Europoje prasidėjusi pastatų atnaujinimo banga sparčiai artėja ir prie Lietuvos daugiabučių kvartalų. Siekiama, kad iki 2030 metų būtų bent dvigubai padidintas metinis gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų energinio atnaujinimo rodiklis bei skatinamas kompleksinis pastatų atnaujinimas. Sutelkus visų lygių pajėgas šiems tikslams pasiekti, Europos Komisija tikisi, kad iki 2030 metų bus atnaujinta 35 mln. pastatų. Kokia realybė laukia Lietuvos gyventojų? Ar tikrai jų namų renovacija taps tiesiog neišvengiama?
„Šiems tikslams įgyvendinti Europos Parlamentas ir Europos Sąjungos Taryba patvirtino „Pastatų energinio naudingumo direktyvą“, kurios tikslas - skatinti ir remti pastatų modernizaciją, įskaitant perėjimą prie netaršių šildymo sistemų“, - seminaro dalyviams pasakojo dr. R. Anot jo, tokia statistika rodo, kad daugiabučiai namai yra sudėvėti, jų techninė būklė yra labai prasta ir jų nerenovuojant situacija greitai taps kritinė.
Statistika rodo, kad Lietuvos daugiabučių, kuriems niekada nebuvo atliekami kapitalinio remonto darbai, amžiaus vidurkis artėja prie 50 metų. Bėda ta, kad daugiabutis namas, kaip ir bet koks kitas pastatas - mokykla, arena ar ligoninė, turi būti kapitaliai remontuojamas kas 25-30 metų. Tai numatė tiek sovietinės, tiek šiuolaikinės statybos normos. Be to, daugiabučiams namams, pastatytiems 1993-iaisiais šiandien jau 31-eri, o dauguma pastatų per visą savo istoriją nėra matę kapitalinio remonto.
Dr. R. seminare pranešimą skaitęs ekspertas pabrėžė - gyventojams modernizacijos išvengti tikrai nepavyks. „Aukštesni reikalavimai neabejotinai lems modernizacijos kainų didėjimą. Taip pat svarbu pabrėžti ir tai, kad tendencija rodo, jog valstybės parama metams bėgant tik mažėja“, - aiškino dr. R.
Anot jo, problema ta, kad šiuo metu daugiabučių gyventojai pakankamai nekaupia lėšų remontui. „Sistema veiktų, jei alternatyvos būtų dvi: renovuoti ar remontuoti. Tačiau dabar žmonės renkasi iš kitų dviejų opcijų - modernizuoti, kas yra brangu arba nedaryti nieko, kas yra pigu. Juk už nuosavybės nepriežiūrą finansinių pasekmių nėra“, - teigė R. Seminaro dalyviams jis pabrėžė, kad turėtų būti vertinama pastato būklė ir pagal tai nustatoma išteklių atstatymui poreikis, o ne imituojamas lėšų kaupimas, už kurias nieko rimto atlikti neįmanoma.
Ekspertas apgailestavo, kad daugiabučių namų kompleksinės renovacijos projektų finansavimas Lietuvoje vis dar nėra nuoseklus ir ilgalaikis modelis.
2025-ieji parodė, kad renovacija – ne tik šiltesnės sienos, bet ir nauda gyventojams
Interaktyvus Lietuvos renovacijos žemėlapis, kurį sukūrė Būsto energijos taupymo agentūra (vėliau - BETA), bendradarbiaudama su bendrove „Hnit-Baltic“, leis stebėti baigtus ir šiuo metu vykdomus daugiabučių namų renovacijos projektus. „Šiuo projektu siekėme sukurti šiuolaikišką, patogų naudoti, geoinformacinių technologijų (GIS) pagrindu veikiantį įrankį, kuris skirtingoms tikslinėms auditorijoms - nuo gyventojų iki suinteresuotų institucijų specialistų - perduotų aktualiausią informaciją apie daugiabučių renovaciją.
Anot V.Serbentos, viešai prieinamas Lietuvos renovacijos žemėlapis suteikia galimybę skirtingais pjūviais analizuoti renovacijos pažangą Lietuvoje. „Galima paprastai ir greitai susipažinti su bendra statistika - nuo 2005 m. pagal Daugiabučių namų modernizavimo programą atnaujintų namų ir šiuo metu vykdomų daugiabučių atnaujinimo projektų skaičiais. Valstybės lygmeniu šis įrankis suteikia galimybę skirtingais pjūviais analizuoti renovacijos pažangą Lietuvoje - susipažinti su bendra statistika (nuo 2005 m.
Savivaldybių darbuotojams ar jų gyventojams žemėlapis pasitarnaus kaip priemonė, padėsianti įvertinti savivaldybės renovacijos rodiklius. „Žemėlapis pasitarnaus kaip priemonė, leisianti savivaldybių darbuotojams ar jų gyventojams įvertinti savivaldybės renovacijos rodiklius. Įrankis leidžia sužinoti renovuotų namų dalį nuo visų savivaldybėje esančių daugiabučių, bendrą atnaujintų namų skaičių, investicijų dydį, pasiektus energinio efektyvumo rodiklius, šiuo metu įgyvendinamų projektų statusą, pasiektą šiluminės energijos sąnaudų ar šiltnamio efektą sukeliančių dujų sumažinimą.
Pagrindiniame žemėlapyje galima rinktis navigacijos įrankius ir naršyti žemėlapyje; paieškos įrankių pagalba ieškoti pagal adresą, miestą, savivaldybę; pasižiūrėti, kaip renovuoti daugiabučiai atrodo nuo gatvės, pasitelkus gatvės vaizdų peržiūrą, filtruojant peržiūrėti pasirinktus renovuotų ar šiuo metu renovuojamų pastatų rodiklius. Tai leis palyginti ir įvertinti gyvenamojo rajono situaciją, atsižvelgiant į bendrą šalies kontekstą. Pavyzdžiui, Birštone šiuo metu yra modernizuota 45 proc. visų savivaldybės renovuotinų daugiabučių, Druskininkų savivaldybėje 36 proc., o Ignalinos rajono savivaldybėje - 30 proc.
Žemiau pateikiama statistika apie daugiabučių namų skaičių Lietuvoje tam tikrais metais:
| Metai | Naujos statybos daugiabučių skaičius (pastatyti po 1993 m.) | Pilnai atnaujintų daugiabučių skaičius | Dalinai modernizuotų daugiabučių skaičius |
|---|---|---|---|
| 2015 | - | 1400 (8,2 proc.) | 1121 (6,6 proc.) |
| 2016 | 1330 (7,8 proc.) | - | - |
| 2017 | 1443 (8,5 proc.) | 1797 (10,6 proc.) | 1150 (6,8 proc.) |
Remiantis 2021 metais patvirtinta Lietuvos ilgalaike renovacijos strategija, mūsų šalyje 2050 metais turėtų būti daugiau nei 436 tūkst. atnaujintų pastatų. Iš daugiau nei 4000 daugiabučių Kaune atnaujinti yra vos 7,4 proc.
tags: #kiek #yra #renovuota #daugiabuciu #namu