Rąstinių namų statybos istorija ir technologijos Lietuvoje

Lietuvių tauta nuo seno glaudžiai susijusi su medžiu. Protėviai medieną naudojo tiek statyboms, tiek karyboje, net ir įrankius iš jos gamino. Dauguma lietuvių pilių buvo medinės. Ne tik pilys ar tvirtovės, dvigubos dengtos tvoros, bokštai ir kiti gynybiniai elementai, tiltai, net ir šulinių rentiniai (jiems buvo naudojama ąžuolo mediena) labai ilgą laiką buvo statomi iš medienos.

Lietuviškas rąstinis namas Lietuvos liaudies buities muziejuje

Rąstinių namų istorija Lietuvoje

Rąstinių namų statybos istorija Lietuvoje skaičiuoja apie 2 tūkstančius metų. Senovėje, prieš 3-4 tūkst. metų, žmonės būstus iš medienos rąstų statydavo naudodami stulpinę konstrukciją, kuomet medžių kamienai buvo sustatomi vertikaliai, juos perpinant šakomis, sutvirtinant moliu, vilna, plyšius užkamšant samanomis.

Vėliau (Lietuvoje- pirmo tūkstantmečio pradžioje) pradėta statyti rąstus vieną virš kito guldant horizontaliai. Pasiteisinus šios statybos technologijai, imta ręsti gana didelius, aukštus, tvirtus ir ilgaamžius statinius: gynybines pilis, bažnyčias, dvarus ir kt.

Lietuvos bokštai, tvirtovės ir pilys buvo statomos iš medienos. Iki 18 amžiaus lietuvių namai buvo statomi grynai ant žemės, be jokio pagrindo. Rąstinių namų tarpai buvo užpildomi įvairiomis medžiagomis. Valstiečių namai buvo nedidukai ir kvadratinės formos (4×4 metrų). Nuo 16 amžiaus daugumą lietuvių jau gyveno rąstiniuose namuose. Tokius namus jie vadindavo pirkiomis arba trobomis.

Nuo maždaug 18 amžiaus lietuviai ėmė statyti kitokius rąstinius namus. Židiniai buvo išskirti su sienomis, o patys pastatai jau turėjo kaminą. Nuo 19 amžiaus kambarių skaičius namuose tapo jau 3 arba 4. Turtingieji turėjo specialų kambarį svečiams, kurį vadino seklyčia (kaip dabar svetainė). Namų išorę neretai papuošdavo raižytų ornamentų mediena (dažniausiai vaizduojamas piešinys buvo arklys).

Lietuvių meilė medžiui neapsiribojo tik statybomis. Akmeniniai pastatai, skirtingai nei mediniai, Lietuvoje niekada gilių tradicijų neturėjo. Tiek kilmingi, tiek valstiečiai ilgą laiką teikė pirmenybę mediniam pastatui.

Rąstinis namas nuo seno populiarus ir Europoje, ypač Šveicarijoje, Vokietijoje ir Skandinavijos šalyse. Švedai rąstinius namus statosi nuo pat 1638 metų. Tačiau labiausiai rąstiniai namai Europoje išpopuliarėjo nuo 1840 metų.

Tradiciniai statybos būdai

Iki pat XVIII a. pabaigos valstiečių namai buvo renčiami tiesiog ant žemės, nenaudojant jokio pamato. Sienų rąstai buvo guldomi tiesiog ant žemės. Tarpas, susidarantis tarp sienos ir žemės, buvo užpilamas įvairiomis medžiagomis, kurias tik buvo galima panaudoti šiam reikalui. Gyvenamieji pastatai nebūdavo dideli, keturkampio plano. Dydis būdavo apie 3x4 arba 4x4 metrų.

Iki XIV a. grindis savo namuose įsirengti išgalėjo tik aukštesnį socialinį statusą turintys lietuviai. Paprastai jos buvo gaminamos iš skeltų ąžuolo, uosio arba skroblo rąstų. Jų storis siekdavo 3 cm, o plotis vidutiniškai apie 25-30 cm.

Stulpinis statybos būdas yra pats seniausias ir primityviausias iš jų. Stulpiniai pastatai būdavo keturkampio arba ovalo formos. Ankstyvaisiais laikais šie pastatai turėdavo atvirus židinius. Dėl savo nesandarumo, mūsų klimatui šis statybos būdas nelabai tinkamas. Nepasižymi jis ir ilgaamžiškumu. Todėl palaipsniui jį pakeitė modernesnis - karkasinis statybos būdas.

Nuo XVI a. lietuviai jau gyveno rąstiniuose namuose, kuriuos įvairuose Lietuvos regionuose vadino skirtingai. Žemaičiai juos vadino trobomis, aukštaičiai - pirkiomis, o suvalkiečiai - stubomis. Tos, kurios turėjo dūmtraukius, buvo vadinamos baltomis, o kurios jų neturėjo - juodomis. Stogai paprastai būdavo dengiami šiaudais arba eglės žieve. Dažniausiai jie buvo keturšlaičiai arba dvišlaičiai.

Nuo XVIII a. antros pusės pradėtos statyti dviejų galų trobos su kaminu. Apsisaugojimui nuo gaisro, ugniavietė būdavo atskiriama moliu apdrėbtomis sienomis. XIX a. padidėjo gyvenamųjų patalpų skaičius statomuose namuose iki 3-4. Turtingesni valstiečiai įsirengdavo seklyčią, kuri buvo skirta priimti svečiams Jai, kaip reprezentacinei patalpai, įrengti buvo naudojamos geriausios medžiagos.

Stogai pradėti dengti ne tik šiaudais, bet ir čerpėmis arba skiedromis. Iš išorės namai dažnai būdavo puošiami įvairiais iš medienos išraižytais ornamentais. Juose dažnai būdavo vaizduojami įvairūs dar pagonybės laikus siekiantys simboliai, dažnas buvo gamtos, augalų motyvas. Ypatingą vietą užėmė žalčio, dažnai vaizduojamo su karūna ir žirgo motyvai.

Iš esmės Lietuva neturi išskirtinai savo sukurtos ir ištobulintos rentimo tradicijos. Tačiau nors tradicijos atkeliavo iš svetimų kraštų, jas lietuviai sėkmingai tobulino. Mūsų šalies dailides įtakojo tiek skandinavų, tiek rusų statybos patirtis, priklausomai nuo regiono. Tačiau tai nereiškia, jog lietuviai tik aklai kopijavo kaimynų patirtį. Priešingai, sėkmingai ją pritaikė, savo kruopštumu, darbo kokybe, nenusileido, o kai kur ir lenkė juos.

Pagrindinis įrankis, rąstinių pastatų, namų, pirčių statybai, buvo platus kirvis - skliutas. Tai dailidės kirvis plačiais ašmenimis.

Šiuolaikinės rąstinių namų statybos technologijos

Rąstinių namų statybos technologijos patys lietuviai neturėjo - viską perėmė iš kaimyninių šalių, pavyzdžiui, Skandinavijos šalių. Tačiau viskas aklai nebuvo kopijuojama. Lietuviai darbštūs žmonės, todėl statyboje vis panaudodavo įvairius patobulinimus.

Žvelgiant į šiuolaikinę rąstinių namų statybą, galima išskirti kelis pagrindinius etapus ir technologijas:

• Medienos paruošimas: Rąstai apdirbami rankiniu arba mechaniniu būdu. Rankiniu būdu apdirbti rąstai išsaugo natūralią medžio kamieno išvaizdą, o mechaniniu būdu apdirbti rąstai yra vienodo skersmens ir formos.
• Kampų sujungimas: Rąstai kampuose sujungiami tam tikros formos iškirtimais, vadinamais spynomis arba rąstų sukirtimais. Yra įvairių rąstų sunėrimo būdų: tradiciniai (balninis, kanadietiškas, rusiškas), skandinaviškas, trapecinis ("kregždės uodega").
• Izoliacija: Tarp rąstų esantys tarpai užpildomi izoliacinėmis medžiagomis (kiminai, samanos, specialios sandarinimo juostos).
• Stogo įrengimas: Rąstiniam namui svarbu tinkamai parinkti ir kokybiškai sumontuoti stogą. Jis turi būti sunkus, kad rąstai tvirtai ir stabiliai laikytųsi.

Rąstinis namas - tai toks būsto tipas, kai rąstai guldomi vienas ant kito horizontaliai arba sustatomi vienas šalia kito vertikaliai, o kampuose jų vainikai sujungiami tam tikros formos iškirtimais. Statyba iš rąstų buvo pats populiariausias statybos būdas Suomijoje, Švedijoje, Rusijoje, Norvegijoje ir Baltijos šalyse.

Lietuvoje buvo statomi įvairaus dydžio rąstiniai namai, kaimo gyventojai juos statydavo ant apvalios medienos ritinių (vietoje pamato), kartais aplink pastatą įrengdavo papildomą medinį rėmą, į tarpą tarp jo ir sienos pripildavo žemių - tai tarnavo kaip šilumos izoliacija.

Vadinamajame „žaliame“ rąste yra nuo 20 iki 90 proc. drėgmės. Džiūdamas jis atiduoda šią drėgmę ir traukiasi, medienoje atsiranda mažyčių įtrūkimų, be to, būsto sienos sėda iki 7-10 centimetrų.

Siekiant dar patobulinti medienos džiūvimo procesą, buvo atrasta klijuoto tašo rąstų statybos technologija. Gaminant klijuoto tašo rąstus, jie supjaunami nedidelėmis lentelėmis. Tokiu būdu juos buvo lengviau išdžiovinti. Rąstai iš tašų atgal į rąsto formą suklijuojami vandeniui atspariais klijais, suspaudžiami presais.

Šiuolaikinės technologijos leidžia ištaisyti pagrindines neigiamas medienos savybes - puvimas, gaisringumas. Skirtumai atsirado ir eksterjere, dizaine, kuriuos nepavadinsi ribotomis.

Rąstinių namų statybai tinka tik brandi mediena. Jai reikalingas džiovinimas iki 18-20 proc. drėgnumo. Pats geriausias laikas ruošti medieną rąstinio namo statybai yra žiemą. Tuo metu drėgmės lygis medyje yra mažiausias, nėra pavojaus dėl grybelio, kenkėjų.

Rąstinių namų privalumai

Rąstiniam namui statyti naudojamos ekologiškos medžiagos. Nesukurta jokia kita medžiaga, kuri galėtų savo savybėmis prilygti medžiui. Jis kuria šiltą, jaukią namų aplinką, teigiamai ir raminamai veikia žmogų, jau pats medienos vaizdas natūraliai kuria ramybės, poilsio nuotaiką. Būtent todėl rąstinio namo atmosfera yra išties ypatinga.

Lyginant su kitų tipų namais, rąstinių privalumas yra tai, kad pats rąstas yra natūraliai linkęs kaupti šilumą, turi didelę šiluminę talpą, todėl šio tipo namai greitai įšyla ir lėtai vėsta. Žiemą rąstinis namas bus šiltas, vasarą - vėsus. Rąstinė siena natūraliai balansuoja drėgnumo lygį namuose. Jei jis stipriai pakyla, medis jį sugeria. Jei name pasidaro per sausa, rąstai linkę drėgmę „grąžinti“.

Pats medis turi savo energiją, kuri yra naudinga žmogui. Šitą mūsų protėviai žinojo nuo neatmenamų laikų. Gal todėl medis pagonių tikėjime užėmė išskirtinę vietą. Net įvairioms ligoms gydyti senoliai naudojo medį. ba jo žieve malšindavo ir galvos skausmus, ir dantų gėlą, ir kitas negalias.

Šiais laikais, kai ekologijai skiriamas vis didesnis dėmesys tiek Lietuvoje, tiek ir visame pasaulyje, būtina paminėti, kad pasirinkdami rąstinį namą, renkatės ne tik sveiką gyvenimą, grįžtate arčiau gamtos, tačiau prisidedate ir prie klimato kaitos ribojimo, mažesnio cheminių medžiagų naudojimo, mažesnio aplinkos teršimo. Mediena yra vienas iš atsinaujinančių išteklių.

Didelis rąstinių namų privalumas yra unikali jų išvaizda. Kokybiškai pastatytas rąstinis namas neabejotinai atkreips kiekvieno praeivio ar svečio dėmesį. Tradicijos, sujungtos su moderniomis statybos technologijomis padės pasiekti stulbinamą rezultatą.

Rąstinis namas yra ilgaamžiškas statinys. Tačiau, kaip ir bet kokiam namui, rąstiniam laikas nuo laiko reikės Jūsų dėmesio. Tinkamai prižiūrimas, jis tarnaus Jums, Jūsų vaikams ir vaikaičiams!

Rąstinis namas - puikiausias pasirinkimas tiems, kurie vertina natūralumą, šilumą, ekonomiškumą ir sveiką aplinką.

Rąstinių namų klasifikacija

Rąstiniai namai klasifikuojami į:

• Natūralių rąstų. Rąstai apdirbami (nužievinami ir apipjaunami) tik rankiniu būdu, neprarandant natūralios medžio kamieno išvaizdos. Rąsto skersmuo skirtingose vietose nevienodas, o rąsto galų storis gali skirtis netgi dvigubai, todėl namo surentimas iš rankiniu būdu apdorotos medienos užtrunka kiek ilgiau dėl atidumo, tikslumo ir kruopštumo reikalaujančio rankų darbo).
• Mašininio apdirbimo. Mechaniniu būdu paruošiami tekinti (apvalūs), frezuoti (stačiakampiai) arba klijuoto tašo rąstai. Staklėmis apdirbtų rąstų ruošiniai yra identiško skersmens, aukščio, ilgio.

Rąstinių namų savybės

Rąstiniai namai, lyginant su kito tipo statiniais, pasižymi šiomis puikiomis savybėmis:

• Ekologiškumas. Rąstinių namų ekologiškumas- nenuginčijamas. Jau vien todėl, jog statybai naudojamos natūralios medžiagos, kurios nekenkia nei gyventojams, nei aplinkai. Rąstiniuose namuose neplinta alergijos, dėl medienos gebėjimo „kvėpuoti“ ir nuolat vykstančios oro apykaitos nereikia jokių papildomų vėdinimo sistemų. Medis gerai izoliuoja šilumą, tad vasarą visuomet bus vėsu ir drėgna, o žiemą-jauku ir šilta.
• Ilgaamžiškumas. Mediena yra ilgaamžė. Seniausi Lietuvoje tebestovintys rąstiniai trobesiai siekia 300 metų, o pasaulyje yra išlikusių rąstinių namų, skaičiuojančių kone 700 metų.
• Sveika aplinka. Medis yra natūrali ekologiška statybinė medžiaga, neturinti jokių neigiamų pasekmių žmogaus sveikatai. Jis filtruoja orą, nepraleisdamas kenksmingų, orą teršiančių medžiagų. Per šimtmečius į medieną įsigėrę spygliuočių sakai teigiamai veikia rąstiniuose namuose gyvenančiųjų plaučius ir kvėpavimo takus.
• Natūralus oro drėgmės balansas. Gyvenimas rąstiniame name lyginamas su gyvenimu idealiai vėdinamame ir kondicionuojame būste. Jei viduje padaugėja drėgmės, rąstų sienos ją nesunkiai sugeria, o patalpoms išsausėjus, medis drėgmę grąžina atgal, tokiu būdu nuolat išlaikoma ideali santykinė oro drėgmė, šiluma ir oro kaita.
• Garso izoliacinės savybės. Sausas medis pasižymi puikiomis garso izoliavimo savybėmis. Jis gerai sugeria garsą ir neleidžia jam sklisti aplinkoje. Todėl vidinės rąstinės pertvaros užtikrina puikų garso slopinimą.
• Elektrostatiškumas. Elektrostatinės medžio savybės neleidžia patalpose kauptis statinei elektros energijai, todėl rąstinių namų viduje nesklando dulkės.
• Priešgaisrinės savybės. Specialiomis nekenksmingomis priemonėmis apdoroti didelio skersmens rąstai yra labiau atsparesni degimui nei plieno konstrukcijos. Veikiant ugniai, rąstų paviršius pasidengia anglies sluoksniu, kuris yra stiprus šilumos izoliatorius, stabdantis karščio plitimą medienoje.

Apibendrinant, rąstiniai namai yra puikus pasirinkimas tiems, kurie vertina natūralumą, ekologiškumą, ilgaamžiškumą ir sveiką gyvenimo aplinką.

tags: #kiminai #iki #siol #naudojami #rastiniu #namu