekcija primena, kad SLD išduoda savivaldybių administracijos.
Kaimynų sutikimas
STR 1.05.01:2017 7 priede nurodyta, jog besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų rašytiniai sutikimai privalomi, kai atraminė sienutė statoma ant sklypo ribos arba kai įrengiama savo sklype, jei tokios sienutės bet kurios konstrukcijos bet kurio taško aukštis (matuojamas nuo žemės paviršiaus ties sklypų riba) didesnis už horizontalų atstumą nuo šio taško iki sklypų ribos.
Taip pat atkreipiame dėmesį, kad STR 1.05.01:2017 7 priede nurodyta, jog besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų rašytiniai sutikimai privalomi, kai atraminė sienutė statoma ant sklypo ribos arba kai įrengiama savo sklype, jei tokios sienutės bet kurios konstrukcijos bet kurio taško aukštis (matuojamas nuo žemės paviršiaus ties sklypų riba) didesnis už horizontalų atstumą nuo šio taško iki sklypų ribos.
| Statinio tipas | Aukštis | SLD reikalingas | Kaimyno sutikimas |
|---|---|---|---|
| Atraminė sienutė | 0.2 m - 1 m | Tam tikrais atvejais (kultūros paveldo teritorijos, kurortai ir kt.) | Taip, jei statoma ant sklypo ribos arba aukštis viršija atstumą |
| Atraminė sienutė | 1 m - 2 m | Tam tikrais atvejais (miestas, konservacinės teritorijos, Natura 2000 ir kt.) | Taip, jei statoma ant sklypo ribos arba aukštis viršija atstumą |
Drenažas ir lietaus kanalizacija / Darėmės patys / #statomesnama
Želdinių sodinimas nesilaikant nustatytos tvarkos, ir tuo pažeidžiant kaimynų interesus ir jų sklypų ribas sukelia konfliktus. Medžius ir krūmus, kurie gali užaugti arba formuojami aukštesni kaip 3 m, iš šiaurinės pusės leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 5 m nuo kaimyninio sklypo ribos, o iš kitų pusių - ne arčiau kaip už 3 m. Galinčius užaugti nuo 2 iki 3 m aukščio arba formuojamus iki 3 m aukščio iš visų pusių leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 2 m, o galinčius užaugti arba formuojamus iki 2 m aukščio iš visų pusių leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 1 m nuo kaimyninio sklypo ribos.