Švietimo kokybė ir mokinių gerovė yra nuolatinių diskusijų objektas. Siekiant užtikrinti lygiavertes ugdymosi sąlygas tiek miesto, tiek kaimo vaikams, Lietuvoje nuolat tobulinami švietimo standartai. Vienas iš svarbiausių aspektų - optimalus mokinių skaičius klasėse, ypač pradinėse klasėse, kur formuojasi vaiko požiūris į mokymąsi ir gebėjimas įsisavinti žinias. Šiame straipsnyje aptarsime, kokie reikalavimai keliami mokinių skaičiui klasėse, kokie pokyčiai numatomi ir kaip tai gali paveikti ugdymo kokybę.
Mokinių skaičius klasėse: kiekybiniai kriterijai
Kiekybiniai kriterijai, apibrėžiantys mažiausią ir didžiausią mokinių skaičių klasėse, išlieka panašūs, kaip buvo nustatyta 2021 metais, tačiau šiek tiek švelnėja jų taikymo principai.
Nuo kitų mokslo metų bus įtvirtinta teisė mokyklos savininkui didžiausią leistiną mokinių skaičių 5-12 kl. mažinti nuo 30 iki 26 mokinių, o 1-4 kl. - nuo 24 iki 22 mokinių. Tai leis racionaliau paskirstyti mokinių srautus tarp mokyklų.
Taip pat mažinamos klasės, kuriose mokosi specialiųjų ugdymosi poreikių turintys mokiniai - vienas toks mokinys prilyginamas dviem mokiniams.
Kaip numatyta šių metų spalį su keturiomis profesinėmis sąjungomis pasirašytoje sutartyje, nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. suformavus klases, kuriose mokinių skaičius viršija nustatytą didžiausią leistiną mokinių skaičių klasėje, savivaldybei skirtos mokymo lėšos būtų mažinamos.
Išimtys gimnazijose
Išlieka nuostata, kad nuo 2024 m. gimnazijose sudaromos ne mažiau kaip dvi III gimnazijos klasės, išskyrus išimtis, kai mažiausias mokinių skaičius turi būti 21 arba 12.
- 21 mokinys III gimnazijos klasėje gali būti miestų, kurie nėra savivaldybės centrai, kaimo vietovių, miesto pakraščio, pasienio zonų mokyklose, kadetų, suaugusiųjų, specializuoto ugdymo mokyklose.
- 12 mokinių klasės gali būti gimnazijų skyriuose, Vilniaus ir Šalčininkų rajonų savivaldybių teritorijų gyvenamojoje vietovėje esančiose vienintelėse gimnazijose lietuvių kalba, vienintelėje savivaldybės teritorijoje esančioje gimnazijoje ir kt.
Atsisakoma nuostatos, kad nuo 2026 m. visose gimnazijose turi būti bent dvi III gimnazijos klasės, o tautinių mažumų ir kitose gimnazijoje, kurioms nustatyta išimtis, - bent viena su ne mažiau kaip 21 mokiniu.
Kokybiniai kriterijai ir individualus dėmesys
Švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas teigia, kad siekiama daugiau individualaus dėmesio skirti mokiniams, turintiems didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių. Taip pat skatinama, kad daugiau mokinių, gaunančių nemokamą maitinimą, finansinę ir kitą paramą, turėtų galimybę dalyvauti neformaliojo vaikų švietimo programose ir Kultūros paso edukacijose.
Daugiau mokytojų turės galimybę dirbti visu etatu, daugiau lėšų bus skiriama ugdymui ir neformaliam švietimui, o ne administravimui.
Progimnazijų specifika
Progimnazijos, kurių paskutinė klasė yra 8-ta, turi savų iššūkių. Vienas jų - mokinių perėjimas į kitas mokyklas po 8 klasės, kuris gali sukelti tam tikrą švietimo "pertrūkimą".
Progimnazijose gali būti didesnė problema surasti gerus mokytojus, ypač chemijos, nes jie turi mažai valandų. Taip pat svarbu atlikti dažnus mokinio lygio patikrinimus, kad būtų galima nustatyti spragas ir laiku jas pašalinti.
Svarbu suprasti, jog pradinių klasių mokiniai dar nėra pratęs prie dešimtbalės vertinimo sistemos, todėl itin savikritiški ar tobulumo siekiantys mokiniai gali neigiamai sureaguoti į įvertinimus, kurie yra patenkinami ar vidutiniai, visgi vaikui reikėtų paaiškinti, jog pažymys gali įvertinti žinių lygį, o ne patį jį, todėl ir pradinėse klasėse gauti įvertinimai turėtų būti tinkamai aptariami šeimoje, kad mokiniui būtų lengviau adaptuotis prie naujosios vertinimo sistemos.
Natūralu, jog ketvirtoko pareigos yra kiek mažesnės nei penktoko, tačiau, jei pradinėse klasėse į tai nebuvo kreipiamas dėmesys, ateityje gali būti dar sunkiau prisitaikyti ir susitvarkyti su laukiančiomis pareigomis. Tai reiškia, jog ketvirtokais turi pilnavertiškai suprasti, už ką yra atsakingas, kokias vertybes puoselėja ir kaip geba susitvarkyti su pavestomis užduotimis. Vienas iš dažniausių praktinių pavyzdžių - namų darbai, jei ketvirtokas negeba jų atlikti savarankiškai (žinoma, kartais pagalba galima), tai gali reikšti, jog yra daugiau mokėtinų dalykų būsimam penktokui, kurių jis negebės atlikti. Kuo anksčiau vaikas pradės suprasti savo pareigybes, tuo savarankiškesnis ir lengvesnis gali tapti mokymo(si) kelias.
Mokyklų veiklos kriterijai
Seimas šiemet rugsėjo mėnesį priėmė Švietimo įstatymo pakeitimus ir nustatė, kad mokyklų, vykdančių bendrojo ugdymo programas, veiklos kriterijai turi būti įteisinti įstatyme. Iki tol jie buvo reglamentuojami Vyriausybės nutarimu. Mokyklų veiklos kriterijus reglamentuoti įstatymu šiemet balandį įpareigojo Konstitucinis Teismas.
Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių pakeitimus, rengė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, derino su suinteresuotomis institucijomis.