Dailės užsiėmimai vaikams - tai ne tik smagus laiko praleidimo būdas, bet ir puiki galimybė ugdyti kūrybiškumą, saviraišką, emocinį intelektą bei pažinti save ir supantį pasaulį. Šiame straipsnyje aptarsime, kodėl dailės užsiėmimai yra svarbūs vaikams, kokie metodai ir priemonės gali būti naudojami, bei pateiksime rekomendacijų, kaip sukurti įkvepiančią ir lavinančią aplinką.
Dailės Užsiėmimų Svarba Vaikams
Dailės užsiėmimuose aplinka skatina žinias ir kūrybiškumą, siūlo klausti ar prisiminti tai, kas jau žinoma. Tai vieta, kur kalba šimtas dailės kalbų, kur vaikai kuria grožį, kuris sukuria žinias ir atvirkščiai. Čia vaikai piešia, lipdo, eksperimentuodami spalvomis, formomis, linija ir erdve, maišo spalvas, plėšydami ir karpydami popierių kuria koliažus, meno instaliacijas. „Strazdanėlės“ kviečia atsisakyti trafaretinio vaizdinio vaikų mene, išlipti iš standarto ir pamatyti visą šimtą vaiko saviraiškos kalbų. Svarbus estetinis savitumas ir estetinis vaikų darbų eksponavimas.
Dailės užsiėmimai yra ne tik vaikų meno darbai, bet ir užfiksuotos jų mintys, darbo procesas, kelias nuo klausimo iki atsakymo. Mums svarbiausia, kad vaikai įgautų daugiau drąsos, pasitikėtų savimi, nebijotų piešti bei reikšti savo jausmus ir mintis kūryboje. Užsiėmimų esmę sudaro konkrečios temos vaizdavimas judesiu, žaidimu ir piešiniu. Būtent tokiu būdu vaikystėje formuojasi aplinkos pažinimo sąvokos: pirmiausia vaikas pastebi ar išskiria objektą iš aplinkos, po to žaidžiant jį vaizduoja judesiu, ir galiausiai jis nupiešiamas. Piešimas, vizualus vaizdavimas (lipdymas, konstravimas ir kt.) tampa lyg apibendrinimas.
Nuo seniausių laikų žmonija turi poreikį save išreikšti per kūrybą - prisiminkime pirmuosius piešinius ant uolų, rašto kūrimą, dainas, šokį. Meno, kūrybos formos iš esmės atliepia žmogaus vidų ir jo patirtis. Per prigimtinius pojūčius, spalvas ir faktūras dailė leidžia pajusti, išreikšti savo vidinį pasaulį ar išgyventi santykį su aplinka. Be to, naudojamos dailės priemonės labai stipriai veikia pojūčius: regą (spalvos, linijos), uoslę (dažai turi kvapą), klausą (pieštuko, teptuko keliami garsai) ir lietimą (kai piešiama rankomis ar minkomas molis).
Dailės saviraiškos metu įvairios meno priemonės - yra kaip neišbaigti žaislai su daugybe galimybių. Jos pilnos atradimų džiaugsmo (pvz., sumaišyti spalvas), sukūrimo kažko naujo (pvz., nulipdyti daug saldainių ir vaišinti kitus) vis kartoti mėgstamą veiksmą (pvz., daužyti molį). Dailės priemonės kaip neišbaigti žaislai leidžia vaikams kartoti savo mėgstamus veiksmus ir judesius (taip vaikas mokosi), ir daryti kažką vis naujo (taip vaikas kaupia naują patirtį).
Menų terapijos centro dailės saviraiškos užsiėmimuose taikomi metodai pabrėžia kūrybinio proceso svarbą. Būtent kūrybinio proceso išgyvenimas, atradimų džiaugsmas kelia vaikų savivertę, skatina dėmesio koncentraciją, savivoką, vysto kūrybiškumą, emocinį intelektą. Kūrybinis procesas leidžia kūno įsisąmoninimą per jutiminius procesus. Įvairūs pojūčiai, ritmas, judesiai, klausymąsis, žiūrėjimas primena apie turimą patirtį ir taip pat leidžia kaupti naujus išgyvenimus. Patirtinis mokymasis vaikams veiksmingiausias, kai tiesiog jis patiria, o ne gauna kažkieno patirtį, kaip tinkamą (daryk taip ir ne kitaip, nes aš geriau žinau). Vaikai, kurie augo leidimo patirti aplinkoje, vėliau moka pasirinkti ir žino ko nori.
Dabar vaikai turi labai daug įvairių, tačiau išbaigtų žaislų, kurie dažniausiai siūlo porą veiksmų, juos įdomiausia išardyti arba sulaužyti, nes greitai tampa nuobodūs, o vaikui svarbu kurti, keisti ir patirti.
Dailės Terapija Vaikams
Dailės terapija gali būti puiki priemonė emociniam intelektui ugdyti. Dailės terapijoje tarp kūrėjo ir jo kūrinio dalyvauja ir terapeutas. Jis sukuria saugią aplinką, kurioje žmogus galėtų įsitraukti į kūrybos procesą ir piešdamas kūrinį išgyventi įvairias būsenas, jausmus. Dailės terapijos priemonės. Užsiėmimų metu naudojamos įvairios dailės priemonės: dažai, pirštų dažai, pieštukai, kreidelės, molis, įvairaus dydžio popierius ir kt. Kiekviena priemonė turi skirtingas fizikines savybes, todėl jų sensorinis poveikis yra skirtingas.
Dailės terapija padeda išreikšti nerimą, baimę, sumišusius, neįvardintus jausmus, sumažinti stresą ir paskatinti geriau tvarkytis streso sąlygomis. Užsiėmimų temos. Kiekvienas užsiėmimas turi vis kitą temą. Temos skirtos savivokos stiprinimui, emocijų pažinimui ir įvardinimui, dėmesio lavinimui ir kt. Kai kurie užsiėmimai yra laisvos temos, tuomet dalyviai išreiškia sau asmeniškai aktualią temą.
Jei žmogus negeba įvardinti kylančių jausmų, išgyventi emocijų, laiko jas užspaudęs viduje (kontroliuoja), dažnai atsiduria situacijose, kuriose jis nesivaldo, išlieja neigiamas būsenas, pyktį ir agresiją kitiems. Emocinis intelektas - tai visų pirma gebėjimas reguliuoti savo emocijas. Nuo jo priklauso, kaip sėkmingai įvardijame ir išreiškiame emocijas, kaip kokybiškai prisitaikome socialiniame gyvenime. Juk ir neigiamas emocijas galima išmokti išgyventi nerėkiant, nesidaužant ir nesmurtaujant aplinkoje. Tam, kad galėtume valdyti emocijas, pirmiausia reikia išmokti tiesiog išbūti jose.
Stebiu, kaip vaikas geba įsitraukti; su tėvais aptariame jų lūkesčius; kaip terapeutė, įvertinu situaciją ir paaiškinu, kuo ši terapija gali vaikui padėti. Atėjęs į užsiėmimą vaikas piešia. Parinkdama tam tikras užduotis ir pakreipdama asociacijas stengiuosi, kad jis išgyventų daug jausmų ir emocijų. Jei nori, jis gali jomis dalintis, jei ne - pasilaikyti sau. Nustatę konkrečius tikslus, terapeutai pagal juos parenka užduotis. Tačiau užsiėmimai labai dinamiški. Net ir susidėliojus ugdymo tikslus, proceso eigoje remdamasi savo žiniomis ir patirtimi reaguoju į tai, kas vyksta. Kiekvienam užsiėmimui parengiu planą pagal užsibrėžtus tikslus, tačiau kartu turiu ir daug atsarginių variantų. Vieni parengti iš anksto, kiti kyla spontaniškai reaguojant į konkrečią situaciją.
Vaikai su raidos sutrikimais pasaulį suvokia kitaip, nei įprastinės raidos vaikai. Ir apskritai, kiekvienas žmogus turi skirtingas patirtis ir savitą santykį su pasauliu. Terapijoje daug dalykų jau patikrinti ir žinomi, bet yra ir tokių, kurių poveikio vaikui numatyti negali.
Užsiėmimų metu terapeutai paprastai patys nepiešia, jie vaiką stebi, lydi ir siūlo konkrečias priemones bei užduotis, kurios jį tinkamai paveiktų. Save kontroliuoti linkę vaikai atitinkamai renkasi ir lengviau kontroliuojamas priemones, pvz. pieštukus ar flomasterius, kuriais brėžiant liniją ji ryški ir aiški, o ne akvarelę, kurią naudojant viskas išsilieja. Kai noriu, kad vaikas labiau įsitrauktų ir patirtų nekontroliuojamą procesą, paskatinu keisti priemonę arba pateikiu abstrakčių užduočių. Taip vaikas įgauna naują patirtį. Dailės terapeuto užduotis yra sudaryti sąlygas augimo procesui. Saugioje, jaukioje aplinkoje vaikas jaučiasi suprastas; taip kuriamas pasitikėjimu grįstas santykis.
Svarbi ir eiga, kurią užsirašinėju: ar vaikas iškart įsitraukia į veiklą? O gal priešinasi? Nuolat kaitalioja priemones? Kaip jis elgiasi? Kai vaikui trūksta socialinių įgūdžių, bendraudamas jis naudoja pasikartojančius stereotipinius elgesio modelius. Taip pat stebiu vaiko santykį su jo pasirenkamomis spalvomis ir priemonėmis.
Netikslu teigti, kad žmogus raudonai piešia tik tada, kai yra piktas. Raudona spalva, kaip ir aštrūs kampai, pyktį reikšti išties gali, bet nebūtinai. Kitam raudona yra meilės spalva, nes jo mėgstamiausias žaisliukas yra raudonas, o pyktis jam dėl kokios nors priežasties asocijuojasi su mėlyna. Visi šie aspektai savyje talpina daug informacijos, tačiau terapeutė negali jų rankioti po vieną, reikia vertinti visumą. Dailės terapijoje svarbiausia tai, ką įprasmina pats žmogus.
Dailės terapija dėkinga tuo, kad jei jautiesi be galo pažeidžiamas ar iki galo nesupranti, kas tau nutiko, ir dėl to negali apie tai reflektuoti, gali tai išjausti. Šis išgyvenimas taip pat yra terapija, santykis ir augimas. Jei tavo kūrinys tave gąsdina, gali jį suplėšyti. Paprastai žmonės nemėgsta dailės terapijoje sukurtų savo darbų ir nenori jų kabinti ant sienos. Kodėl? Dailės terapija yra viena tobuliausių erdvių emocijų pažinimui ir auginimui. Čia vaikas gali tai daryti maksimaliai saugioje aplinkoje, nes jis jaučia, kad priimu jį visokį - su visu jo pykčiu, liūdesiu ir baime. Tai natūralios emocijos.
Terapijos metu atsiranda formų, kurių tu nekontroliuoji, o tai sukelia daug emocijų. Reakcijų būna įvairių: vaikas gali nutraukti procesą arba nuo jo atitolti, nes tai, ką atrado, jam yra nauja. Vaikui atėjus pirmąkart aš nežinau, kas vyksta jo viduje, su kokiomis problemomis jis susiduria. Mano darbas visų pirma yra sukurti saugią erdvę ir santykį su vaiku. Juk būna, kad net ir mamai vaikas negali kažko atskleisti, bet kitam žmogui, su kuriuo jaučiasi saugiai, pasipasakoti lengviau. Ypač žinant, kad nebūsi vertinamas, teisiamas, kad būsi priimamas toks, koks esi, su bet kokiomis emocijomis.
Dailės terapijoje pirmiausia emociškai išsiliejame ir tik po to pradedame kurti naujas jungtis. Ciklo pabaigoje stengiamės viską sudėlioti taip, kad atsirastų naujos, lankstesnės, drąsesnės jungtys ir formos. Visiems vaikams sunku reikšti savo emocijas, bet vaikams su raidos sutrikimais tai ypač sudėtinga. Jie jaučia labai daug. Iš pažiūros ramus vaikas iš tiesų gali daug suprasti ir išgyventi. Tačiau ant popieriaus lapo piešiant snaiges tų išgyvenimų jis gali ir nepajausti.
Piešimas ar spalvojimas yra saviraiška, ne dailės terapija. Yra didžiulis skirtumas tarp to, kas vyksta su vaiku, kai jis piešia namuose ir per dailės terapijos užsiėmimus. Į terapiją neateiname tiesiog gražiai papaišyti - čia nutinka visko, ir tas procesas gali būti ne tik malonus. Saviraiškoje siekiama rezultato, vaiko dėmesys sutelktas tik į tai. Dailės terapijoje esmė yra ne rezultatas, o procesas. Štai vaikas piešia ir sako: „Nežinau, ką čia darau.“ Tai pats geriausias požymis, kad terapijos procesas vyksta. O jei jis sąmoningai orientuojasi į galutinį rezultatą, vidiniai blokai neleidžia vykti augimo procesui. Terapijos požiūriu tai neefektyvu.
Dienoraštis taip pat yra gera terapijos forma, rekomenduojama emocinei iškrovai ir sąmoningumui skatinti. Savarankiškas minčių užrašymas turi teigiamą poveikį, tačiau visai kitokie procesai vyksta atėjus pas specialistą, kuris tau užduoda klausimus ir kviečia situaciją vertinti iš kiek kitokio požiūrio taško. Grupinėje terapijoje didelį vaidmenį vaidina santykis su kitais. Žinoma, vaikams svarbu išmokti būti tarp žmonių, pamatyti skirtumus ir įsisąmoninti, kad pasaulį visi suvokiame savaip. Grupinė terapija padeda priimti ir atrasti, kaip bendrauti, kaip palaikyti ryšį.
Emocijos yra glaudžiai susijusios su socialine aplinka. Didžiausias tėvų, turinčių vaikų su raidos sutrikimais, noras yra kad jų vaikai kiek įmanoma labiau įsilietų į socialinę aplinką. Dailės terapija yra jungtis, padedanti vaikams atrasti formas, kaip jaustis geriau, pažinti kitus ir save bei išmokti elgesio modelių, kurie jiems padėtų socialiai prisitaikyti.
Rekomendacijos Dailės Užsiėmimams Vaikams
- Aplinkos kūrimas: Kuriama estetiška, skoninga, neperkrauta, patraukli, savita aplinka, pratutinama tinkama muzika, menininkų darbais. Visa tai paskatina kūrybai ir skleistis vaikų gabumams. Čia galima išbandyti įvairias priemones, faktūras, jų derinius ir savybes.
- Priemonių įvairovė: Užsiėmimuose naudojamos įvairios medžiagos: skirtingo dydžio popierius, dažai, molis, gamtinė medžiaga ir kt.
- Patirtinis mokymasis: Patirtinis mokymasis vaikams veiksmingiausias, kai tiesiog jis patiria, o ne gauna kažkieno patirtį, kaip tinkamą (daryk taip ir ne kitaip, nes aš geriau žinau).
- Kūrybinio proceso svarba: Laikomės principo „keturi susitikimai vienai dailės technikai“: ilgametė patirtis rodo, kad vaikas patirtų ir pradėtų eksperimentuoti ar naudoti kūryboje ta tikrą dailės techniką, neužtenka vieno pabandymo.
Dailė Ikimokyklinukams
Taip, mes siūlome ankstyvojo amžiaus vaikų dailės saviraiškos užsiėmimus, nes ikimokykliniame amžiuje vaikų žaidimai yra „pirmieji universitetai“. Nuo pusantrų iki kokių šešerių metų mažylio žaidimo procese vyksta svarbūs virsmai. Ankstyvasis piešimas - tai lavinamieji pirštelių, pojūčių, kūno mankštos žaidimai.
Dailė ikimokyklinukams? Kodėl? Juk jie nemoka piešti! Šiose grupėse mes ne tik piešiame, bet ir žaidžiame. Užsiėmimų struktūra yra sudaryta taip, kad vaikas mokytųsi klausytis, įsivaizduoti ir sekti pavyzdį: vadovas pristatydamas temą pasakoja pasakojimą, vaizduoja jį judesiu, po to piešia.
Dailė ikimokyklinukams? Kodėl? Juk jie nemoka piešti! Taip, mes siūlome ankstyvojo amžiaus vaikų dailės saviraiškos užsiėmimus, nes ikimokykliniame amžiuje vaikų žaidimai yra „pirmieji universitetai“. Nuo pusantrų iki kokių šešerių metų mažylio žaidimo procese vyksta svarbūs virsmai. Ankstyvasis piešimas - tai lavinamieji pirštelių, pojūčių, kūno mankštos žaidimai.
Dailės Užsiėmimų Pavyzdžiai Ir Atsiliepimai
Dailės saviraiškos grupė 3-5m vaikams. Ketvirtadieniais nuo 18.00 val. Užsiėmimai vyksta vieną kartą per savaitę, vienas užsiėmimas trunka 1,5 val. Renkamos grupės: 1,5 - 2 m., 2 - 3 m., 3 - 5 m., 5 - 7 m. amžiaus vaikams. Grupę sudaro 4 - 7 vaikai. Vaikai iki 3 metų amžiaus užsiėmimuose dalyvauja su tėvais ar globėjais.
Jeigu dairotės dailės mokyklėlės pradinukams, tai galėčiau rekomenduoti Kauno senamiesčio vaikų dailės studiją. Tą mokyklą lanko mano vaikas su draugu ir abiems labai patinka ten vedamos pamokos. Vaikus moko jauna dėstytoja (baigusi dailės akademiją). Matau, kad labai ruošiasi pamokoms - naudoja ir multimediją, rodo daug visokių pavyzdžių. Dar vienas, mano požiūriu, privalumas - kartu su daile pamokoma ir anglų kalba.
Mano sūnus lanko dailės ir keramikos užsiėmimus Raiškos terapijos centre. Ikimokyklinukams radau gan įdomų reikalą - kūrybiškumo inkubatorius "Galeriukas" 3- 6 m. vaikams. Jų puslapyje (vaikugalerija.lt) aprašyta gan sudėtingai, bet pasiskambinus paaiškejo, kad sistema labai paprasta ir leido pamėginti, tad bandysim eiti ten.
„Vertingiausias dalykas, kurį iš mokyklos išsinešiau, tai (pasi)tikėjimas savimi, kurį suteikė tuo metu manimi pasitikintys mokytojai ir noras kurti. Galbūt dėl to, kad mokykla neturėjo tikslo žūtbūtinai "padaryti" iš mūsų profesionalių dailininkų, o gal visai atsitiktinai mano galvoje liko įstrigusios ne profesinio meistriškumo pamokos, o šis tas daugiau. Šis tas panašesnio ne į dailę, bet į gyvenimą.“ - Jelen Šalaj, psichologė.
„Visų pirma čia išmokau nebijoti savęs, mokykla išlaisvino mano ranką, atradau begalę draugų, su kuriais iki šiol draugaujame.“ - Indriga Didika, aksesuarų dizainerė.
„Čia išmokau būti vertinamas už tai, kad nebijau būti kitoks. Išmokau gražiausius dalykus atrasti žaisdamas ir ekspermentuodamas. O šiandien jau žinau, kad tai viena esminių sąlygų, norint ką nors atrasti ar sukurti, nesvarbu, kuo užsiimi.“ - Laurynas Šeškus, TV prodiuseris, renginių organizatorius.
„Vienas didžiausių mokyklos privalumų - emocinė, kūrybinė laisvė. Požiūris į kiekvieną ten atėjusį mokytis: tu esi ir gali būti menininkas jau vien dėl to, kad čia atėjai. Gera atmosfera tvyrojo visur. Manau, kad tai viena svarbiausių dailės mokyklos sėkmės ir ilgo gyvavimo priežasčių.“ - Elena Aleksejeva, keramikė.
„Mokykla išlaisvino mano mąstymą. Man labai patikdavo diskusijos užsiėmimo pabaigoje.
Dailės Užsiėmimų Programos
Programoje supažindinama su pagrindinėmis tapybos priemonėmis ir medžiagomis (aliejiniais, akriliniais, akvareliniais dažais), lavinami spalvų derinimo, šviesotamsos ir kompozicijos įgūdžiai. Užsiėmimų eigoje akcentuojama stebėjimo, interpretavimo, eskizo parengimo svarba, mokomasi konstruoti vaizdą, suteikiant jam gyvumo.
Ši piešimo programa skirta visiems, norintiems nuosekliai ugdyti dailės įgūdžius ir atrasti savitą kūrybiškumą. Užsiėmimuose remiamasi akademinės dailės principais: mokomasi konstruktyvaus piešinio, tvirtų kompozicijos pagrindų, linijinės perspektyvos, šviesotamsos dėsnių bei žmogaus portreto vaizdavimo metodikos.
Kompozicijos programa skirta visiems, norintiems pagilinti vaizdinės raiškos ir meninės tvarkos supratimą. Dalyviai mokosi analizuoti įvairius meninius ir fotografinius pavyzdžius, juos interpretuoti bei pritaikyti asmeninėje kūryboje. Kuriant tiek realistines, tiek abstrakčias kompozicijas, siekiama išugdyti jautrumą formos, spalvos ir erdvės santykiams.
Jauniausiems mūsų mokiniams siūloma žaisminga, įkvepianti ir smagių netikėtumų kupina meno pažinimo programa. Paaugliai kviečiami pažinti save per kūrybą, susitelkiant ne į žūtbūtinį rezultato siekimą, o nuoširdų mėgavimąsi procesu. Siekiame, jog pamokose būtų patiriamas džiaugsmas ir nugalima baimė klysti. Kiekvienam mokiniui skiriamas individualus dėmesys, skatinamas pasitikėjimas savimi ir savo kūrybiškumu. Pagrindins programos tikslas - skatinti jaunus žmones kūrybiškai mąstyti. Pamokose aktyviai nagrinėjami estetiniai ir filosofiniai klausimai, mokiniai kviečiami reaguoti ir atliepti supantį pasaulį, analizuoti žymius meno kūrinius, stebėti aplinką ir įžvelgti paveikslą kasdienybėje.
Dailės pamokosSuaugusiemsĮvairių specialybių ir skirtingo išsilavinimo žmonės kviečiami įprasminti savo gabumus dailės srityje ir pasisemti naujų žinių. Tapybos, piešimo ir grafikos užsiėmimai orientuoti į meno pažinimą tiesiogiai per kūrybinį procesą, vykstantį studijoje ir už jos ribų. Kūrybos laisvė ir spontaniški eksperimentai derinami su naudingomis užduotimis ir natūros studijavimu.
KURSAITiems, kurie svajoja išbandyti tam tikrą dailės sritį, pagilinti savo žinias, papildyti kūrybos portfolio ar tiesiog praturtinti kūrybinę patirtį, tačiau neturi galimybių ar laiko prisijungti prie nuolatinių mūsų grupių, siūlome puikią alternatyvą - trumpuosius kursus. Mokytis lengva tuomet, kai įdomu. Svarbiausias mūsų siūlomų originalių kūrybos programų tikslas - smelktis į nepažintą meno pasaulį, patiriant įspūdį. Suvokimo neįmanoma išmokti, jį galima tik patirti.
| Amžiaus grupė | Užsiėmimo trukmė | Grupės dydis |
|---|---|---|
| 1,5 - 2 m. | 1,5 val. | 4 - 7 vaikai (su tėvais) |
| 2 - 3 m. | 1,5 val. | 4 - 7 vaikai (su tėvais) |
| 3 - 5 m. | 1,5 val. | 4 - 7 vaikai |
| 5 - 7 m. | 1,5 val. | 4 - 7 vaikai |
Dailės užsiėmimai vaikams - tai puiki investicija į jų ateitį, padedanti jiems augti kūrybingais, savimi pasitikinčiais ir emociškai stipriais asmenimis.