Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau - CK) yra pagrindinis teisės aktas, reglamentuojantis civilinius santykius, įskaitant ir nuosavybės teises. Svarbu atkreipti dėmesį į CK įsigaliojimo datas ir atskirų jo dalių taikymą.
CK įsigaliojo 2001 m. liepos 1 d., tačiau kai kurios jo normos įsigaliojo skirtingu metu. Tai svarbu žinoti, nes nuo įsigaliojimo datos priklauso, kurios CK nuostatos taikomos konkretiems teisiniams santykiams, įskaitant ir kilnojamojo daikto nuosavybės perėjimą.
Štai keletas pavyzdžių:
- CK 1.34, 1.36, 1.44 straipsnių normos įsigaliojo nuo to momento, kai įsigaliojo šiuose straipsniuose nurodytos Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys.
- CK 2.27 straipsnio norma dėl teisės pakeisti lytį įsigaliojo nuo 2003 m. liepos 1 d.
- CK 2.70 straipsnyje ir 2.106 straipsnio 4 punkte numatytos normos dėl juridinio asmens likvidavimo juridinio asmens registro tvarkytojo iniciatyva įsigaliojo nuo juridinių asmenų registro veiklos pradžios.
- CK 2.79 straipsnio 4 dalies normos įsigaliojo nuo juridinių asmenų registro veiklos pradžios.
- CK trečiosios knygos XII skyriaus antrojo skirsnio normos dėl valstybės išlaikymo nustatymo vaikams, kurie ilgiau kaip mėnesį negauna išlaikymo iš tėvo (motinos) ar iš kitų pilnamečių artimųjų giminaičių, turinčių galimybes juos išlaikyti, įsigaliojo nuo 2002 m. sausio 1 d.
- CK trečiosios knygos XV skyriaus normos dėl bendro gyvenimo neįregistravus santuokos įsigaliojo nuo įstatymo, reglamentuojančio partnerystės įregistravimo tvarką, įsigaliojimo momento.
- CK ketvirtosios knygos normos, susijusios su valdymo teise, kaip savarankiška daiktine teise, servitutu, uzufruktu, užstatymo teise (superficies), ilgalaike nuoma, kaip savarankiška daiktine teise (emphyteusis), įsigaliojo nuo 2003 m. liepos 1 d., išskyrus tuos atvejus, kai šių teisių nustatymo pagrindas yra įstatymas.
- CK 4.171 straipsnio normos dėl bendrosios dalinės nuosavybės dalies įkeitimo ir 175-4.178 straipsnių bei kitos šio kodekso normos dėl priverstinės hipotekos įsigaliojo nuo 2001 m. spalio 1 d.
- CK 5.32 straipsnio ir 5.50 straipsnio 6 dalies normos įsigaliojo nuo testamentų registro veiklos pradžios.
Konkretaus kilnojamojo daikto nuosavybės perėjimo momentas priklauso nuo sandorio pobūdžio ir šalių susitarimo. Paprastai, nuosavybė pereina daikto perdavimo momentu, nebent įstatymai ar sutartis numato kitaip.
„Nuosavybės teisės išlaikymo sandoriai“ dr. Saulius Aviža
CK normos, susijusios su nuosavybės teisės perėjimu, yra glaudžiai susijusios su Europos Sąjungos teisės aktais, tokiais kaip direktyvos ir konvencijos. Lietuvos teisės aktai turi būti suderinti su ES teisės aktais, siekiant užtikrinti vienodą teisinį reguliavimą.
Žemiau pateikta lentelė apibendrina kai kurių svarbių CK normų įsigaliojimo datas:
| CK norma | Įsigaliojimo data |
|---|---|
| 1.34, 1.36, 1.44 straipsniai | Nuo tarptautinių sutarčių įsigaliojimo |
| 2.27 straipsnis (teisė pakeisti lytį) | 2003 m. liepos 1 d. |
| 2.70 straipsnis ir 2.106 straipsnio 4 punktas (juridinio asmens likvidavimas) | Nuo juridinių asmenų registro veiklos pradžios |
| 4.171 straipsnis ir 175-4.178 straipsniai (hipoteka) | 2001 m. spalio 1 d. |
| Ketvirtosios knygos normos (daiktinės teisės) | 2003 m. liepos 1 d. |
Atsižvelgiant į tai, kad CK yra nuolat tobulinamas ir keičiamas, būtina nuolat sekti naujausią informaciją ir teismų praktiką, kad būtų galima tinkamai taikyti teisės normas, susijusias su kilnojamojo daikto nuosavybės perėjimu.
tags: #kilnojamojo #daikto #nuosavybes #perejimo #momentas