Lietuvoje referendumai yra svarbi demokratijos priemonė, leidžianti piliečiams tiesiogiai dalyvauti priimant svarbius valstybės sprendimus. Tačiau, kad referendumas būtų laikomas įvykusiu ir jo rezultatai galiotų, būtina įvykdyti tam tikrus reikalavimus, susijusius su dalyvavusių rinkėjų skaičiumi ir jų balsavimo rezultatais.
Konstitucinis Teismas (KT) yra išaiškinęs, kad šiuo metu galiojančio Konstitucijos 12 straipsnio nuostata leidžia dvigubą pilietybę tik išimtiniais atvejais. Referendumu siūloma šitą apribojimą panaikinti. Jeigu referendumas pavyks, Seimas dar turės priimti konstitucinį įstatymą, kuris dvigubos pilietybės kriterijus numatytų.
Norint pakeisti Konstitucijos 12 straipsnį, reikia, kad referendume dalyvautų daugiau nei pusė, o pasisakytų „taip“ - 50 proc. + 1 rinkimų teisę turinčiųjų Lietuvos piliečių. Kitaip tariant, balsų skaičius, reikalingas tam, kad referendumas būtų laikomas įvykusiu - gerokai padidėja.
Privalomasis referendumas dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo laikomas įvykusiu, nes dalyvavo daugiau kaip pusė piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašą.
Anot D. Asanavičiūtės, informacijos sklaida yra visų atsakomybė, todėl ji atmeta kritiką dėl neva pernelyg vangios referendumo viešinimo kampanijos. Pasak jos, iš kandidatų į prezidentus buvo tikimasi daugiau įsitraukimo komunikuojant apie referendumą dėl pilietybės išsaugojimo.
Nagrinėjant referendumo dėl dvigubos pilietybės pavyzdį, galima geriau suprasti, kokie reikalavimai keliami referendumo rezultatams Lietuvoje. Primename, kad 2019 m. gegužės 12 d. kartu su Lietuvos Prezidento rinkimų pirmuoju turu vykusiame referendume, Tauta pasisakė prieš dvigubos pilietybės įteisinimą.
Referendume dėl dvigubos pilietybės balsavo 52,58 proc. visų rinkėjų. Tačiau, tam kad būtų pakeistas Lietuvos Konstitucijos 12 straipsnis, turėjo pritarti 50 proc. visų Lietuvos rinkėjų. Referendumas dėl pilietybės nebuvo sėkmingas: nepakako pasisakiusių „už“.
Paskutiniais Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, suskaičiavus daugumą balsų, referendume dalyvavo 1 mln. 396 tūkst. 828, t. y. 59 proc. rinkėjų. Tam, kad pilietybė būtų išsaugota, iš jų pritarė 1 mln. 11 tūkst. 14 (73,9 proc.) balsavusiųjų. Vis dėlto šių balsų nepakako, kad Konstitucijos pataisa dėl pilietybės būtų priimta. Kad pokyčiai būtų įgyvendinti, už pataisą privalo balsuoti ne mažiau kaip pusė rinkimų teisę turinčių asmenų.
2019 m. Referendumo dėl dvigubos pilietybės rezultatai
Ši lentelė apibendrina 2019 m. referendumo dėl dvigubos pilietybės rezultatus:
| Rodiklis | Reikšmė |
|---|---|
| Dalyvavusių rinkėjų skaičius | 52,58 proc. |
| Dalyvavusių rinkėjų skaičius | 1 396 828 |
| Pasisakiusių "už" skaičius | 1 011 014 (73,9 proc. dalyvavusių) |
| Rezultatas | Nepavyko, nes nepasiekė 50 proc. visų rinkėjų pritarimo |
Apibendrinant, norint, kad referendumas Lietuvoje būtų laikomas įvykusiu, būtina, kad jame dalyvautų daugiau nei pusė visų rinkimų teisę turinčių piliečių, o už sprendimą balsuotų daugiau nei pusė visų rinkimų teisę turinčių piliečių. Šie reikalavimai užtikrina, kad priimti sprendimai atspindėtų didžiosios dalies visuomenės valią.
Nuomonės apie referendumo rezultatus
Po nesėkmingo referendumo dėl pilietybės, politikai ir visuomenės veikėjai išsakė įvairias nuomones.
Šimonytė: teks ieškoti kokių nors kitų sprendimų dėl dvigubos pilietybės. Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad teks ieškoti naujų priemonių, leisiančių priimti sprendimus dėl dvigubos pilietybės išsaugojimo. „Matyt, kad teks ieškoti kokių nors kitų sprendimų. Yra iniciatyvų ar norų tiesiog įstatymu tai reguliuoti, bet mes puikiai žinome, kad to padaryti negalime, kad vis tiek reikalingas Konstitucijos keitimas“, - spaudos konferencijoje kalbėjo premjerė.
Nausėda: referendumas nepavyko dėl vangių, nuobodžių diskusijų. Prezidentas Gitanas Nausėda mano, kad tai nulėmė per žemas aktyvumas. Anot jo, viešos diskusijos dėl referendumo ir jo tikslų buvo per nuobodžios, tinkamai neinformavo visuomenės. „Čia turime gerokai apgalvoti klaidas su referendumo organizavimu. Mano manymu tiesiog aktyvumo buvo per mažai. Tos diskusijos, vykusios televizijos ekrane ir kitur buvo vangios, nuobodžios ir štai turime rezultatą“, - pirmadienio rytą spaudos konferencijoje teigė G. Nausėda.
Asanavičiūtė apgailestauja dėl pilietybės referendumo: trečią kartą jo nebeorganizuočiau. Sekmadienį Lietuvoje nesėkmingai praėjus referendumui dėl pilietybės išsaugojimo, jo iniciatorė, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos Seime narė Dalia Asanavičiūtė sako, kad, atsižvelgus į pastarojo balsavimo rezultatus, trečią kartą referendumo nebeorganizuotų.
Seimo narys A. Bagdonas specialioje Delfi laidoje taip pat anonsavo, kad, jeigu referendumas gegužės 12 dieną visgi nepavyktų, jau gegužės 13 dieną žadami nauji veiksmai ir nauji būdai išspręsti šį klausimą.
Taigi, balsuoti teks, o tai reiškia, kad diskusijos dėl klausimo esmės tik intensyvės.
Diskusija „Ar verta keisti Konstituciją dėl dvigubos pilietybės?“
Tiesa, skeptiškai būsimą referendumą vertina ir dalis pasaulio lietuvių bendruomenės atstovų, manantys, kad tiesiog nėra realistiška, jog virš milijono lietuvių referendumo dieną ateitų prie balsadėžių ir pasisakytų „už“. Jų manymu, pirmiausiai reikėtų pakeisti referendumų sąlygas.
D.Asanavičiūtė pripažįsta, kad viena iš priežasčių, kodėl 2019 metais vykęs referendumas nebuvo sėkmingas - per trumpas laikotarpis, per kurį gyventojai buvo supažindinami su siūlomais pokyčiais, todėl šiemet informacinė kampanija planuojama iš anksto, įtraukiamos visos institucijos.
Svarstant projektą, iš tribūnos kalbėjęs buvęs Seimo „valstietis“, dabar priklausantis Mišriai Seimo narių grupei, Povilas Urbšys perskaitė keletą R.Karbauskio citatų iš šio jo komentaro. „Akivaizdu, jog už siūlymo surengti privalomą referendumą dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo, kyšo ne kas kitas, o politinio intereso ausys. Apsimetinėjimas, kad inicijuojamas privalomas referendumas yra tik nekaltas sutapimas su prezidento rinkimų ir referendumo dėl dvigubos pilietybės data, yra ne kas kita kaip žmonių mulkinimas“, - teigė P.Urbšys.