Šviesiniai ir Garsiniai Signalai: Apžvalga ir Panaudojimas

Šviesiniai ir garsiniai signalai yra gyvybiškai svarbūs elementai, užtikrinantys sklandų eismą ir saugumą įvairiose srityse. Jie leidžia komunikacijai ir įspėjimui, o jų charakteristikos gali būti įvairios: garsų stiprumas, garsų ilgis ir tonas.

Šiame straipsnyje aptarsime šviesinių ir garsinių signalų rūšis, jų charakteristikas ir panaudojimo būdus, įskaitant laivybą, transportą ir kitas sritis.

Jūrų signaliniai vėliavos

Šviesiniai Signalai

Šviesiniai signalai yra svarbi dalis jūrų navigacijos ir saugumo. Jie naudojami tam, kad parodytų gaires, pavojaus ženklus arba kitą komandinę informaciją. Šviesos stiprumas, ryškumas ir spalvos gali būti keičiamos priklausomai nuo situacijos. Šviesos stiprumas gali būti reguliuojamas, kad būtų matomi imamoje aplinkoje, o ryškumas taip pat gali būti svarbus, norint pateikti aiškų signalą.

Šviesiniai signalai taip pat turi savo charakteristikas. Jie gali būti naudojami tam, kad parodytų gairės, pavojaus ženklus arba kitą komandinę informaciją. Šviesos stiprumas, ryškumas ir spalvos gali būti keičiamos priklausomai nuo situacijos.

Straipsnyje aptartos šviesinės signalų priemonės, įskaitant laivo reflektoriaus pašvietimą, dienos signalizaciją ir vėliavų naudojimą.

Šviesoforai

Prof. Informacijai perduoti jau seniai naudojamos įvairiaspalvės šviesos. Lauko sąlygomis ir erdviuose interjeruose reikalingi skaistieji šviesos signalai, kurie gerai matomi iš didelio atstumo tiek esant natūraliam, tiek dirbtiniam apšvietimui.

PL pirmiausia masiškai pritaikyta eismo šviesoms. Maždaug apie 1990 m. Nors šviesoforo galvutė, kurią sudarė kelių šimtų šviesos diodų matrica, daugiau kainavo, ši technologija jau tuomet ekonomiškai pasiteisino, nes taupo elektros energiją (raudona „stop" šviesa dega vidutiniškai 65% laiko).

Didžiausias PL šviesoforų privalumas - energijos taupymas. Pas mus labiausiai paplitusios šviesoforų galvutės su 60 W kaitinamosiomis lempomis gali būti pakeistos vidutiniškai 10 W galios puslaidininkinėmis galvutėmis.

Skirtingai nuo kaitinamųjų lempų, kad PL staiga perdegtų labai mažai tikėtina (eksploatacijos trukmė tėra laiko tarpsnis, per kurį šviesos srautas sumažėja perpus). Net jei dėl gamybos defekto pavienis šviesos diodas ir perdega ar šviesoforas sugadinamas eismo įvykio ar vandalų, maitinimo grandinė užtikrina likusios matricos dalies gyvybingumą, ir eismas nesutrikdomas.

PL maitinimo grandinės yra mažos galios ir jose naudojama žema įtampa. Tai leidžia lengvai realizuoti papildomas funkcijas. Pavyzdžiui, nesunku reguliuoti maitinimo įtampą ir taip išvengti skaisčio kitimo dėl tinklo įtampos ir temperatūros svyravimų.

JUDU (SĮ „Susisiekimo paslaugos“) eismo organizavimo skyriaus komanda vis dažniau sulaukia klausimų kas yra garsiniai šviesoforų signalai silpnaregiams ir kaip šie veikia. Garsinių signalų įrenginiai yra įmontuoti virš, po, prie pėsčiųjų šviesoforų arba jų viduje. Jie skleidžia signalą ­- pypsėjimą, kai yra įjungiamas žalias signalas pėstiesiems. Tai papildoma saugumo priemonė žmonėms su regos negalia, kuri leidžia saugiai ir patogiai pereiti per judrią gatvę esant žaliam šviesoforo signalui - kitoje gatvės pusėje silpnaregis girdi skleidžiamą pypsėjimo garsą ir eina link jo.

Šiuo metu Vilniaus mieste diegiami naujos kartos garsiniai signalai, turintys galimybę skleisti skirtingo garso lygio signalą priklausomai nuo aplinkos triukšmo. Tokių signalų garso lygis ir rėžiai nustatomi programiškai atsižvelgiant į sankryžos dydį, perėjų ilgį ir triukšmo lygį sankryžoje.

Naujo tipo pėsčiųjų mygtukai gali skleisti orientacinį ­- palydėjimo toną (ang. Pilot tone, PiT), kai šviesoforas dega raudonu signalu. Skleidžiamas tonas skirtas silpnaregio palydėjimui iki mygtuko. Jei paspaudimo metu jau yra įsijungęs žalias signalas pėstiesiems, tuomet garsinis signalas skirtas silpnaregio praėjimui per perėją įsijungs iš karto ir veiks iki žalio signalo pabaigos.

Didelė dalis miesto sankryžų yra Vilniaus miesto centrinėje dalyje ir nuolat veikiantys garsiniai signalai trikdo gyventojų poilsį, ypatingai, nakties metu. Be viso to, nauji garsiniai signalai turi ypatybę automatiškai pasigarsinti atsiradus dar didesniam triukšmo lygiui, pavyzdžiui, kai pravažiuoja triukšmingas sunkvežimis, traktorius ar miesto tvarkymo įranga.

Garsiniai Signalai

Garsiniai signalai taip pat yra svarbūs jūrų navigacijos komponentai. Laivo garsiniai signalai praneša apie jo buvimą, kurso pakeitimus, matomumą ir pavojaus situacijas. Garsiniai signalai dažniausiai naudojami tam, kad praneštų apie pavojų arba pateiktų komandinę informaciją.

Straipsnyje taip pat pristatomos garsinės signalų priemonės, tokios kaip švilpukas, trimitas ir gongas.

Garsiniai signalai gali būti skirtingo stiprumo, tono, ritmo ir dažnio. Garsų ilgis taip pat gali būti svarbus, norint perduoti tam tikrą pranešimą.

Civilinės saugos sirena

Gyventojų Perspėjimo Sistema

Gresiant ar įvykus nelaimei visi nori žinoti - kas vyksta, ką daryti… Informacijos stoka kelia nerimą ir skatina klaidingą nuomonę bei formuoja gandus. Tuo tarpu tinkamai ir laiku suteikta informacija suteikia galimybę išvengti pavojaus ar sušvelninti jo pasekmes bei tinkamai sureaguoti, o išankstinis perspėjimas leidžia ne tik pasirengti, bet ir mažina pavojaus laukimo baimę.

Lietuvoje veikia gyventojų perspėjimo ir informavimo sistema. Visuomenė gali būti perspėjama įvairiais būdais: jungiamos civilinės saugos sirenos, siunčiami trumpieji pranešimai tiesiogiai į gyventojų mobiliuosius pranešimus, skelbiami pranešimai šalies žiniasklaidoje, interneto svetainėse, socialiniuose tinkluose.

Perspėjimas sirenomis - tai įspėjamasis pulsuojančio 3 minučių trukmės kaukimo garsinis signalas (9 sekundės kaukimo - 6 sekundės pauzė). Sirenos gausmas reiškia „Dėmesio visiems“. Jį išgirdus reikia įsijungti TV ar radiją ir laukti informacijos.

Šviesos diodų (PL) panaudojimas

Pastaruoju dešimtmečiu atsirado naujų puslaidininkinių šviesos šaltinių, kurie ėmė sparčiai keisti kaitinamąsias lempas įvairiose sferose, pirmiausia ten, kur reikalingi skaistieji šviesos signalai. Šie šaltiniai - tai gerai žinomi injekcinės elektroliuminescencijos principu veikiantys šviesos diodai, kurie iki tol buvo taikomi tik kaip indikatorinės lemputės ir miniatiūrinės skaitmeninės matricos.

PL - tai spalvoti šviesos šaltiniai (spinduliuoja siauru 15-40 nm spektro ruožu), pasižymintys ilga eksploatacijos trukme (100 000 val. ir ilgiau) ir mechaniniu atsparumu. Daugiausia PL taikomos signalizacijai - eismo šviesoms, automobilių šviesoms bei kitokiems saugos, perspėjamiesiems ir avariniams signalams.

Dabartinis jų techninis lygis jau leidžia pakeisti visų automobilio signalinių šviesų (stabdžių, posūkių, avarinių bei priekinių, galinių ir šoninių gabaritų) kaitinamąsias lempas. Antai, šiuo metu į visus JAV gaminamus sunkvežimius ir autobusus montuojami vien puslaidininkiniai šviesos signalai.

Eismo saugumo požiūriu išvengiama staigaus perdegimo, PL įsidega be delsos. PL technologija automobilių signaluose ne tik padidina ekonomiškumą ir eismo saugumą, bet ir atveria naujas dizaino galimybes.

PL technologija leidžia įtaisyti signalines šviesas į grindinius ir kelio dangas. Kadangi PL ekonomiškos, ilgaamžės, tvirtos, jos labai tinka įvairiausiems saugumo, perspėjamiesiems ir avariniams švyturėliams transporto priemonėse (specialios paskirties antžeminėse, taip pat laivuose ir lėktuvuose), bokštuose, pramoniniuose įrenginiuose, plūduruose, remontuojamuose kelių ruožuose bei kitose pavojingose vietose.

Analoginiai ir Skaitmeniniai Signalai

Naudojantis elektronikos prietaisais susiduriama su dviejų tipų signalais: analoginiais ir skaitmeniniais. Prietaisai gali sąveikauti su aplinka naudojantis analoginiais signalais, tačiau mikroprocesoriai, kompiuteriai ir daug kitų loginių įrenginių yra sudaryti iš skaitmeninių signalų komponentų. Šie du signalų tipai yra skirtingos prietaisų komunikacijos išraiškos.

Analoginis signalas yra bet koks nepertraukiamas signalas, aprašomas konkrečiu laiko intervalu. Pavyzdžiui, žmogui kalbant sklindantis garsas, kadangi garso bangos yra ištisinės. Tokie signalai turi tam tikrus tipinius parametrus (amplitudė, periodas, dažnis, fazė), kuriuos keičiant perduodama informacija. Analoginio signalo grafikas yra tolygus ir ištisinis.

Skaitmeniniai signalai diskretizuojami pagal laiką ir turi baigtinį skaičių galimų reikšmių. Tokių reikšmių skaičius gali būti nuo dviejų iki labai didelio skaičiaus, kuris nėra begalybė. Dažniausiai sutinkami signalai esantys vienoje iš dviejų reikšmių, skaitmeninėje elektronikoje traktuojami kaip dvejetainės sistemos 0 arba 1 (pavyzdžiui, 0 arba 5V).

Analoginės ir skaitmeninės yra skirtingos signalų formos. Signalai naudojami informacijos perdavimui iš vieno prietaiso į kitą. Analoginis signalas yra tęstinė banga, kuri per visą laiką keičiasi. Skaitmeninis signalas yra diskretiškas. Pagrindinis skirtumas tarp analoginio ir skaitmeninio signalo yra tas, kad analoginį signalą vaizduoja sinusinės bangos, o skaitmeninis signalas - kvadratinėmis bangomis.

Skaitmeninis signalas yra labiau apsaugotas nuo triukšmo; todėl jis vargu ar susiduria su iškraipymu. Skaitmeniniai signalai yra lengviau perduodami ir yra patikimesni, palyginti su analoginiais signalais.

Kadangi naudojantis šiuolaikine technine įranga duomenys rašomi į atmintį skaitmeninių signalų pavidalu, norint į atmintį išsaugoti analoginius signalus, būtina juos paversti į skaitmeninius. To atlikimui plačiai naudojami analoginiai-skaitmeniniai keitikliai (ASK).

Kosminis Ryšys

Kòsminis ryšỹs, radijo arba optinis (lazerinis) ryšys, kuriuo informacija perduodama kosmine erdve tarp Žemės punktų ir erdvėlaivių (kosminių stočių, ryšių palydovų), tarp erdvėlaivių, Žemės punktų per kosmose skriejantį ryšių palydovą. Kosminiu ryšiu perduodama telemetrinė, telefoninė, telegrafinė, televizinė informacija, erdvėlaivių valdymo ir trajektorijos matavimo signalai.

Naudojami sudėtingi įrenginių kompleksai: specialios valdomosios didelio kryptingumo antenos, jautrūs radijo signalų imtuvai (labai efektyvios signalų aptikimo ir išskyrimo sistemos), erdvėlaivio trajektorijos matavimo sistema, skaičiavimo centras.

Ryšys tarp Žemės punktų palaikomas per tam tikra orbita skriejantį dirbtinį Žemės palydovą, kuriame įrengti radijo signalų retransliatoriai - signalai siunčiami iš Žemės į palydovą, palydovas sustiprina signalus ir siunčia juos į Žemę.

Kosminio ryšio pradžia - 1957, kai buvo paleistas pirmasis dirbtinis Žemės palydovas Sputnik 1 (SSRS). 1961 pirmą kartą užmegztas abipusis telefono ir telegrafo kosminį ryšį su kosmonautu J. Gagarinu (erdvėlaivis Vostok, SSRS), 1961 iš kosmoso į Žemę perduotas pirmasis televizijos vaizdas (kosmonautas G. Titovas, Vostok 2, SSRS). 1962 transliuota pirmoji televizijos laida per Atlantą (dirbtinis Žemės palydovas Telstar, Jungtinės Amerikos Valstijos).

tags: #kokie #gali #buti #signalai