Komercinės paslapties atskleidimas: Ką svarbu žinoti?

Komercinės paslaptys ir konfidenciali informacija yra svarbios bet kokio dydžio įmonei. Įmonės darbuotojui ar kitam asmeniui atskleidus įmonės komercinę paslaptį ar konfidencialią informaciją tretiesiems asmenims, pvz., konkuruojančiai įmonei, įmonė gali patirti didelės turtinės žalos. Moksliniai tyrimai patvirtina tai, kad mažos bei vidutinės įmonės yra ypatingai jautrios bei pažeidžiamos dėl tokios informacijos atskleidimo ir/ar neteisėto naudojimo.

Taigi, ką svarbu žinoti verslui, siekiant apsaugoti savo komercines paslaptis ir/ar konfidencialią informaciją?

Komercinė paslaptis ir konfidenciali informacija. Ar yra skirtumas?

Dažnai tenka girdėti kaip žodžiai „komercinė paslaptis“ ir „konfidenciali informacija“ vartojami kaip sinonimai, tačiau teisinėje doktrinoje ir teismų praktikoje akcentuojama, kad komercinė paslaptis ir konfidenciali informacija nėra tapačios teisinės kategorijos.

Pagrindiniai komercinės paslapties ir konfidencialios informacijos kaip teisinių kategorijų skirtumai yra šie:

• Teisinė konfidencialios informacijos kategorija yra platesnė už teisinę komercinės paslapties kategoriją, taigi komercinės paslaptys yra viena iš konfidencialios informacijos rūšių.
• Informacija, kuri neatitinka komercinėms paslaptims keliamų reikalavimų, gali patekti į konfidencialios informacijos sąvoką ir šiuo pagrindu būti saugoma.
• Taigi, duomenys, sudarantys konfidencialios informacijos turinį, ne visuomet yra komercinė paslaptis.
• Komercinės paslapties būtinasis požymis - komercinės paslapties vertingumas, komercinė paslaptis turi suteikti jos turėtojui konkurencinį pranašumą, tuo tarpu konfidenciali informacija neturi šio požymio.
• Pareiga saugoti konfidencialią informaciją paprastai egzistuoja, kai ji nustatyta sutartyje, o pareiga saugoti komercinę paslaptį visų pirma kyla iš įstatymo.

Komercinė paslaptis saugoma įstatymo pagrindu

Konkurencijos įstatymo 15 str. 4 d. įtvirtintas vienerių metų terminas, per kurį asmenys, kuriems komercinė paslaptis tapo žinoma dėl jų darbo ar kitokių sutartinių santykių su įmone, negali naudoti šios informacijos.

Taigi, darbuotojo ir asmens, sutartiniais santykiais susijusių su įmone, pareiga saugoti komercinę paslaptį pirmiausiai kyla iš įstatymo reikalavimo. Dėl to Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne vienoje byloje yra akcentavęs, kad be jokių papildomų susitarimų darbuotojas ar sutartinių santykių kita šalis privalo saugoti įmonės informaciją, kuri atitinka komercinės paslapties kriterijus, o įmonė turi teisę pasinaudoti įstatymuose nustatytais savo pažeistų teisių gynybos būdais.

Tam, kad informacija būtų pripažinta ir saugoma kaip įmonės komercinė paslaptis, ji turi atitikti visus komercinės paslapties kriterijus:

• Slaptumas - informacija nėra viešai žinoma arba ji nėra laisvai prieinama tretiesiems asmenims toje aplinkoje, kurioje paprastai dirbama su tokia informacija;
• Vertingumas - tokia informacija turi turėti tikros ar potencialios komercinės vertės, dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys ir ji negali būti laisvai prieinama, t. y. komercinė paslaptis turi suteikti jos turėtojui konkurencinį pranašumą - tam tikrų verslo privalumų, gamybinio pranašumo, finansinės naudos ir pan.;
• Protinga informacijos apsauga - informacijos savininkas turi imtis protingų pastangų, atsižvelgdamas į aplinkybes, kad informaciją išlaikytų slaptą. Informacija gali būti saugoma fizinėmis, techninėmis, teisinėmis, organizacinėmis ar kitokiomis priemonėmis.

Bendro pobūdžio rekomendacijos dėl komercinės paslapties ir/ar konfidencialios informacijos apsaugos

Nors, kaip minėta, komercinė paslaptis saugoma įstatymo pagrindu, tačiau siekiant efektyviai ir veiksmingai apginti įmonės komercines paslaptis sudarančią informaciją rekomenduotina taikyti komercinių paslapčių apsaugos priemones. Tuo tarpu dėl įmonės konfidencialios informacijos apsaugos užtikrinimo yra būtinas papildomas susitarimas. Priklausomai nuo verslo pobūdžio komercinių paslapčių ir/ar konfidencialios informacijos apsaugos priemonės gali skirtis.

Pateikiu teisės doktrinoje išskiriamas ir verslo praktikoje dažniausiai naudojamas apsaugos priemones:

1. Komercinę paslaptį ir/ar konfidencialią informaciją sudarančios informacijos identifikavimas. Visų pirma, rekomenduoju nusistatyti kokia informacija įmonei yra vertinga bei sukuria jai konkurencinį pranašumą prieš kitus rinkos dalyvius. Dažnai įmonės vadovo įsakymu patvirtina komercinių paslapčių ir/ar konfidencialios informacijos sąrašą, kuriame yra aiškiai nurodoma, kokia informacija laikytina įmonės komercine paslaptimi ar konfidencialia informacija.
2. Darbuotojų ar sutartiniais santykiais su įmone susijusių asmenų informavimas (supažindinimas) apie tai, kad tam tikri duomenys yra įmonės komercinė paslaptis arba konfidenciali informacija. Įmonė turėtų suformuoti aiškų suvokimą asmenims (įskaitant darbuotojus), kokia informacija yra laikoma įmonės komercine paslaptimi ar konfidencialiais duomenimis. Vienas iš galimų būdų - įmonės patvirtintas komercinių paslapčių ar konfidencialios informacijos sąrašas, su kuriuo asmenis reiktų supažindinti pasirašytinai. Galima pasirinkti ir kitą supažindinimo būdą, tačiau svarbu, kad pasirinktas būdas įrodytų tam tikro asmens žinojimo kas yra komercinė paslaptis ar konfidencialūs duomenys, faktą.
3. Susitarimas dėl komercinę paslaptį sudarančios informacijos ar konfidencialios informacijos neatskleidimo. Sudarant su darbuotoju darbo sutartį, rekomenduotina kartu pasirašyti ir susitarimą dėl darbuotojo įsipareigojimo neatskleisti įmonės konfidencialios informacijos, susitarime numatant konkretų baudos dydį už šio įsipareigojimo pažeidimą. Sutartyse su fiziniais ir juridiniais asmenims taip pat svarbu yra įrašyti įsipareigojimą dėl įmonės konfidencialios informacijos ar komercinių paslapčių apsaugos, nurodant konkrečias netesybas už įsipareigojimo pažeidimą.
4. Organizacinių ir techninių apsaugos priemonių pritaikymas. Teismų praktikoje nurodoma, jog komercinės paslapties ar konfidencialios informacijos apsaugos priemonės neturėtų pernelyg apsunkinti asmens ūkinės komercinės veiklos vykdymo ir reikalauti neproporcingų finansinių, žmogiškųjų ar kitokių išteklių.

Dažniausiai įmonės taiko šias organizacines-technines priemones: 1) užtikrina, kad prieigą prie komercinės paslapties ar konfidencialios informacijos turėtų ribotas asmenų skaičius, t. y. tik tie asmenys, kuriems pavesta dirbti su atitinkama informacija.

Nuo 2018 m. birželio 1-osios Lietuvoje galioja Komercinių paslapčių teisinės apsaugos įstatymas (KPTAĮ arba Įstatymas). Pagrindinė jo funkcija - užtikrinti sklandų vidaus rinkos veikimą ir nustatyti pakankamą komercinių paslapčių teisių apsaugos lygį.

Rinkoje darbdaviams aršiai konkuruojant dėl patyrusių tam tikrų sričių darbuotojų, svarbu žinoti, kaip apsaugoti savo verslą, kad net konkurentui teisėtai nuviliojus darbuotoją verslo komercinės paslaptys liktų saugios. Ką apie komercinės paslapties apsaugą privalo žinoti verslas ir, apskritai, kas yra teisiškai įvardijama kaip komercinė paslaptis? Kaip apginti savo interesus susidūrus su pažeidimais ir kas yra laikoma pažeidimu?

Siekiant apsaugoti komercines paslaptis, visų pirma, reikia aiškiai žinoti, kuo jos skiriasi nuo kitos slaptos informacijos. Visos komercinės paslaptys yra konfidenciali informacija, tačiau ne visa konfidenciali informacija gali būti laikoma komercine paslaptimi. Konfidenciali verslo informacija nėra viešai prieinama ir ją norima išlaikyti paslaptyje nuo konkurentų ir plačiosios visuomenės. Tai gali būti duomenys ar žinios, susijusios su verslo procesais bei strateginiais planais, klientų sąrašais, atliktais moksliniais tyrimais ir pan. Informacija konfidencialia laikoma tada, kai ji suteikia bendrovei tam tikrą vertę ar komercinį pranašumą ir verslas imasi pagrįstų priemonių, kad ji liktų neatskleista. Šią informaciją gali turėti ir kiti ūkio subjektai bei ji gali tapti sąžiningai įgytų darbuotojo įgūdžių dalimi.

Komercinės verslo paslaptys - tai tam tikra konfidenciali verslo informacija, kuri naudojama įmonės veikloje ir yra labai svarbi siekiant išlaikyti konkurencinį pranašumą. Pavyzdžiui, formulės, praktikos, procesai, dizainas, priemonės, modeliai ar informacijos rinkiniai. Tokia informacija turi būti ne tik slapta, bet ir turėti ar potencialiai turėti ekonominę vertę dėl to, kad nėra visuotinai žinoma ar lengvai prieinama kitiems asmenims, kurie galėtų gauti naudos iš jos atskleidimo ar naudojimo.

Galima sakyti, kad esminiai aspektai, kuo skiriasi komercinė paslaptis ir konfidenciali informacija, yra skirtingas jų „svoris“, taikymo sritis ir apsaugos laipsnis. Nors konkurencijos teisė aiškiai apibrėžia nesąžiningo darbuotojų perviliojimo bei neteisėto konfidencialios informacijos bei komercinių paslapčių naudojimo aspektus, pažeidimų šiandien netrūksta. Nors ir aišku, kuo komercinė paslaptis skiriasi nuo kitos verslo konfidencialios informacijos, nėra vieno griežto ir vienareikšmio apibrėžimo, kokia tiksliai informacija yra laikoma komercine paslaptimi, o kokia nėra. Baigtinis komercinių paslapčių sąrašas neegzistuoja.

Šie trys kriterijai leidžia paneigti arba patvirtinti komercinės paslapties apibrėžtį. Komercinės paslaptys privalo būti saugomos tinkamai. Tinkamos apsaugos priemonės padeda ne tik geriau apsaugoti verslui svarbią informaciją, bet ir sklandžiau ginti savo interesus, jei fiksuojamas galimas komercinės paslapties atskleidimas ar kito tipo pažeidimai. Natūraliai kyla klausimas - kaip apsaugoti komercinėmis paslaptimis laikomą informaciją?

Šiandien ambicingi verslai vis daugiau investuoja ne tik į materialų turtą, reputaciją, bet ir į intelektinę nuosavybę. Įprastai, jei slapta informacija yra tinkamai saugoma fiziniu bei technologiniu aspektu, labiausiai pažeidžiama ji tampa dėl prie jos prieinančių darbuotojų. Sutartis svarbu individualizuoti, kritiškai įvertinant verslo pobūdį, darbuotojų atsakomybes bei tai, kokio pobūdžio ir kaip prieinamos komercinės paslaptys.

Mūsų konkurencijos teisės specialistai primena, kad reikia imtis protingų pastangų siekiant apsaugoti slaptą informaciją - tai jau yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Tinkama komercinės paslapties apsauga, ne tik teisiniai aspektai, bet ir kitos apsaugos priemonės: fizinės, techninės, organizacinės ir pan. Komercinių paslapčių apsaugos galimybės organizacijoje šiandien išties plačios. Jomis domėtis ir naudotis būtina ne tik tam, kad būtų galima tinkamai apsaugoti vertingus duomenis bei žinias, bet ir prireikus apginti savo interesus teisme.

Komercinės paslapties pažeidimai:

Dažnai manoma, kad verslo teisių pažeidimas - tai tiesiog komercinės paslapties atskleidimas.

• Neteisėtas komercinės paslapties gavimas.
• Komercinės paslapties naudojimas.
• Komercinės paslapties atskleidimas.

KPTAĮ suteikia galimybę nukentėjusioms įmonėms pasirinkti tarp kelių alternatyvų, kaip ginti pažeistus interesus dėl slaptos informacijos, laikomos komercine paslaptimi, pasisavinimo ir naudojimo. Yra net trys keliai, kuriais galima ginti savo interesus. Paskutinis atvejis - vienas griežčiausių būdų siekti įrodyti savo tiesą ir atlyginti žalą. Kreipiantis į policiją vėliau yra galimybė pateikti ir civilinį ieškinį. Baudžiamasis kodeksas taikomas labiau išimtinais atvejais ir tik patirtą žalą įvertinus ne mažesne nei 6000 EUR suma.

Kas yra tie išimtini atvejai? Nors konkrečių komercinių paslapčių sąrašas neegzistuoja, tikrai įmanoma aiškiai apsibrėžti, kas yra verslo komercinė paslaptis ir konfidenciali informacija. Komercinių paslapčių teisinės apsaugos įstatymas, Konkurencijos įstatymas ir Baudžiamasis kodeksas leidžia tiksliai įvardinti konkrečius įmonei komercinę vertę turinčius ar potencialiai turinčius duomenis bei žinias.

Atsižvelgdamas į tai, kiekvienas verslas turi pasirūpinti visaverte technologine, fizine, organizacine bei teisine saugotinų duomenų apsauga. Šia tema mūsų teisininkai kalba ir naujienų portale.

Šiandieniame versle svarbu ne tik užtikrinti konfidencialios informacijos apsaugą, bet ir apgalvoti keletą skirtingų scenarijų, kaip tai bus daroma. Vis dažniau pasitaiko atvejų, kai buvę darbuotojai, turėję prieigą prie jautrios informacijos, pasinaudoja komercine paslaptimi - ją pasisavina arba perduoda tretiesiems asmenims. Tokie veiksmai gali sukelti rimtų padarinių: sumažinti įmonės konkurencingumą, padaryti didžiulę turtinę žalą ir negrįžtamai paveikti įmonės veiklos stabilumą.

Dažniausiai dėl neteisėtų veiksmų, susijusių su komercinės paslapties įgijimu, atskleidimu, taikoma civilinė ar sutartinė atsakomybė. Tačiau tam tikrais atvejais galima ir baudžiamoji atsakomybė.

Galima pastebėti, kad didelės vertės sąvoka yra vertinamojo pobūdžio, tačiau, pagal Baudžiamąjį kodeksą, tokių nusikalstamų veikų atvejais žala laikoma didele, kai jos dydis viršija 20 000 Eur, o labai didele - kai jos dydis viršija 45 000 Eur.

Tarp šalių, pasirašiusių konfidencialumo įsipareigojimus, kilę ginčai ir galimi konfidencialumo įsipareigojimų pažeidimai paprastai turi būti sprendžiami ta tvarka, dėl kurios yra susitarta dokumentuose. Tą patvirtina ir kasacinio teismo praktika. Pagal ją, sudarant sutartis dėl materialinių vertybių, tarp asmenų paprastai atsiranda civiliniai teisiniai santykiai. Jie gali peraugti į baudžiamuosius teisinius santykius esant tik tam tikroms papildomoms sąlygoms.

Yra sąlygų, kai asmuo, perdavęs kitam komercinę paslaptį sudarančią informaciją, nėra traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Dėl to atsakingos įmonės, siekdamos užtikrinti efektyvią komercinės paslapties apsaugą, turėtų imtis organizacinių ir teisinių priemonių. Pirmiausia būtina aiškiai apibrėžti, kokia informacija įmonėje laikoma komercine paslaptimi. Tai gali būti technologiniai sprendimai, klientų sąrašai, kainodaros modeliai, verslo plėtros planai ar kiti vidiniai dokumentai.

Vėliau ši informacija turi būti tinkamai įtvirtinta vidaus dokumentuose - darbo tvarkos taisyklėse, konfidencialumo politikoje ar kituose reglamentuojančiuose aktuose. Ne ką mažiau svarbu ir riboti prieigą prie komercinę paslaptį sudarančios informacijos. Ją turėtų gauti tik tie darbuotojai, kuriems tokia informacija būtina darbinėms funkcijoms vykdyti. Nutraukus darbo santykius, būtina nedelsiant užtikrinti, kad asmuo nebeturėtų galimybės prisijungti prie vidinių sistemų ar dokumentų, kuriuose yra komercinė paslaptis, jų nusikopijuoti.

Pirmiausia, komercine paslaptimi gali būti laikoma tokia laikoma informacija, kuri atitinka visus šiuos požymius: 1) yra slapta, t. y. ji, kaip visuma, arba tiksli jos sudėtis ir sudedamųjų dalių konfigūracija apskritai nežinoma arba jos negalima lengvai gauti toje aplinkoje, kurioje paprastai dirbama su tokia informacija; 2) turi tikros ar potencialios komercinės vertės, nes yra slapta; 3) šią informaciją teisėtai valdantis asmuo imasi protingų veiksmų, atsižvelgdamas į aplinkybes, kad ją išlaikytų slaptą.

Paskutiniai du kriterijai - vertingumas ir pastangos šiai informacijai išsaugoti, dažniausiai darbdavio požiūriu vertinant informaciją kaip komercinę paslaptį atsiduria antram plane, tačiau ginčui nusikeliant į teismą, slaptumas ir vertingumas aiškinami kartu, nes informacija turi komercinę vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys, o ją turinčiam asmeniui ši informacija sukuria konkurencinį pranašumą prieš kitus rinkos dalyvius.

Taip pat reiktų pažymėti, kad duomenys, sudarantys konfidencialios informacijos turinį, ne visuomet yra komercinė paslaptis. Kadangi komercinės paslaptys yra viena iš konfidencialios informacijos rūšių, informacija, kuri neatitinka komercinėms paslaptims keliamų reikalavimų, gali patekti į konfidencialios informacijos sąvoką ir šiuo pagrindu būti saugoma.

Pareiga saugoti konfidencialią informaciją paprastai egzistuoja, kai ji nustatyta sutartyje (susitarime), o pareiga saugoti komercinę paslaptį visų pirma kyla iš įstatymo (Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, Komercinių paslapčių direktyva (ES) 2016/943, Komercinių paslapčių teisinės apsaugos įstatymas).

Ar duomenys apie klientus, žaliavų tiekėjus gali būti komercine paslaptimi? Ar informacija, kuri įprastomis darbo aplinkybėmis tampa darbuotojų sąžiningai įgyta patirtimi, įgūdžiais, gebėjimais ar žiniomis, laikoma komercine paslaptimi ?

Į komercinės paslapties apibrėžtį neįtraukiama nereikšminga informacija ir patirtis bei gebėjimai, kurių įgyja darbuotojai įprastai dirbdami, taip pat informacija, kurią paprastai žino arba kurią gali lengvai gauti asmenys toje aplinkoje, kurioje paprastai dirbama su atitinkamos rūšies informacija.

Taigi tokia įmonės informacija, kai su ja yra susipažįstama ir ji tampa neatsiejama darbuotojų gebėjimų, įgūdžių bei žinių dalimi (pvz., įmonėje taikoma geroji praktika, vadybos metodai, darbo su klientais metodai, derybų vedimo būdai, veiklos organizavimo metodai ir kt.), darbuotojai privalo laikytis pareigos saugoti tik tol, kol dirba įmonėje, kurioje ją sužinojo.

Kita vertus, informacija, kurią kaip leistiną naudojo asmuo, iki tapdamas įmonės darbuotoju, netampa įmonės komercine paslaptimi, kadangi tokios informacijos apsauga prieštarautų pačiam apsaugos tikslui, t. y. įmonė į šių kontaktų užmezgimą, praktinės patirties ir informacijos atsiradimą neinvestavo, todėl negali tikėtis įgyti konkurencinio pranašumo bei investicijų grąžos šiuo pagrindu. Tokia informacija yra laikytina neatsiejama darbuotojo gebėjimų, įgūdžių bei žinių dalimi.

Kitoks aiškinimas leistų įmonėms riboti darbuotojo teisę laisvai pasirinkti darbą ir verslą, reikalauti savo įgūdžius atitinkančio darbo užmokesčio, įmonėms išvengiant nekonkuravimo sutarčių sudarymo bei kompensacijos už nekonkuravimo įsipareigojimo laikymąsi mokėjimo darbuotojui.

Komercinių paslapčių apsaugą nuo neteisėto gavimo, naudojimo ir atskleidimo nustato Komercinių paslapčių teisinės apsaugos įstatymas (toliau - KPTAĮ), Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, kurių teisinis reglamentavimas yra suderintas su Europos Sąjungos teisiniu reguliavimu - Komercinių paslapčių direktyva.

KPTAĮ numatyta jog komercinių paslapčių turėtojai, kad apgintų savo teises nuo neteisėto jų komercinės paslapties gavimo, naudojimo arba atskleidimo turi teisę naudoti tokius gynybos būdus kaip komercinės paslapties naudojimo ar atskleidimo draudimas, su komercinės paslapties pažeidimu susijusių prekių importo draudimas, komercinę paslaptį fiksuojančių dokumentų sunaikinimas, žalos atlyginimas.

Remiantis naujausia Lietuvos Aukščiausio Teismo praktika vien tik formalaus konfidencialios informacijos sąrašo siekiant tokią informaciją kvalifikuoti kaip komercinę paslaptį bei išvengti jos atskleidimo ir naudojimo pasekmių, nepakanka.

Formaliosios teisės požymiai, kuriais remiantis informacija pripažįstama komercine paslaptimi, yra lankstūs, kas leidžia bendrovės valdymo organams bendrovės komercine paslaptimi pripažinti plataus ir įvairaus turinio bei pobūdžio bendrovės informaciją.

Komercinės paslapties ir konfidencialios informacijos skirtumai

tags: #komercines #paslapties #atskleidimas #gali #buti #padaromas