Kiek Respondentų Reikia Reprezentatyviai Apklausai

Anketavimas (anketinė apklausa) yra vienas iš populiariausių kiekybinio tyrimo metodų. Anketavimas - tai duomenų rinkimo būdas, kai respondentai savarankiškai, pagal nurodytas pildymo taisykles, atsakinėja į tyrėjo pateiktus klausimus (raštu arba žodžiu), kurių tikslas yra surinkti tam tikras žinias apie tiriamą reiškinį. Anketavimo procedūra atliekama naudojant anketas. Anketa - tai tam tikra forma, logine ir nuoseklia tvarka išdėstyti klausimai, naudojami informacijai surinkti.

Vis tiktai pernelyg dažnas anketavimo naudojimas gali klaidingai rodyti, kad šis tyrimo metodas yra paprastas. Anketinė apklausa gali būti grupinė ir individuali. Grupinę apklausą galima vykdyti respondentų darbo, mokymosi ar kitoje vietoje. Anketavimas leidžia tiksliai palyginti respondentų atsakymus, žinoma, tik tuo atveju, kai jis vykdomas ne individualiai, tai yra ne su vienu respondentu.

Šiame straipsnyje aptarsime, kaip užtikrinti tyrimo reprezentatyvumą ir kiek respondentų reikia apklausti, kad gauti rezultatai atspindėtų visą tiriamąją grupę.

Anketos sudarymo principai

Anketa sudaroma remiantis teorinėmis žiniomis, tiriamojo darbo patirtimi ir kitais metodais sukaupta medžiaga. Svarbi anketos apimtis - klausiamojo neturi varginti pernelyg didelis anketos klausimų skaičius.

Reikalavimai anketos klausimams

Anketos klausimų tikslas yra pažinti tiriamą situaciją ar reiškinį, gauti išsamią ir patikimą informaciją. Anketą sudarantiems klausimams taip pat keliami reikalavimai. Anketos klausimai turi būti suformuluoti taip, kad atlikus anketinę apklausą ir gavus jos atsakymus, galima būtų patikrinti iškeltą hipotezę. Pastebėtina, kad anketose rezultatyvesni būna beasmeniai klausimai.

• Aiškumas ir suprantamumas: Naudoti aiškias ir lengvai suprantamas, nedviprasmiškas sąvokas: tai, apie ką klausiate Jūs turi būti aišku ir tam, kuris skaito ar girdi klausimą.
• Vienareikšmiškumas: Negalima pateikti dvigubų klausimų.
• Kontroliniai klausimai: Reikia naudoti kontrolinius klausimus - tą patį klausimą pateikti du kartus, tik kitaip jį suformulavus ir įterpus kitoje vietoje.
• Klausimų tvarka: Klausimai anketoje turėtų eiti nuo paprastesnių prie sudėtingesnių. Svarbiausi klausimai turėtų būti anketos viduryje, nes tuomet respondento susikaupimas būna didžiausias, o į pabaigą ir susikaupimas, ir dėmesys silpnėja.

Klausimų tipai

Mažiausias anketos elementas yra klausimas, todėl vertėtų išnagrinėti galimas klausimų rūšis, jų ypatumus.

• Funkciniai klausimai: Klausimai - filtrai, kurių tikslas yra gauti ieškomą infomaciją tik iš dalies respondentų.
• Kontroliniai klausimai: skirti išsiaškinti respondentų atsakymų pastovumą ir neprieštaringumą.
• Kontaktiniai klausimai: padeda užmegzti ryšį su respondentu teigiamai jo motyvacijai anketavimo atžvilgiu gauti.
• Turinio klausimai: pateikiami apie žinias, nuostatas, motyvus.
• Atviri klausimai: neturi galimų atsakymų variantų, atsakymą turi parašyti pats apklausiamasis.
• Uždari klausimai: yra tokie, kuriuose pateikiami visi galimi atsakymų į klausimą variantai.
• Mišrūs klausimai: kai pateikiamas galimų atsakymų sąrašas, be to, respondentas šį sąrašą gali papildyti savo atsakymo variantu.
• Tiesioginiai klausimai: yra labai konkretūs. Jie naudojami, kai reikia sužinoti iš respondento duomenis, kurie psichologiškai yra neutralūs ir apklausiamojo atžvilgiu teigiami.
• Netiesioginiai klausimai: naudojami, kai tikimasi, kad atsakymai nebus pakankamai patikimi, nes jie reikalauja iš respondento kritiško savęs vertinimo.
• Tikslinamieji klausimai: skirti jau žinoms faktams sutikrinimui ir paprastai yra užduodami vidaus audito pabaigoje.
• Vertinamieji klausimai: klausimai, kuriais siekiama gauti papildomos, paprastai techninės informacijos ir tuo būdu išplėsti vidaus auditoriaus žinias apie specifinius procesus.

Klausimų skirstymas pagal atsakymų pasirinkimo variantus:

• Dichotominiai klausimai: tai dvigubo pasirinkimo klausimai. Šia galimi atsakymų variantai tik du: ,,taip“ arba ,,ne“.
• Multichatominiai klausimai: tokie, kur apklausiamojo prašoma pasirinkti atsakymą iš daugiau nei dviejų variantų.
• Laipsniuoti atsakymų klausimai: tokie, kuriuose pasirenkami atsakymai sudėlioti taip, kad leistų atskleisti atsakymo įtampą.

Visus anketavimo būdu gautus duomenis reikia atitinkamai sugrupuoti. Tam tikslui yra naudojamos įvairios skalės.

• Nominalioji skalė: tai objektyvus duomenų apie respondentą nustatymas. Pavyzdžiui, nustatoma lytis, amžius, išsilavinimas, darbo pobūdis, specialybė, šeimyninė padėtis ir kiti kokybiniai rodikliai.
• Ranginė skalė: yra bene dažniausiai naudojamas duomenų grupavimo būdas. Šia tvarka (arba nuo geriausio iki blogiausio varianto).

Ranginę skalę galima suskirstyti į tris tipus:

1. atsakymų skalę;
2. skaitmeninę skalę;
3. atsakymų variantų įvertinimą nuo svarbiausio iki mažiausiai svarbaus.

Atsakymų skalėje atsakymai pateikiami nuo ,,dažnai“ iki ,,niekada“. Nuostatų skalė. Dažniausiai ši skalė žinoma Likerto skalės vardu. Jos esmė ta, kad surašomi teiginiai ir respondento prašoma kiekvienam teiginiui pasirinkti po vieną atsakymo variantą. Atsakymų variantai dažniausiai naudojami tokie: visiškai sutinku (5), sutinku (4), neturiu nuomonės (3), nesutinku (2), visiškai nesutinku (1). Šiuo atveju skaitiniai atsakymų įvertinimai gali būti sudėliojami ir priešinga tvarka, tai atsakymams įtakos neturi.

Skaitmeninė išraiška. Pavyzdžiui, amžiaus grupės, išsilavinimas ir pan. Atsakymų kategorijos sugrupuojamos ir atsakymai pateikiami ,,nuo & iki“ forma. Tarkime, institucijos darbuotojų pasiskirstymas pagal amžių: iki 25 metų, 26-35 metų, 36-45 metų, 46-55 metų, vyresni kaip 55 metai.

Reprezentatyvumas atliekant anketavimą

Atliekant anketavimą, svarbu, kad būtų atsižvelgiama į tyrimo reprezentatyvumą. Tyrimo reprezentatyvumas - būdingas nagrinėjamos generalinės visumos (aibės) atspindys atrinktuose objektuose. Reprezentatyvumo rodiklio reikia tyrimams todėl, kad dažnai neįmanoma tirti visumos. Tai yra valstybės tarnautojus ir darbuotojus, kurie atstovaus visai VMI sistemos visumai, galima atrinkti pagal apskritis, atitinkamus struktūrinius padalinius.

Respondentų atrankos metodas, kuris pagrįstas tikimybės teorija, gali duoti reprezentatyvius statistinius duomenis. Jo esmė ta, kad visų tiriamųjų galimybės patekti į atranką yra vienodos. Galima apskaičiuoti reprezentatyvumo koeficientą, tai yra imties dydį ir teigti, kiek patikimi yra gauti duomenys (pavyzdžiui, bus 90% ar 95% patikimumas.

Reprezentatyvumo reikalavimai taip pat priklauso nuo tyrimo tikslo, tiriamojo objekto ir tyrimo būdo.

Lentelė 1: Rekomenduojamas imties dydis priklausomai nuo populiacijos dydžio

tags: #kiek #reikia #respondentu #kad #butu #reprazantyvi