Paukščiai prie mūsų namų: kaip stebėti ir padėti miesto sparnuočiams

Nesunku pastebėti, jog šaltuoju metu daugelis paukščių žiemai renkasi žmogaus kaimynystę. Tai, visų pirma, nulemia geresnės mitybos sąlygos, ypač, kuomet žmogus padeda sparnuočiams šiuo sunkiu laikotarpiu papildomai juos lesindamas. Todėl prie lesyklų visada aptiksite daugiau ir įvairesnių rūšių paukščių.

Tuo pačiu norime priminti, jog paukščių lesinimas šaltuoju laikotarpiu yra ne tik patrauklus ir įdomus užsiėmimas - tai visų mūsų pareiga padėti sparnuočiams sėkmingai sulaukti pavasario ir susilaukti palikuonių. Galiausiai, globojami paukščiai atsidėkos pagyvindami jūsų aplinką nykiomis žiemos dienomis.

Sėslūs paukščiai, tokie kaip abi žvirblių rūšys, kurapkos, bukučiai, lipučiai, kuoduotosios zylės - neturi migracinio instinkto, todėl yra priklausomos nuo vietos sąlygų, kur pirmiausia svarbiausia yra galimybė prasimaitinti. Jei paliksime šiuos paukščius natūraliai atrankai, šaltomis žiemomis tikrai neteksime ženklios jų dalies. Tai nėra didelė problema rūšims, kurių būklė yra gera.

Dėl pokyčių istoriškame kaimiškame bei urbanizuotame kraštovaizdyje, kuomet išnyko dauguma ūkinių sodybų, miesto žaliųjų zonų ir pan., kur paukščiai - žvirbliai, startos, kurapkos, žaliukės ir kiti, surasdavo papildomo lesalo dėl šieno, grūdų likučių, šiuo metu moderniose gyvenvietėse ar plynuose laukuose tokių sąlygų nebesuras.

Ir svarbiausia, žmogus paukščiams sukūrė daugybę kliūčių, kurios nulemia jų žūtį - stikliniai pastatai, greitaeigis transportas ir intensyvus jo srautas, tankus kelių tinklas, elektros oro linijos, didžiuliai monokultūrų plotai be jokių natūralių gamtinių komponentų, galiausiai, apie namus lakstančios katės. Dėl jų, kasmet Lietuvoje netenkame milijonų įvairių sparnuočių. Todėl bent maitindami juos šaltuoju laikotarpiu, kompensuojame dėl mūsų visų kaltės esamas netektis.

Žinia, jog tam tikros žiemojančių sparnuočių rūšys žiemą minta likusiomis uogomis ar augalų sėklomis. Todėl, prie namų pasodinti, taip vadinami ornitochoriniai augalai - šermukšniai, gudobelės, putinai, šaltalankiai, klevai ir kiti, privilios įvairius strazdus, svirbelius, juodgalves sniegenas, svilikus.

Pasirinkite jums patogią stebėjimo vietą savo sodyboje, kieme ar pamėgtame parke, pageidautina tokioje vietoje, kur įrengta lesykla ar yra kita (ne vandens) paukščių maitinimo vieta. Tokiose vietose žiemą susirenka daugiau paukščių, todėl bus smagiau juos stebėti ir skaičiuoti. Jūsų įrengtą lesyklą lankantys paukščiai gali būti skaičiuojami iš kambario pro langą - taip bus patogiau jums, o ir paukščiai bus mažiau trikdomi. Jei paukščius skaičiuosite lauke - pasirinkite tokią vietą, kad netrikdytumėte lesykloje besilankančių paukščių ir būtumėte apsaugotas nuo žvarbaus vėjo.

Pasirinkite jums patogų stebėjimo laiką - stebėjimui ir paukščių skaičiavimui paskirkite bet kurią vieną valandą. Lesyklose daugiau paukščių paprastai būna ryte ir popiečio valandomis, prieš sutemstant, tuomet paukščiai aktyviau maitinasi, tačiau reikalavimo dėl stebėjimo valandos nėra. Teikiant duomenis reikės nurodyti tikslią skaičiavimo pradžią, todėl, pradėję skaičiuoti paukščius, užsirašykite laiką. Skaičiuoti galima pradėti bet kuriuo laiku, pavyzdžiui 10.23 val., o lygiai po valandos - 11.23 val., skaičiavimą reikia užbaigti.

Pasirinktoje vietoje ir jums patogiu laiku suskaičiuokite visus vienu metu pamatytus kiekvienos rūšies paukščius. Turi būti siekiama nustatyti maksimalų kiekvienos rūšies individų skaičių - tik tuos paukščius, kurie jūsų matymo lauke yra vienu metu. Todėl pastebėtų paukščių negalima sumuoti. Jei 10.25 val. matėte 5 didžiąsias zyles, 10.44 val. matėte 9 didžiąsias zyles, o jei baigiant apskaitą 11.23 val. matėte 3 didžiąsias zyles - maksimalus vienu metu jūsų stebėjimo vietoje matytų didžiųjų zylių skaičius yra 9. Jei jūsų stebėjimo vietoje per vieną valandą nepasirodė nei vienas paukštis - duomenų formą vis tiek užpildykite, tačiau į atskirų paukščių rūšių laukus jokių skaičių nerašykite.

Apskaitoje gali dalyvauti visi - ir pažįstantys paukščius, ir norintys juos geriau pažinti. Svarbu, kad rūšį nurodytumėte tik ją tikrai pažinę. Jei abejojate dėl paukščio rūšies, galite nurodyti tik gentį, pavyzdžiui, „žvirblis” ar „zylė”. Jei paukščius skaičiuosite parke, svarbu visą valandą praleisti daugiau ar mažiau vienoje vietoje - nevaikščioti ir neieškoti „geresnės“ vietos kur laikosi daugiau ir įvairesnių paukščių. Pateikti duomenys nebus vertinami pagal paukščių ar rūšių skaičių. Tiesiog sau nustatykite savo stebėjimo vietos ribas, ir jų lygiai 1 valandą laikykitės.

Šios akcijos metu vertingiausi yra daugiamečiai, duomenys, todėl jei norite, kad kitais metais būtų daugiau paukščių ir rūšių, patartina įsirengti lesyklą ar net kelias su kuo įvairesniu lesalu. Dar ir šiais metais galite tai padaryti, prieš šios akcijos pradžią. Vienoje vietoje paukščių surašymą galima atlikti tik vieną kartą. Jei turite tik vieną nedidelę lesyklėlę prie savo lango, kurioje lankosi vos keletas paukščių - jūs esate būtent tas asmuo, kuris tiesiog privalo dalyvauti akcijoje „Paukščiai prie mano namų“. Paskirkite valandą jūsų lesyklos lankytojų stebėjimui ir mes esame tikri, kad jie suteiks jums daug džiugių akimirkų.

Panašios sodybose besilankančių paukščių apskaitos vykdomos daugelyje Europos valstybių, JAV ir Kanadoje. Tai populiarus ir žmonių labai mėgiamas renginys, kurio metu žmonės savo malonumui praleidžia vieną valandą stebėdami ir skaičiuodami savo gyvenamoje aplinkoje besilankančius paukščius, tuo pačiu geriau pažindami mus supančią aplinką ir įvertindami mūsų kuriamos aplinkos poveikį paukščiams.

Didžiojoje Britanijoje šios apskaitos vykdomos jau beveik 50 metų, o jose kasmet dalyvauja apie 0,5 milijono šios šalies gyventojų. Tai didžiausias tokio pobūdžio renginys, kurio metu surinkti duomenys panaudojami paukščių populiacijų gausos pokyčiams stebėti.

Dažniausiai sutinkami paukščiai prie namų

Didžioji zylė (Parus major)

Žmonių vienas geriausiai pažįstamų paukščių. Lengvai atpažįstama iš geltonos apačios su juodu dryžiu per pilvą, žalios nugaros ir juodos galvos su baltais skruostais. Patino juoda apačios juosta pilvo srityje išplatėja. Priešingai - patelės ši juosta pilvo srityje susiaurėja, o kai kada ir nutrūksta. Jaunikliai panašūs į suaugusius, bet blyškesnių spalvų. Jų juodos spalvos apdaras neblizga, geltona apačia neryški, skruostai gelsvi (suaugusių geltoni).

Uoksinis paukštis, lizdus sukantis kitų paukščių iškaltuose uoksuose, natūraliose drevėse, įvairiuose užunarviuose ir dažnai - inkiluose. Minta daugiausiai bestuburiais (vyrauja vabzdžiai ir voragyviai) ir įvairių augalų sėklomis. Žiemą kaimo gyvenvietėse maitinasi įvairiomis atliekomis iš žmonių virtuvės bei specialiai lesyklose paliekamu maistu.

Mėlynoji zylė (Cyanistes caeruleus)

Mažesnė už didžiąją zylę ir į ją kiek panaši. Gamtoje atskiriama nuo kitų paukščių iš būdingų apdaro ir giesmės. Nuo panašiausios didžiosios zylės skiriasi šviesiai mėlynu viršugalviu, mėlyna apykakle, melsvais sparnais ir uodega. Patelės apdaras kiek blyškesnis, bet lauko sąlygomis lytys atskiriamos sunkiai. Sezoniniai apdaro skirtumai labai menki. Jaunikliai panašūs į suaugusius, bet daug blankesni. Jie apdare beveik neturi mėlynos spalvos. Suaugusių apdarą įgauna rudenį ir tuomet jie apdaru gamtoje nebesiskiria.

Minta daugiausiai vabzdžiais ir voragyviais. Maistą renka daugiausiai nuo lapuočių medžių lapų ir smulkių šakelių. Lizdus suka natūraliose drevėse ir kitų paukščių iškaltuose uoksuose. Dėl to yra labai priklausoma nuo miško ūkio intensyvumo ir ekologiškumo. Noriai užima inkilus su anga, per kurią į inkilą negali patekti svarbiausias konkurentas - didžioji zylė.

Žaliukė (Chloris chloris)

Apytikriai naminio žvirblio dydžio. Masyvaus kūno sudėjimo. Snapas trumpas su labai masyviu pamatu. Uodega trumpa su didele kikilinių šeimos paukščiams būdinga kirpte. Suaugusių paukščių apdare vyrauja žalsva ir geltona spalvos. Gamtoje lengviausiai atpažįstama iš giesmės, tuoktuvių skraidymo ir išvaizdos. Patino ir patelės apdaro skirtumai pastebimi lengvai, bet nėra labai dideli. Patinas veisimosi apdaru intensyviai žalsvas su ryškiomis geltonomis dėmėmis sparnuose (ypač geltonos didžiosios plasnojamosios plunksnos) ir uodegos šonuose. Patelės apdaras blankesnis. Sezoniniai apdaro skirtumai menki. Jaunikliai labai panašūs į pateles, bet šviesesni, ir jų visas kūnas intensyviau dryžuotas. Rudenį išsišėrę nesiskiria nuo suaugusių. Nuo gerokai panašių alksninukų skiriasi dydžiu (daug didesnė), kitokiu žalsvai gelsvų dėmių išsidėstymu kūno viršuje ir tuo, kad galvos apdare visai nėra juodos spalvos.

Minta daugiausiai augaliniu maistu. Lesa labai daug įvairių augalų sėklų. Veisimosi metu sulesa daug vabzdžių, o jauniklius maitina beveik tik jais. Daugiausiai maistą renka nuo žemės.

Naminis karvelis (Columba livia f. domestica)

Šalyje aptinkamos tik domestikuotos formos Columba livia f. domestica paukščiai, kuriuos priimta vadinti naminiais karveliais. Naminio karvelio Columba livia f. domestica dydis gerokai varijuoja, bet dažniau aptinkami kiek didesni individai už tikrąjį „laukinį” - t.y. uolinį karvelį Columba livia. Naminių karvelių apdaras taip pat labai varijuoja. Pasitaiko net baltų, juodų, rudų, bet daugiausiai yra panašių į uolinį karvelį ir margų.

Uolinis karvelis apdaru ir dydžiu labiausiai primena ulduką, bet už jį šviesesnis. Nugara ir sparnų viršutinė dalis (kai paukštis tupi) arba dilbio sritis (kai paukštis skrenda) yra šviesiai pilka. Sparnų apačia ir antuodegis balti. Skrenda greitai. Tuoktuvių skrydžio metu sklendžia pusiau pakeltais sparnais. Nuo panašaus ulduko skiriasi baltu antuodegiu (ulduko pilkas - kaip ir nugara), balta sparnų apačia (uldukų - pilka), ilgesne uodega ir tuo, kad juostelės išilgai sparnų jų viršuje ryškesnės.

Kuosa (Corvus monedula)

Mažesnė už naminį karvelį ir varną. Tamsiai pilka, tik sparnai ir uodega juodi - su metališku blizgesiu. Pakaušis, sprandas ir dalis kaklo šonų link sprando šviesiai pilki. Iš toliau atrodo visa juoda. Akys melsvai baltos. Lytinis ir sezoninis apdaro skirtumai labai nedideli. Jaunikliai labai panašūs į suaugusius, bet tamsesni. Jų pakaušis, sprandas ir kaklo šonai nėra šviesiai pilki kaip suaugusių paukščių. Išsišėrę tampa panašesni į suaugusius, bet nuo jų lengvai atskiriami.

Minta įvairiu - gyvuliniu ir augaliniu - maistu. Vasarą racione vyrauja bestuburiai - daugiausiai vabzdžiai. Rudenį ir žiemą daugiau sulesa įvairių atliekų, sėklų, uogų, vaisių. Būriais lankosi šiukšlynuose. Labai charakteringas šeimyninis-grupinis elgesys. Poros stabilios visą gyvenimą. Šeimos neiškrinka net žiemą, kuomet sudaro mišrius būrius su varnomis ir kovais.

Naminis žvirblis (Passer domesticus)

Truputį mažesnis už naminį žvirblį. Nesunkiai atpažįstamas iš apdaro ir kai kuriais atvejais iš balso. Neblogai žmonių, ypač sodininkų, kaimo žmonių, žinomas ir pastaraisiais dešimtmečiais dažnai globojamas. Lengviausiai atpažįstamas iš rusvai rudo viršugalvio, juodų dėmelių baltuose skruostuose, trumpo juodo „kaklaraiščio” ir neištisinės baltos „apykaklės”. Patinai gamtoje nuo patelių neatskiriami. Sezoniniai apdaro skirtumai taip pat labai menki. Rudenį apdaras gelsvesnis, „kaklaraištis” mažesnis ir snapo pamatas geltonas. Nors jaunikliai labai panašūs į suaugusius, bet jų apdaras blyškesnis, juodos dėmelės skruostuose su neryškiais kontūrais, „kaklaraištis” mažesnis ir pilkesnis. Rudenį įgauna suaugusių apdarą.

Minta įvairiu - augaliniu ir gyvuliniu - maistu. Vasarą vyrauja bestuburiai - daugiausia nuo lajų ir žemės surinkti bei ore sugauti vabzdžiai. Jais maitina ir jauniklius. Lesa taip pat sėklas, vaisius. Vyrauja laukinių augalų sėklos. Labai noriai lankosi paukščių lesyklose. Esant geroms mitybos sąlygoms ir trūkstant įprastų perėjimo vietų, lizdus suka netradicinėse vietose. Kartais įsikuria tarp gandralizdžių, kovų lizdų išorinių šakelių.

Pilkoji varna (Corvus cornix)

Žmonių neblogai žinoma, bet dažnokai su kitais varniniais painiojamas paukštis. Lengvai atpažįstama iš apdaro, nes panašių paukščių regione nėra. Apžiūrint poros narius kartu, dažniausiai galima pastebėti, kad patinėlis didesnis. Vos iš lizdo išskridę jaunikliai jau labai panašūs į suaugusius, tik jų pilkos spalvos apdaras kiek blyškesnis, o juodos spalvos plunksnos neturi suaugusiems būdingo blizgesio.

Minta įvairiausiu maistu (visalesė). Lesa įvairiausius negyvus gyvūnus. Sugeba užpulti ir nugali daugelį paliegusių gyvūnų bei jų silpnų jauniklių - taip pat ir už save didesnių. Minta ir bestuburiais - daugiausiai vabzdžiais. Lesa uogas, vaisius, sėklas. Žiemą mišriuose būriuose su kitais varniniais paukščiais lanko šiukšlynus.

Lietuvoje absoliučiai vyrauja pilkosios varnos C. c. cornix porūšis (aprašytas aukščiau). Yra stebėta taip pat juodoji varna (C. c. corone), paplitusi Vakarų Europoje. Jos siluetas kaip ir pilkosios varnos, bet skiriasi vienspalviu juodu apdaru. Nuo panašaus nesubrendusio kovo patikimiausiai skiriasi bukesniu ir masyvesniu snapu bei balsu. Skrendančios juodosios varnos sparnai vienodo pločio, o kovo pastebimai siauresni prie pat kūno (skrendant - ties pauodegiu). Be to, jos uodegos galas beveik lygus.

tags: #kikiliu #seimos #sodybu #miesto #paukstelis