Pasibaigęs šildymo sezonas dar kartą priminė pagrindines priežastis, kodėl už šildymą tenka plačiai atverti pinigines. Specialistų vertinimu, tarp esminių bėdų - didžiulis šilumos švaistymas sovietinės statybos neapšiltintuose daugiabučiuose namuose, kurie iki šiol nesulaukia renovacijos. Pagrindinis būdas sumažinti šilumos švaistymą daugiabučiuose - renovacija.
Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija (LŠTA) jau gerą dešimtmetį kaupia ir analizuoja šilumos suvartojimo duomenis, suplaukiančius iš skirtingų šalies miestų daugiabučių. LŠTA skaičiavimu, šį šildymo sezoną efektyviai šilumą vartojančiuose namuose 60 kv. metrų ploto buto šildymui vidutiniškai suvartota apie 528 kWh per mėnesį. Vidutinis šilumos suvartojimas 1 kv. metro ploto šildymui sudaro apie 8,8 kWh.
Sąlyginai nedaug šilumos vartojančiuose namuose 60 kv. metrų ploto buto šildymas vidutiniškai pareikalavo apie 870 kWh per mėnesį. Vidutinis šilumos suvartojimas 1 kv. metro plotui šildyti sudaro apie 14,5 kWh. Sovietinės statybos, neapšiltintuose ir šilumą švaistančiuose daugiabučiuose, kurių Lietuvoje daugiausia, 60 kv. metrų ploto butui šildyti šį sezoną vidutiniškai suvartota apie 1290 kWh per mėnesį. Vidutinis šilumos suvartojimas 1 kv. metro plotui šildyti sudaro apie 21,5 kWh.
Pačios prasčiausios būklės namuose 60 kv. metrų ploto buto šildymas vidutiniškai pareikalavo apie 1860 kWh per mėnesį. Vidutinis šilumos suvartojimas 1 kv. metro plotui šildyti sudaro apie 31 kWh.
„Šilumos suvartojimo amplitudė skirtingų daugiabučių to paties ploto butuose - nuo 528 iki 1860 kWh per mėnesį. Tai reiškia, kad gyventojų išlaidos šildymui net gretimuose namuose gali skirtis iki 3,5 karto. Statistika labai liūdna“, - konstatavo V.Stasiūnas.
LŠTA duomenimis, naujos statybos daugiabučių, efektyviai vartojančių šilumą, Lietuvoje tėra 4,6 proc. Sąlygiškai nedaug šilumos vartoja dar 17,3 proc. namų. Daugiausia daugiabučių mūsų šalyje - 55,7 proc. - senos statybos neapšiltinti pastatai, suvartojantys daug šilumos. Prasčiausių namų kategoriją sudaro 22,4 proc. daugiabučių, kuriuose suvartojama daugiausia šilumos. Be abejo, ir mokėjimai už šilumą šių namų gyventojų patys skaudžiausi kišenei.
Štai kaip skiriasi šilumos suvartojimas skirtingos būklės daugiabučiuose:
| Namo būklė | Šilumos suvartojimas 60 kv. m butui (kWh/mėn.) | Šilumos suvartojimas 1 kv. m (kWh) |
|---|---|---|
| Efektyviai šilumą vartojantys namai | 528 | 8,8 |
| Sąlygiškai nedaug šilumos vartojantys namai | 870 | 14,5 |
| Sovietinės statybos, neapšiltinti namai | 1290 | 21,5 |
| Pačios prasčiausios būklės namai | 1860 | 31 |
„Valstybė privalo dėti visas pastangas, kad pasenusių namų renovacijos procesas sparčiais žingsniais pajudėtų į priekį. Beprasmį šilumos švaistymą daugiabučiuose, pinigų išmetimą į orą tiesiogine šio žodžio prasme gali pažaboti tik visuotinė ir masinė namų renovacija“, - įsitikinęs V.Stasiūnas.
Jis pateikė Danijos, kurioje šilumos švaistymas daugiabučiuose jau sutramdytas, pavyzdį. Šioje šalyje, kurioje klimato sąlygos yra labai artimos Lietuvai, 1 kvadratiniam metrui buto ploto daugiabučiuose apšildyti vidutiniškai suvartojama beveik keturis kartus mažiau šilumos nei Lietuvoje. „Tai ne sausi skaičiai. Jei jūsų namas imtų vartoti keturis kartus mažiau šilumos, jūsų sąskaita už šildymą būtų ne 400, o 100 litų. Skirtumas radikalus“, - sakė V.Stasiūnas. Ekspertas įsitikinęs, kad Lietuvai pavyzdžiu gali būti ne tik modernios Skandinavijos šalys, bet ir daugelis šalių kaimynių, gerokai sėkmingiau sprendžiančių šią problemą.
Anot V.Stasiūno, šiai situacijai nuspalvinti tinka senas, bet geras daugiabučių namo palyginimas su skirtingos būklės automobiliais. „Naujas ir ekonomiškas automobilis kelionei Vilnius-Kaunas suvartoja 7 litrus degalų, senesnis - 15 litrų. Taigi nors atstumas ir kuro kaina (5 litai) abiem mašinoms vienoda, viena jų suvartos degalų už 35 litus, kita - už 75 litus. Taip ir su daugiabučiais namais - šilumos kaina tame pačiame mieste yra vienoda, o energijos suvartojimas skirtingas net gretimuose namuose“, - pasakojo V.Stasiūnas.
Anot jo, būtent suvartotos energijos kiekis turi didžiausios įtakos galutiniams mokėjimams už šilumą. „Kuo daugiau šilumos suvartojame, kuo daugiau jos iššvaistome pro kiaurus namų stogus, sienas, tuo daugiau už ją sumokame. Kuo namas efektyviau vartoja šilumą, tuo mokėjimai mažesni“, - teigė V.Stasiūnas.
Nerenovuoti, šilumą švaistantys daugiabučiai namai - tik viena medalio pusė kalbant apie dideles sąskaitas už šildymą. Antra svarbi detalė - šilumos kaina, kuri tiesiogiai priklauso nuo vartojamo kuro kainos.
„Šiuo metu lietuviško biokuro kaina yra beveik tris kartus mažesnė nei importuojamų gamtinių dujų. Todėl mažiausiai už šilumą moka naujų ar renovuotų namų gyventojai tuose miestuose, kurie atsisakė brangių dujų ir plačiai vartoja biokurą“, - teigė V.Stasiūnas. Ekspertas vėl priminė automobilių pavyzdį. „Jei ne tik persėsime iš neekonomiško automobilio į taupantį kurą, bet ir į baką užpilsime gerokai pigesnio kuro, galutinės sąnaudos bus dar mažesnės“, - lygino V.Stasiūnas.
LŠTA skaičiavimu, dujų atsisakiusiuose miestuose mokėjimai už šilumą naujų ar modernizuotų daugiabučių 60 kv. metrų ploto butuose kovo mėnesį vidutiniškai sudarė apie 110 litų, senos statybos neapšiltintuose namuose - apie 315 litų, labai prastos būklės namuose - apie 450 litų ir daugiau.
Mokėjimai už šildymą miestuose, kuriuose vartojamos dujos, naujų ar renovuotų daugiabučių 60 kv. metrų ploto butuose kovo mėnesį vidutiniškai sudarė apie 160 litų, senos statybos neapšiltintuose namuose - apie 465 litus, labai prastos būklės namuose - apie 650 litų ir daugiau.
Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos duomenimis, gamtines dujas vartojančiuose miestuose vidutinė šilumos kaina kovo mėnesį vidutiniškai sudarė apie 30 ct/kWh. Miestuose, kuriuose šiluma gaminama kūrenant tris kartus pigesnį biokurą (Molėtai, Ignalina, Širvintos, Utena, Birštonas, Tauragė, Raseiniai, Radviliškis, Mažeikiai, Varėna, Švenčionys, Šilutė, Lazdijai, Šilalė, Plungė, Kaišiadorys, Kelmė ir Kretinga), šilumos kaina kovą vidutiniškai sudarė 21 ct/kWh.
„Biokuro nauda galutiniam vartotojui akivaizdi. Dujų atsisakiusių, jas biokuru pakeitusių miestų gyventojams šiluma kainuoja vidutiniškai trečdaliu pigiau“, - sakė V.Stasiūnas.
Ekspertas taip pat paneigė iki šiol visuomenėje populiarų mitą, esą šilumos tiekimo įmonės yra nesuinteresuotos, kad daugiabučiai namai būtų renovuoti. Neretai manoma, kad, sumažėjus šilumos švaistymui daugiabučiuose, įmonės parduos mažiau šilumos - dėl to esą tiesiogiai nukentėtų šilumininkų pelnai. „Tai žmones klaidinanti informacija. Šilumos tiekimo įmonių pelnas yra atskirtas nuo pardavimų, todėl šilumininkai neturi jokio motyvo parduoti daugiau šilumos“, - teigė V.Stasiūnas.
Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, tvirtindama šilumos kainas, nustato šilumos tiekėjui priklausantį normatyvinį pelną: 5 proc. ne nuo pajamų, o nuo šilumos tiekimui naudojamo turto likutinės vertės.
Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) kviečia daugiabučių namų gyventojus apsispręsti ir pasinaudoti valstybės parama pastatų atnaujinimui. Šiuo metu galiojančiam kvietimui skirta 165 mln. eurų, tačiau dar likę 32 mln. eurų nepanaudotų lėšų. Paramos priemonė finansuojama iš Modernizavimo fondo i...
Energetikos ministerijos iniciatyva vykdoma SND balionų daugiabučiuose keitimo kitais energijos šaltiniais paramos priemone siekiama užtikrinti gyventojų saugumą ir rinktis patikimesnius energijos šaltinius - elektrą arba gamtines dujas. Gyventojai, norintys pasinaudoti paramos priemone, pirmiausia turėjo priimti vieningą viso namo gyventojų sprendimą ir pasirinkti alternatyvų energijos šaltinį - elektrą arba gamtines dujas. Po to paraiškas kompensacijoms gauti turi teikti daugiabučio namo butų ar kitų patalpų savininkų įgaliotas asmuo, bendrija ar administratorius. Parama lygiomis dalimis skiriama bendrajai inžinerinei elektros arba dujų sistemai pertvarkyti ar įrengti, įvadui į butą atnaujinti bei elektrinei ar dujinei viryklei įsigyti.
2020-2024 m. Aktyviausiai dujų balionai buvo keičiami Anykščių, Kaišiadorių, Varėnos, Kelmės, Joniškio ir Skuodo rajonų savivaldybėse, pasyviausiai - Trakų ir Širvintų rajonų savivaldybėse.
Daugiabučių kiemų atnaujinimas Vilniuje (pavyzdys)
P. Kručkauskas apie senų daugiabučių renovaciją: šildymo kaštai žymiai sumažėjo
tags: #kiek #sirvintuose #yra #daugiabuciu #namu