Lietuvoje galiojantis teisinis reglamentavimas suteikia teisę kiekvienam fiziniam asmeniui sudaryti testamentą, kuriuo jis gali po savo mirties visą jam priklausantį turtą palikti savo norimiems įpėdiniams. Tačiau ne kiekvienas fizinis asmuo iki savo mirties spėja sudaryti testamentą. Dauguma žmonių apskritai nėra linkę pasinaudoti šia įstatymo jiems suteikta teise. Be to, net jeigu fizinis asmuo ir sudaro testamentą, jame nurodyti įpėdiniai palikimo gali ir nepriimti. Tokiais atvejais paveldėjimo teisinius santykius po fizinio asmens mirties reglamentuoja įstatymas.
Įstatymas numato, kad nesant sudaryto testamento arba jame nurodytiems įpėdiniams atsisakius priimti palikimą, teisę paveldėti mirusiojo turtą turi jo giminaičiai ir sutuoktinis.
Paveldėjimas - tai mirusio asmens turtinių ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba pagal testamentą.
Paveldėjimas gali būti dviejų rūšių:
- Paveldėjimas pagal testamentą - jeigu yra testamentas, ir jis įtvirtintas notariškai, tuomet jis turi pirmumo teisę paveldėjimo procese.
- Paveldėjimas pagal įstatymą - jeigu testamentas nebuvo sudarytas, tokiu atveju turtas yra paveldimas įstatymo numatyta tvarka.
Teisine prasme giminystė yra apibrėžiama kaip kraujo ryšys tarp asmenų, kilusių vienas iš kito arba iš bendro protėvio. Pagal šį apibrėžimą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.131 straipsnyje yra skiriamos tiesioji ir šoninė giminystės linijos.
Tiesioji giminystės linija yra tarp protėvio ir palikuonių (prosenelių, senelių, tėvų, vaikų, vaikaičių, provaikaičių ir t.t.). Lietuvoje galiojantis teisinis reglamentavimas suteikia teisę paveldėti tik tiesiosios ir šoninės linijos giminaičiams. Tai reiškia, kad jeigu asmuo nepatenka į bent vieną aukščiau nurodytą giminystės liniją (tiesiąją ar šoninę) - jis neturi teisės paveldėti mirusiojo turto.
Įpėdinių eilės pagal įstatymą
Mirusiojo fizinio asmens turtas yra paveldimas aukščiau nurodytomis įpėdinių eilėmis žemėjančia tvarka. Tai reiškia, kad jeigu palikėjas mirties metu turėjo vaikų ar įvaikių, pagal įstatymą jie pirmieji turi teisę paveldėti mirusiojo turtą, kadangi jie laikomi pirmosios eilės įpėdiniais. Tuo tarpu antrosios eilės įpėdiniai (palikėjo tėvai ir vaikaičiai) neturėtų teisės paveldėti, išskyrus tuos atvejus, jeigu palikėjo vaikai (įvaikiai) nepriimtų palikimo arba iš jų būtų atimta teisė paveldėti (CK 5.6 str.).
Pirmos eilės įpėdiniai
Pirmajai įpėdinių eilei yra priskiriami palikėjo vaikai, kurie buvo gyvi palikėjo mirties momentu, taip pat ir vaikai, gimę po palikėjo mirties. Įstatyme yra numatytos lygios vaikų, gimusių nesusituokusiems tėvams, ir vaikų, gimusių susituokusiems tėvams, teisės (CK 3.161 str. 4, 5 d.). Tai reiškia, kad tokie vaikai turi lygias teises paveldėti mirusiojo turtą.
Pavyzdžiui, jeigu palikėjas buvo sudaręs santuoką ir susilaukė sūnaus, tačiau tuo pačiu metu būdamas santuokoje susilaukė ir dukters su kita moterimi, t.y. buvo neištikimas savo žmonai, įstatymas numato, kad palikėjo sūnus ir dukra turi lygias teises paveldėti savo tėvo turtą. Įstatymas pirmosios eilės įpėdiniams priskiria ir įvaikius, t.y. asmenis, kurie palikėjo buvo įvaikinti.
Antros eilės įpėdiniai
Antrajai įpėdinių eilei yra priskiriami palikėjo tėvai (įtėviai) ir vaikaičiai (anūkai). Tačiau įstatyme yra numatyta, kad tėvai neturi teisės paveldėti savo vaiko turto po jo mirties, jeigu teismo sprendimu jų valdžia buvo apribota ir šis sprendimas palikimo atsiradimo momentu (vaiko mirties metu) nebuvo pasibaigęs ar panaikintas (CK 5.6 str.).
Trečios eilės įpėdiniai
Informacija apie trečios eilės įpėdinius nepateikta.
Ketvirtos eilės įpėdiniai
Ketvirtajai įpėdinių eilei yra priskiriami palikėjo broliai ir seserys, proseneliai ir prosenelės tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės. Pažymėtina, kad netikri palikėjo broliai ir seserys turi lygias teises paveldėti kartu su tikraisiais palikėjo broliais ar seserimis.
Penktos eilės įpėdiniai
Penktajai įpėdinių eilei yra priskiriami palikėjo brolio ir sesers vaikai (sūnėnai ir dukterėčios), taip pat palikėjo tėvo ir motinos broliai ir seserys (dėdės ir tetos).
Šeštos eilės įpėdiniai
Šeštajai įpėdinių eilei yra priskiriami palikėjo tėvo ir motinos brolių ir seserų vaikai (pusbroliai ir pusseserės). Įstatyme nėra numatytos skirtingos pusbrolių ir pusseserių paveldėjimo tvarkos, tais atvejais, kai tėvo ir motinos broliai ir seserys turėjo bendrus tėvus (tėvą ir motiną), ir tais atvejai, kai turėjo tik vieną bendrą tėvą arba motiną.
Paveldėjimo bylos
Sutuoktinio teisės paveldint
Palikėjo sutuoktinis nėra priskiriamas įpėdinių pagal įstatymą eilėms. Jis turi teisę paveldėti kartu su pirmos arba antros eilės įpėdiniais. Jei pirmos eilės įpėdinių (palikėjo vaikų ar įvaikių) ir jų yra ne daugiau kaip trys, tokiu atveju sutuoktinis paveldi ketvirtadalį palikimo. Jei pirmos eilės įpėdinių yra daugiau kaip trys, tokiu atveju sutuoktinis paveldi mirusiojo turtą lygiomis dalimis kartu su pirmos eilės įpėdiniais. Jeigu sutuoktinis paveldi mirusiojo turtą kartu su antrosios eilės įpėdiniais (palikėjo tėvais ir vaikaičiais), tokiu atveju sutuoktiniui priklauso pusė mirusiojo palikimo.
Paveldėjimo tvarkymo etapai
Privalote sutvarkyti paveldėjimo dokumentus. Paveldėję turtą visų pirmą per 3 mėnesius turite kreiptis į notarą, pagal palikėjo registruotą gyvenamąją vietą.
- Paveldėjimo teisės ir pareigos. Priimant paveldėjimą sutinkate su visomis teisėmis ir pareigomis, prisiimate atsakomybę (skolas jeigu tokių yra).
- Mokesčiai paveldėjus būstą. Taip pat svarbus etapas, kurį privalote žinoti, apie mokesčius paveldėjus būstą.
- Notaro mokesčiai - notarui mokėti turėsite visuomet, į tuos mokesčius įeina dokumentai, patikros registrų centre, bei notaro atlygis, kurį sudaro 0,1 proc.
- VMI mokesčiai - šie mokesčiai apskaičiuojami nuo pavedimo turto apmokestinamosios vertės (70proc. viso turto vertės).
- Paveldimo turto apmokestinamoji vertė, neviršija 3 tūkst.
Turto vertės nustatymas paveldint
Skaičiuojant mokėtino gyventojų pajamų mokesčio dydį, pirmiausia aktuali yra paveldimo turto vertė, nuosavybės įgijimo momentu, nuo kurio būtų skaičiuojami mokesčiai pardavus turtą. Paveldėtojas turi teisę pasirinkti vieną iš šių turto vertės nustatymo būdų.
Registrų centro nustatoma turto vertė dažnai gali būti kur kas mažesnė negu reali rinkos vertė, tad jeigu planuojama paveldėta būstą parduoti ir sumokėti kuo mažiau mokesčių, paveldėtojui vertėtų rinktis individualų turto vertinimą. Taigi apibendrinant, jeigu planuojate parduoti būstą po paveldėjimo, priimkite palikimą pagal atliktą nepriklausomą turto vertinimą ir joje nurodytą kainą, o ne rinkos nustatytą.
Įpėdinių giminystės ryšį su palikėjų nustato paveldėjimo bylą tvarkantis notaras. Paprastai įpėdinių pagal įstatymą giminystė yra nustatoma vadovaujantis Gyventojų registro duomenimis. Tačiau valstybės registruose esantys duomenys ir informacija ne visada yra pakankami, siekiant nustatyti giminystės ryšį.
Mirusiojo fizinio asmens įpėdiniai palikimą paveldi lygiomis dalimis. Pavyzdžiui, jeigu palikėjas turėjo 3 vaikus, tokiu atveju visas mirusiojo turtas yra dalijamas į tris dalis.
Svarbu pabrėžti, kad paveldėjimo procese nei kaimynai, nei kiti bendraturčiai nedalyvauja. Paveldėjimo dokumentų tvarkymas skubos tvarka nėra numatytas ir už pareiškimo dėl palikimo priėmimo patvirtinimą, paveldėjimo teisės liudijimo išdavimą bei kitus notarinius veiksmus taikomas LR teisingumo ministro patvirtintas notaro paslaugų įkainis.
Lietuvos notarų rūmai pabrėžia, kad tik notaras gali suteikti išsamią ir kvalifikuotą konsultaciją paveldėjimo klausimais.