Knyga "Šilalės rajono dvarų sodybos" - tai išsamus leidinys, skirtas Lietuvos dvarų istorijai ir architektūrai. Ši knyga yra pirmoji dalis ambicingo "Lietuvos dvarų sodybų atlaso" projekto, kurio tikslas - aprašyti visus Lietuvos savivaldybėse buvusius dvarus ir jų sodybas. Šiame straipsnyje apžvelgsime šį svarbų leidinį, jo turinį, autorius ir reikšmę Lietuvos dvarų tyrimams.

Šilalės rajono žemėlapis
Apie Knygą
Pirmojoje Atlaso knygoje aprašytos 133 kada nors Šilalės rajono savivaldybės teritorijoje buvusių dvarų sodybos. Leidinio apimtis - 272 puslapiai.
Knygoje iškelta ligi šiol neskelbtų dvarų kultūrai ir istorijos tyrimams svarbių rašytinių ir ikonografinių XVI-XX a. dokumentų. Istoriniai duomenys apie dvarus papildyti inventorinių aprašų informacija ir iliustruoti archyvine medžiaga. Čia pateikiami dvarų planai, archyvinės ir pastarojo meto fotografijos.
Knygoje "Lietuvos dvarų sodybų atlasas. II: Pagėgių savivaldybė" suteikiama galimybė pažinti iš istorinės ir istoriografinės užmaršties prikeliamų dvarų sodybų paveldo įvairovę ir savitumą. Joje aprašytos Pagėgių savivaldybės teritorijoje buvusios 128 dvarų ir palivarkų sodybos. Čia, kaip ir Atlaso pirmajame tome istoriniai duomenys apie dvarus yra papildyti inventorinių aprašų informacija ir iliustruoti archyvine medžiaga.
Knygos Turinys
Leidinyje pristatomi naujausi Lietuvos kultūros tyrinėjimai įvairiais dvarų funkcionavimo visuomenėje aspektais (nuo vėlyvųjų viduramžių iki XX a.). Straipsnių autoriai pateikia nemažai naujų istorinių faktų bei hipotezių, išsamių pavienių dvarų istorijų aprašymų bei dvarų kultūros raidą apibendrinančių išvadų.
Įvadiniame Kazio Misiaus straipsnyje apžvelgti istorinės Lietuvos (išskyrus Mažąją Lietuvą) dvarų sodybų raidos bruožai, aptarti šaltiniai ir istoriografija, apibūdinta dabartinė temos tyrinėjimų būklė. Dalės Puodžiukienės straipsnis, apibendrinantis Šilalės rajono dvarų sodybų raidos bruožus, supažindina su šio regiono sodybų struktūra, tipais, architektūros ir statybos ypatumais.
Šilalės rajono teritorijoje nuo seno ūkius turėjo daug smulkiųjų bajorų. Daugiausia sodybų buvo pasklidę šiaurinėje ir šiaurrytinėje rajono pusėje. Dabartinio Šilalės rajono savivaldybės teritorijoje iš viso buvo arti pusantro šimto dvarų ir palivarkų sodybų.
Dvarai - įvairios žemėvaldos - privatūs, nuomojami, ūkiniai, administraciniai, valstybės ir bažnyčios priklausomybės. Dvaro paskirtis lėmė sodybos užstatymo sudėtį, planinę struktūrą. Provincijos, kaimo vietovių, kartu ir dvarų sodybų, architektūra iki XX a. vidurio daugiausia buvo medinė: iki XVIII a. pabaigos medines rezidencijas statė stambūs, vėliau - vidutiniai ir smulkūs bajorai.
Deja, Šilalės rajono dvarų ir palivarkų sodybos sunyko beveik nepastebėtos (1994-2009 m. tyrimų metu ir istorinėse XX a. pradžios nuotraukose užfiksuoti 36 pastatai). Čia nebuvo iškilių valstybės veikėjams, turtingiems žemvaldžiams priklaususių rezidencijų, neiškilo puošnūs architektūriniai ansambliai. Prieškario ir pokario tyrėjai kukliomis bajorų sodybomis nesidomėjo, nors ne vienos žymios giminės ar valstybei nusipelniusio žmogaus pradžių pradžia buvo Šilalės apylinkių dvarelis. Smulki žemėvalda ir jos padiktuota medinė architektūra nulėmė ankstyvą šio krašto dvarų sodybų sunykimą. Jų beveik neliko, tik viena kita gražesnė dvarvietė, daugiau ar mažiau pakeistas pastatas, ar jo griuvėsiai.
Dvarų Raida
Dvaro sodybos architektūra atspindėjo bendras tendencijas dvarų raidoje. Politiniai, socialiniai, ekonominiai įvykiai lėmė jų atsiradimą XV a., suklestėjimą XVI-XIX a. pradžioje, nuosmukį XIX a. viduryje-XX a. pirmojoje pusėje ir išnykimą įvairiu metu.
Po 1863-1864 m. sukilimo Rusijos imperijos valdžia baudė bajorus už nepriklausomybės siekį. Tradicinis bajorų dvaras virto kolonizacijos ir rusifikacijos įrankiu. Valdžia konfiskavo dvarus, vertė juos parduoti asmenis, kuriuos įtarė prisidėjusius prie sukilimo. Diskriminacinis 1865 m. gruodžio 10 d. įstatymas draudė įsigyti žemę „lenkų kilmės“ asmenims. XX a. Vakarų gubernijose dėl nepasitikėjimo vietiniais bajorais savaip vyko baudžiavos panaikinimas.
Kovoje dėl žemės dvaras ir kaimas naudojo skirtingas priemones: dvarininkai apėjo įstatymus, o valstiečiai naudojo fizinę jėgą ir kolektyvinį solidarumą. Socialinis konfliktas labiau pastebimas stambiuose dvaruose. XIX a. antroje pusėje-XX a. pradžioje šalia kilminio bajoro atsirado naujieji dvarų savininkai. Pirmiausia tai buvo stačiatikiai rusai.
Štai keletas svarbių faktų apie dvarų raidą:
- XV a.: Dvarų atsiradimas.
- XVI-XIX a. pradžia: Dvarų suklestėjimas.
- XIX a. vidurys-XX a. pirmoji pusė: Dvarų nuosmukis.
- Įvairus laikas: Dvarų išnykimas.
Knygos Autoriai ir Leidėjai
Šios 2012 m. lietuvių kalba Vilniaus dailės akademijos leidyklos išleista architektūrologės, dailėtyrininkės dr. Rasos Butvilaitės knyga yra pirmoji „Lietuvos dvarų sodybų atlaso“ dalis. Šame tome skelbiamų dvarų aprašų autoriai - Kazys Misius ir Dalė Puodžiukienė.
Knygą lietuvių kalba 2020 m. išleido Vilniaus dailės akademijos leidykla.
Kitos Knygos Apie Lietuvos Dvarus
Be "Šilalės rajono dvarų sodybų" atlaso, yra ir kitų knygų, skirtų Lietuvos dvarų temai. Štai keletas iš jų:
- "Šiluvos regiono dvarai ir jų vidaus teisė (XVI-XX a.)": Trijų tomų monografija, kurią parašė Alfonsas Vaišvila.
- "Joniškio krašto dvarai. Didžioji ir Mažoji Daunoravos, Bertaučiai, Satkūnai / Güter in der Gegend von Joniškis. Gross und Klein Donnerhof, Bärtautzen, Satkuhnen": Dviem kalbomis (lietuvių ir vokiečių) išspausdinta knyga, kurią parengė dr. Ernestas Vasiliauskas.
- "Lietuvos dvarai: kultūros ir šaltinių tyrinėjimai": Dailėtyrininkės dr. Rasos Butvilaitės sudaryta knyga, kurioje pristatomi naujausi tyrinėjimai įvairiomis Lietuvos dvarų paveldo temomis.
- "XVIII a. II pusės-XIX a. muzikinė Lietuvos dvarų kultūra: stiliaus epochų sankirtose": Muzikologės, archyvarės Laimos Kiauleikytės monografija.
Šios knygos suteikia išsamų supratimą apie Lietuvos dvarų istoriją, kultūrą ir architektūrą.
Konferencijos Pranešimai
2020 m. rugsėjo 11-12 dienomis Daugyvenės kultūros istorijos muziejuje-draustinyje Burbiškio dvaro istorijos muziejuje vyko konferencija, kurios pranešimų pagrindu sudarytas leidinys. Šioje konferencijoje pranešimus skaitė istorikai, archeologai, architektai, parkotyrininkai, menotyrininkai:
- Gintautas Zabiela „Dvarų pradžia archeologijos duomenimis“
- Virginija Ostašenkovienė „Šiaulių dvaro sodyba: istorija ir archeologiniai tyrimai“
- Dovilas Petrulis „Naujausi atradimai Pakruojo dvare“
- Bronius Dakanis „Burbiškio senosios dvarvietės archeologiniai tyrimai“
- Dalia Puodžiukienė „Dvarų sodybų architektūra ankstyvuoju raidos laikotarpiu (XVI-XVII amžiuje)“
- Marius Daraškevičius „Dvarų sodybų rezidencinių rūmų planavimo modernėjimas (XVIII a. vid.-XX a. pr.)“
- Saulutė Damanskienė „Unikali Burbiškio dvaro architektūra“
- Kęstutis Pranas Labanauskas „Burbiškio dvaro senojo parko bruožų išlikimas nauju kontekstu“
- Egidijus Pracevičius „Dvarų kultūrą įprasminantis muziejus“
Šie pranešimai atskleidžia įvairius Lietuvos dvarų aspektus ir jų reikšmę kultūros paveldui.
Moksliniai Straipsniai
Štai keletas mokslinių straipsnių, susijusių su Lietuvos dvarų tema:
- Apšvietos idėjų atgarsiai vidutinės bajorijos tradicinio gyvenimo aplinkoje. XVIII amžiaus studijos 2014, 1, 281-297.
- Dvaro sodybos pastatas povalušas: funkcija, forma ir tradicija. Acta Academiae Artium Vilnensis 2017, 86/87, (Iš)koduota istorija architektūroje, 149-165.
- Lietuvos dailės pasakojimas po trisdešimties metų. Acta Academiae Artium Vilnensis 2022, 107, Kaipasakoti apie meną? Dailės istorija, kritika, tekstai ir pasakojimai Lietuvoje, 16-56.
Šie straipsniai nagrinėja įvairius dvarų aspektus, nuo architektūros iki kultūrinio gyvenimo.
Išvados
"Šilalės rajono dvarų sodybų knyga" yra vertingas šaltinis visiems, besidomintiems Lietuvos dvarų istorija ir kultūra. Šis atlasas, kartu su kitais leidiniais ir tyrimais, padeda geriau suprasti Lietuvos dvarų paveldą ir jo reikšmę šalies istorijai.
Ši knyga yra puikus pavyzdys, kaip svarbu tirti ir saugoti kultūros paveldą, kad ateities kartos galėtų pažinti savo šaknis ir didžiuotis savo istorija.
| Knygos Pavadinimas | Autorius | Leidimo Metai | Puslapių Skaičius |
|---|---|---|---|
| Lietuvos dvarų sodybų atlasas. I: Šilalės rajono savivaldybė | Rasa Butvilaitė, Kazys Misius, Dalė Puodžiukienė | 2012 | 272 |
| Šiluvos regiono dvarai ir jų vidaus teisė (XVI-XX a.) | Alfonsas Vaišvila | 2013, 2017, 2021 | Įvairus (trijų tomų monografija) |
| Joniškio krašto dvarai. Didžioji ir Mažoji Daunoravos, Bertaučiai, Satkūnai | Ernestas Vasiliauskas | 2017 | 200 |