Turėti serverį namuose tampa vis populiaresniu pasirinkimu, ypač tarp tų, kurie domisi technologijomis, dirba su duomenimis ar tiesiog ieško patogesnių sprendimų asmeniniams poreikiams. Bet ar tai tikrai geras pasirinkimas? Šiame straipsnyje aptarsime, kas yra serveris, kokia jo nauda ir trūkumai bei kaip jį įdiegti savo namuose.
Kas yra serveris ir kam jis reikalingas?
Serveris - tai kompiuteris arba įrenginys, skirtas duomenims saugoti, apdoroti ar dalytis jais su kitais įrenginiais. Paprasčiau tariant, serveris yra centras, kuris gali aptarnauti jūsų asmeninius poreikius: nuo duomenų saugojimo iki svetainių talpinimo.
Pavyzdžiai, kam galite naudoti serverį namuose:
- Asmeninių failų saugykla. Galite laikyti savo nuotraukas, vaizdo įrašus ir dokumentus.
- Žaidimų serveris. Puikus sprendimas mėgstantiems žaisti daugelio žaidėjų žaidimus.
- Namų automatizacija. Serveris gali valdyti išmaniuosius namus.
- Svetainių talpinimas. Jei turite savo tinklaraštį ar projektą, serveris leis jį valdyti savarankiškai.
Privalumai turint serverį namuose
- Kontrolė. Jūs valdote viską: duomenis, prieigą, nustatymus.
- Privatumas. Visi duomenys lieka pas jus, jų nepasiekia trečiosios šalys.
- Ekonomija. Ilgalaikėje perspektyvoje sutaupysite, nes nereikės mokėti už debesų paslaugas.
- Galimybė mokytis. Serverio valdymas - puiki proga gilinti IT žinias.
- Pritaikymas. Galite pritaikyti serverį pagal savo poreikius, ar tai būtų failų dalijimasis, ar sudėtingesni projektai.
Trūkumai turint serverį namuose
- Pradinės išlaidos. Serverio įranga gali būti brangi.
- Energijos sąnaudos. Serveris veikia visą parą, todėl padidėja elektros sąnaudos.
- Reikalingos techninės žinios. Jei nesate susipažinę su tinklų ar operacinių sistemų valdymu, gali kilti iššūkių.
- Saugumo rizikos. Netinkamai apsaugotas serveris gali tapti kibernetinių atakų taikiniu.
- Triukšmas ir vieta. Serveriai dažnai yra triukšmingi ir užima nemažai vietos.
Ar verta įsikurti serverį savo namuose? privalumai ir trūkumai.
Kaip įdiegti serverį namuose?
Įrengti serverį namuose nėra taip sudėtinga, kaip gali pasirodyti. Toliau pateikiami pagrindiniai žingsniai.
- Pasirinkite tinkamą įrangą. Galite naudoti seną kompiuterį, jei jis pakankamai galingas. Kitas variantas - įsigyti specialų serverį, pavyzdžiui, „NAS“ įrenginį.
- Pasirinkite operacinę sistemą. Populiarios serverio OS:
- „Windows Server“ - paprasta ir intuityvi.
- „Linux“ (pavyzdžiui, „Ubuntu Server“) - nemokama ir labai lanksti.
- Sukurkite tinklo nustatymus. Serveris turi būti prijungtas prie jūsų namų tinklo. Naudokite maršrutizatorių ir užtikrinkite, kad tinklas būtų saugus.
- Įdiekite reikiamą programinę įrangą. Priklausomai nuo serverio paskirties, galite įdiegti programas, tokias kaip:
- „Plex“ - medijų serveriui.
- „Nextcloud“ - failų saugyklai.
- „Minecraft Server“ - žaidimams.
- Užtikrinkite saugumą. Įsitikinkite, kad naudojate stiprius slaptažodžius, šifruotas ryšio formas ir įdiegiate ugniasienę.
Dažniausiai užduodami klausimai
- Ar man reikia greito interneto serveriui namuose? Taip, jei ketinate dalytis failais ar talpinti svetaines, greitas internetas yra būtinas.
- Ar galiu naudoti seną kompiuterį kaip serverį? Taip, jei jis pakankamai galingas ir veikia stabiliai. Tačiau gali tekti atnaujinti kai kurias dalis, pavyzdžiui, RAM ar kietąjį diską.
- Ar namų serveris gali būti naudojamas verslui? Nedideliam verslui - taip. Tačiau didesniems projektams geriau naudoti profesionalias duomenų centrų paslaugas.
- Kiek kainuoja įsirengti serverį namuose? Priklauso nuo jūsų poreikių. Paprastas sprendimas gali kainuoti kelis šimtus eurų, o profesionalus - tūkstančius.
Namų serveris - tai puiki investicija tiems, kurie nori daugiau privatumo ir kontrolės. Nors pradžioje gali tekti investuoti laiko ir pinigų, ilgainiui tai gali suteikti ne tik finansinę naudą, bet ir patogumą.
Tačiau prieš priimdami sprendimą, gerai įvertinkite savo poreikius ir technines galimybes. Jei mėgstate mokytis naujų dalykų ir valdyti technologijas, serveris namuose gali būti idealus sprendimas.
Alternatyvus būdas: Paprasto HTTP serverio kūrimas su Python
Jei jums reikia paprasto HTTP serverio failams siųsti, galite naudoti Python. Tai ypač naudinga testuojant firmwarų parsisiuntimus ar failų sinchronizavimus per HTTPS protokolą.
Užsikurti Apache ar kitą sudėtingesnį serverį tokiam paprastam tikslui gali būti per daug. Minimaliai paprastas Python serveris gali išgelbėti.
Paleidus paprastą komandą kataloge, to katalogo turinys tampa pasiekiamas per HTTP.
sudo python3 -m http.server 80
Komanda sudo naudojama tam, kad galėtumėte paleisti 80-ą portą. Be jos galite paleisti, pavyzdžiui, 8000 portą.
Skripto komentare yra openssl komanda serverio sertifikatui sugeneruoti. Naudokitės, jei prireiks.
openssl req -x509 -newkey rsa:2048 -keyout key.pem -out cert.pem -days 365
Duomenų saugyklos pasirinkimas: QNAP TS-473A
Kaupiant patirties, pradedi vertinti išmintį: nors ir gali, tačiau nebūtinai turi. Ir namų serveris patenka į šį apibrėžimą. Ar aš galiu pasidaryti savo serverį, teikiantį duomenų saugyklos, DHCP, failų siuntimo ir kitas funkcijas? Tikrai taip! Ar aš galiu tai padaryti pigiau, nei siūlo gatavų serverių gamintojai? Tikrai taip! Ar pavyks padaryti šias paslaugas patogias naudotis? Hm, na galbūt... Ar nereiks man tam sugaišti kelis mėnesius darbo?
Kitaip tariant, kad ir koks būtum gudrus IT specas, reikia pripažinti, kad IT rinkos kompanija, galinti nusamdyti kelis tūkstančius darbuotojų, galės paruošti gaminį, kuriuo bus galima imti ir naudotis. Ir pakartoti jo funkcionalą tame pat lygyje per protingą laiko tarpą vienas žmogus neturi jokių galimybių. Todėl nusprendžiau nesivaržyti ir tiesiog pakeisti savadarbį serverį rinkoje parduodama universalia duomenų saugykla.
Renkantis saugyklą, iš principo reikėjo rinktis tarp 3 vardų: „Asus“, „QNAP“ ir „Synology“, nes kiti gamintojai arba nesiūlo savo gaminių Lietuvos rinkai, arba jų gaminiai yra riboto funkcionalumo. Kelis mėnesiu varčius „Storage Review“, „NAS Compares“ puslapius bei „Youtube“ apžvalgas galiausiai apsistojau ties „QNAP-473A“ modeliu.
„Asus“ saugyklos buvo atmestos, nes pas mus nebuvo naujos kartos įrenginių, o saugykla perkama mažiausiai 5 metams į priekį. QNAP papirko geresne aparatine įranga už mažesnę kainą, lyginant su „Synology“, programinės įrangos kokybės sąskaita. Kita vertus, realiai pabandęs QNAP programas, imu jau abejoti savo sprendimu.
Kaip ir dauguma kitų tinklo įrenginių gamintojų, QNAP ir „Synology“ savo duomenų saugyklose naudoja „Linux“ sistemą, nors norintys, į QNAP įrenginius gali įdiegti BSD pagrindu sukurtą „True NAS“. Tačiau nors pagrindas ir yra tas pats, tačiau gaminiai nėra suderinami ir „Synology“ programų nepavyks įdiegti į QNAP saugyklą ir atvirkščiai.
Kompanijos taip pat pasirinko ganėtinai skirtingą sistemų kūrimo kelią. Jei taip lyginti su įprastiniais kompiuteriais, tai „Synology“ labiau primena „Apple“ - jos „DiskStation Manager“ (DSM) veikia taip, kaip numatė gamintojas ir ką nors pakeisti kitaip gali būti sunku arba neįmanoma. QNAP savo ruožtu labiau primena „Windows“: nors pati sistema kartais ir veikia kreivokai - vartotojas turi galimybę pasikrapštyti giliau ir prisitaikyti įrenginį savo poreikiams taip, kaip nori jis. Žinoma, su sąlyga - jei ras tinkamas programas.
Deja, su programomis yra priešingai, nei „Apple“ ir „Windows“ rinkose ir QNAP gerokai pralaimi pagal siūlomo programų skaičių. Tiek oficialiame, tiek ir trečiųjų šalių programų kataloge. „Synology“ taip pat yra gerokai „išrankesnė“ papildomai įrangai. Pavyzdžiui, nors „Synology“ įrenginyje ir yra M2 NVME jungtys SSD diskams, tačiau norėdami sukurti duomenų tomus šiuose diskuose, jums teks pirkti „Synology M2“ kaupiklius, kurie yra gerokai brangesni, nei „Samsung“, „Intel“, „Sandisk“ ar kitų duomenų kaupiklių gamintojų diskai. Priešingu atveju M2 NVME diskus bus leidžiama naudoti tik kaip duomenų podėlį („cache“).
QNAP TS-473A yra priskiriamas prie vidutinio lygmens gaminių, skirtų smulkiam verslui, naudojančių „AMD Ryzen“ šeimos procesorius. Kitaip, nei namų vartotojams skirtos duomenų saugyklos, verslo rinkai skirti gaminiai gali naudoti ir „QuTS Hero“ operacinę sistemą, o ne vien QTS.
Esminis šių sistemų skirtumas - „QuTS“ leidžia naudoti ZFS failų sistemą, suteikiančią papildomą apsaugą nuo duomenų susigadinimo, saugant juos ilgą laiką („bitrot“). „Synology“ saugyklos taip pat numato BTRFS sistemos naudojimą, tačiau panašu, kad neišnaudoja visų BTRFS funkcijų, o apsiriboja tomų nuotraukomis („snapshot“).
Papildomomis duomenų apsaugos funkcijomis susidomėjau, pasiskaitęs apie neatitaisomų skaitymo klaidų (URE, UBE, UBER) tikimybę. Diskų gamintojai deklaruoja, kad skaitant duomenis iš disko gali įvykti ne daugiau, nei 1 klaida iš 10E14 ar 10E15 nuskaitytų bitų. Pavertus 10E14 bitų į labiau suprantamą dydį - gausime 11,3TB. Tai reiškia, kad turint 12TB diską, yra tikimybė jog nepavyks perskaityti viso disko be klaidų. Tuo pačiu, naudojant tokį diską duomenų masyve, naudojančiame kontrolines sumas (RAID5) yra tikimybė nesugriauti visą disko masyvą, prarandant duomenis.
Na bet tai teorija, o praktika rodo, kad realiai klaidų tikimybė yra dešimtis kartų mažesnė. Kita vertus, virš monitoriaus ant lentynos tebestovi 5 „subyrėję“ diskai, kadaise naudoti senąjame serveryje. Ir visai nesinorėjo "laimėti" nenuskaitomo bito loterijoje, atkuriant disku masyvą, pakeitus kada nots subyrėsiantį saugyklos diską.
Vienas iš esminių punktų, renkantis duomenų saugyklą - procesorius, kuris gana smarkiai nusako duomenų saugyklos tikslinę paskirtį. Planuojantiems naudoti duomenų saugyklą tik pagrindinei funkcijai: duomenų perdavimo tinklu paslaugoms - dažniausiai pakaks ir ARM šeimos procesorių. Lyginant su x86 platformos procesorių duomenų saugyklomis, ARM modeliai naudoja mažiau elektros, mažiau kaista ir kainuoja pigiau.
Ne taip seniai rinkoje pasirodę „Ryzen“ šeimos procesoriai pasižymi didesniu skaičiavimo pajėgumu, lyginant su „Intel Celeron“, tačiau jie neturi integruoto grafikos posistemio, kuris reikalingas aparatiniam vaizdo įrašų konvertavimui („transcoding“) realiu laiku. Dėl šios priežasties, norintiems turėti filmų ir muzikos transliavimo stotį su „Emby“ ar „Plex“ paslaugomis, „Intel Celeron“ ar „Intel Xeon“ (pastarasis yra gerokai brangesnis) procesorius būtų geresnis pasirinkimas. Tiesa, aparatinio dekodavimo galimybę šiose paslaugose, teks nusipirkti atskirai - nemokamos šių programų versijos to neleidžia. Norintiems prasisukti pigiau, reikės pasižaisti su „JellyFin“ programa ir jos diegimu į išmaniuosius televizorius.
Dėl didesnių skaičiavimo pajėgumų „Ryzen“ šeimos procesoriai leidžia saugyklose paleisti virtualias mašinas ar programinius konteinerius, kas iš principo leidžia smarkiai praplėsti gana skurdų QNAP programų katalogą. Tik imantis virtualių mašinų ar konteinerių, vėl yra pereinama į „pasidaryk pats“ sistemų kategoriją, kurių darbo rezultatas ir patogumas dažnai tiesiogiai priklauso nuo jų konfigūravimui skirto laiko.
Taip pat reikia nepamiršti apie trečiųjų šalių programinės įrangos panaudojimo rizikas - yra užfiksuotas ne vienas atvejis, kai į konteinerių, ar kitų programinės įrangos paketų saugyklas buvo įkeltas kenkėjiškas programinis kodas.
TS-473A įrenginys atkeliavo kompaktiškoje, tačiau gerai apsaugotoje dėžėje. Komplekte buvo maitinimo ir tinklo kabeliai ir varžtų komplektas bei keli aušintuvai NVME kaupikliams. Kaupikliai į QNAP dedasi varžtų nenaudojančiuose fiksavimo laikikliuose, kas yra patogu, norint pakeisti diską - tam nereikia jokių įrankių.
Kadangi šis tinklo įrenginys neturi jokio grafikos posistemio, jis valdomas ir konfigūruojamas išskirtinai per tinklą. Šios užduoties supaprastinimui QNAP siūlo „QNAP QFinder“ programą, kuri aptinka įrenginį tinkle ir užmezga ryšio seansą naršyklės lange. Naršyklėje aktyvuotas diegimo vedlys iškart ima naujinti QTS sistemą ir tik atsisiuntęs, pasiūlo pasirinkti, kurią OS diegsite: QTS ar „QuTS Hero“. Pasirinkus „QuTS Hero“, siuntimas ir naujinimas kartojamas iš naujo.
Prisijungus prie saugyklos naujai sukurtu vartotoju galima tęsti konfigūraciją ir sukurti kaupiklių masyvą ir jame aprašyti tinklo duomenų katalogus, kurie bus prieinami tinklo vartotojams. Naudojant ZFS failinę sistemą nebereikia kurti duomenų tomų, kaip naudojant EXT4. Kita vertus ZFS diskų masyvas yra nekintamas ir praplėsti jo papildomais kaupikliais negalima. Turint 4 kaupiklių saugyklą, tai gal ne taip aktualu, nes greičiausiai iškart bus naudojami visi 4 kaupikliai. O štai perkant 6 ar 8 kaupiklių saugyklą, gali būti noras iš karto nepirkti 6 ar 8 kaupiklių ir praplėsti saugyklos talpą vėliau. Planuojant vėlesnę plėtrą, ZFS gali nebūti optimaliu pasirinkimu, nes tuomet reikės kurti kelis ZFS diskų masyvus ir greičiausiai prarasti naudingos diskų talpos.
Kadangi prie TS-473A saugyklos galima prijungti tik 4 kaupiklius (jei neskaityti 2 NVME lizdų SSD diskams), tai ZFS diskų masyvui pasirinkau RAID10 masyvą, kuris sudarytas iš 2 RAID1 veidrodinių masyvų, sujungtų į RAID0 masyvą. Tokiu būdu masyvas yra atsparus 1+1 diskų gedimams (po vieną kiekviename RAID1) ir leidžia pasinaudoti RAID0 suteikiama skaitymo sparta. Turint tik 4 diskus RAID6 nebus patikimesnis, o dėl RAID6 kontrolinių sumų skaičiavimo CPU apkrovimas bus gerokai didesnis, nei naudojant RAID1. Ne kartą jau susidūrus su keleto diskų gedimais, RAID5 iš 4 diskų nusprendžiau nedaryti. Ypač tuomet, kai visi 4 diskai yra nupirkti vienu metu, t.y. ZFS pabaigus formatuoti diskų masyvą ir sukūrus katalogus, ėmiau tvarkyti kitą konfigūraciją: kurti vartotojus, dėlioti prieigos teises, diegti pagalbines programas ir jau čia pat pavyko užlipti ant pirmojo grėblio.
Po to, kai savo vartotojui nusprendžiau leisti prisijungimą per SSH, QNAP pranešė, kad po 5 sekundžių vartotojas bus išregistruotas. Ir po to vartotojo slaptažodis nebetiko. Kadangi sukūrus pirmąjį vartotoją, įprastinis administratoriaus vartotojas išjungiamas - teko atsisiųsti vartotojo vadovą ir susirasti, kaip perkrauti saugyklos konfigūraciją ir leisti prisijungti "admin" vartotojui.
Kitas didelis grėblys, dėl kurio teko pasiginčyti su QNAP techninės pagalbos darbuotojais - MARS atsarginių kopijų darymo programa.
Deja, šis teiginys neatitinka tikrovės! Problema ta, kad MARS ne kopijuoja „Google Photos“ nuotraukas, o sinchronizuoja jas su QNAP saugykla. Savo ruožtu tai reiškia, kad jei nuotrauka yra ištrinama iš „Google Photos“, ji bus ištrinama ir iš QNAP saugyklos! Nepadeda ir archyvų rotacija - nors ištrinta nuotrauka bus išsaugota senesnėje archyvo versijoje, tačiau jei nurodyta saugoti N kopijų, suarchyvavus N+1 kartą, pirmoji kopija bus pašalinta. O drauge su ja dings ir nuotraukos, kurios buvo ištrintos iš „Google Photos“ saugyklos.
Taip yra todėl, kad MARS naudoja rsync programą, nurodydama „--delete“ parametrą ir tuomet „rsync“ ištrina failus, kurių nėra sinchronizavimo šaltinyje. Deja, diskusijos su techninės pagalbos skyrium buvo bevaisės, nes galimybės išjungti šio parametro MARS programoje nėra.
Dar vienas „QuTS Hero“ (or ir QTS) trūkumas - lokalaus DNS serverio nebuvimas, kas nėra logiška, QNAP saugykla gali teikti ne tik DHCP, bet ir domeno valdiklio paslaugas. DNS serverį galima įdiegti tik pasitelkus trečiųjų šalių programas, t.y. vėl reikia imtis „pasidaryk pats“ tipo sprendimų, kurių tikėjausi išvengti rinkdamasis paruoštą saugyklą, kaip mini namų serverį.
Kitos QNAP programos, ypač skirtos „Android“ telefonams, irgi neblizga idealiu veikimu. Pavyzdžiui, įdiegus telefone QPhoto taip ir nepavyko pridėti NAS įrenginio ir prie jo prisijungti, nors VPN ryšys buvo užmegztas.
Įvertinęs visas šias patirtis dabar jau imu abejoti ar TS-473A buvo geras pasirinkimas. Tikėtina, kad panašią sumą kainuojantys „Synology 1522+“ ar "Synology 1621+" būtų buvę patogesni naudoti, nors jų aparatinės plėtimo galimybės ir yra brangesnės ar labiau ribotos.
Sakyčiau QNAP verta rinktis, jei reikia tiesiog spartaus NAS įrenginio ir/arba norima turėti nedidelį virtualizavimo/konteinerizavimo serverį, kuriame bus realizuojami kokie nors „pasidaryk pats“ sprendimai. Ypač, jei norima turėti didelės spartos tinklą, nes beveik visi QNAP įrenginiai turi bent jau 2,5Gb spartos tinklo sąsajas, o kai kurie iškart turi ir 10 GbE sąsają, tuo tarpu „Synology“ siūlo tik 1Gb sąsajas, nors kai kuriuose modeliuose jos būna net 4. Tačiau norint patogaus namų serverio, teikiančio jau paruoštas tinklo paslaugas, „Synology“, visgi, gali būti geresnis pasirinkimas.
Svetainės perkėlimas į kitą serverį
Ar jūs galvojate apie savo WordPress svetainės ar el.pašto perkėlimą į kitą serverį? Tai gali pasirodyti šioks toks iššūkis pradžioje ir gali sukelti nemažai klausimų į kuriuos pasistengsime ir atsakyti jums.
Svetainės perkėlimo rizikos ir iššūkiai
- Duomenų praradimas
- Svetainės neveikimas perkėlimo metu
- Techniniai iššūkiai
a. Duomenų praradimas
Viena iš didžiausių rizikų yra duomenų praradimas, todėl visų pirma prieš pradedant svetainės perkėlimą stipriai patariame pasidaryti svetainės failų ir duomenų bazės atsargines kopijas. Kartais netinkamas mygtuko paspaudimas gali sukelti didelių problemų.
b. Svetainės neveikimas perkėlimo metu
Kai kurios svetainės gali patirti laikinus neveikimus per perkėlimo procesą, todėl svarbu planuoti kada atliksite projekto ar el. pašto dėžutės perkėlimą į kitą serverį, hostingą. Įprastai tokie procesai, kaip interneto svetainės perkėlimas yra vykdomi, kai yra mažesnis lankytojų srautas dienoje ar savaitėje.
c. Techniniai iššūkiai
Techniniai darbai gali sukelti iššūkių, ypač jei nesate supažinę su serverio ar el. pašto perkėlimo procesu. Jeigu norite pasimokyti ir pagilinti žinias, kaip atliekamas svetainės perkėlimas, galite pabandyti perkelti savo veikiančia interneto svetainę į localhost (vietinį kompiuterį). Perkeliant svetainę į localhost sumažinsite galimas rizikas, nes tai bus atliekama tik jūsų kompiuteryje ir matoma tik jums. Taip pat perkėlimo metu galite įjungti svetainėje peradresavimą į statinį puslapį, kuriame bus informacija, jog šiuo metu svetainė yra atnaujinama.
Kaip perkelti WordPress svetainę į kitą serverį etapai:
- Atsarginė kopija
- Naujas serveris, hostingas
- Duomenų migracija
- DNS atnaujinimas
- Testavimas
a. Atsarginė kopija
Prieš pradedant bet kokius veiksmus pasidarykite svetainės atsarginę kopiją.
b. Naujas serveris, hostingas
Pasirinkite patikimą hostingo tiekėją su gera reputacija. Tai ne tik užtikrins jūsų svetainės stabilumą, bet ir sumažins techninių problemų riziką.
c. Duomenų migracija
Yra keletas būdų perkelti duomenis, tačiau dažniausiai naudojami įrankiai yra Duplicator arba perkelimas rankiniu būdu.
d. DNS atnaujinimas
Siekiant nukreipti lankytojus į naują serverį, būtina atnaujinti DNS įrašus.
e. Testavimas
Po perkėlimo atidžiai patikrinkite svetainę. Įsitikinkite, kad visas turinys yra perkeltas teisingai, nuorodos veikia ir kontaktų formos veikia tinkamai.
Jei jaučiate, kad šis procesas gali būti sudėtingas, arba tiesiog nesate tikri, kaip tai padaryti, mūsų NordWeb komanda yra čia, kad jums padėtų. Mes turime ilgalaikę patirtį ir padėsime kad jūsų svetainė būtų perkelta saugiai ir efektyviai.
Svetainės ar el. pašto dėžutės perkėlimas gali būti nemenkas iššūkis, tačiau tinkamai pasiruošus ir naudojant tinkamus įrankius, tai gali būti nesudėtingas procesas.