Liudytojų teismui pateikiama informacija apie jiems žinomas aplinkybes yra itin svarbi siekiant tinkamai nustatyti tiesą administracinio nusižengimo, baudžiamojoje, civilinėje ar administracinėje bylose.
Liudytojo vaidmuo - padėti nuoširdžiai nustatyti tiesą byloje. Liudytoju gali tapti bet kuris asmuo, kuriam žinomos kokios nors aplinkybės byloje, tai yra - bet kuris asmuo, kuris matė ar kitaip suvokė, girdėjo, lietė reikšmingas bylai aplinkybes ir gali sugebėti duoti parodymus.
Procesinį statusą liudytojas įgyja tuomet, kai yra kviečiamas į apklausą, t. y. gauna šaukimą. Duomenis apie liudytojus teismas sužino iš kitų proceso dalyvių, kitų teisingumo institucijų arba byloje nagrinėdamas dokumentus. Taip pat pats asmuo gali informuoti teismą, kad jis žino kokias nors aplinkybes.
Svarbu paminėti, kad įstatymų leidėjas yra nustatęs kiekvieno liudytoju apklausiamo asmens pareigą duoti tik teisingus parodymus ar paaiškinimus apie jam žinomas nagrinėjamai bylai reikšmingas aplinkybes. Prieš pradėdamas apklausą teisme, bylą nagrinėjantis teismas liudytoju apklausiamam asmeniui išaiškina Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnyje numatytą baudžiamąją atsakomybę už melagingų parodymų davimą. Be to, liudytojas balsu perskaito priesaikos tekstą ir savo parašu patvirtina, kad suvokia pareigą duoti tik teisingus parodymus bei žino apie atsakomybę už melagingų parodymų davimą.
Liudytojo teisės ir pareigos
Lietuvoje liudytojo teises ir pareigas reglamentuoja Baudžiamojo ir Civilinio procesų kodeksai (abu įsigaliojo 2003), Administracinių bylų teisenos įstatymas (nauja redakcija 2001).
Liudytojas turi teisę:
- Duoti liudytojo parodymus gimtąja kalba.
- Naudotis vertėjo paslaugomis, jei apklausa vyksta ne jo gimtąja kalba.
- Susipažinti su savo parodymų protokolu ir taisyti bei keisti parodymus.
- Prašyti, kad būtų daromi jo parodymų garso ir vaizdo įrašai.
- Surašyti parodymus.
- Prašyti taikyti jam apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemones (tarp jų - ir būti įslaptintu liudytoju).
- Gauti atlyginimą už išlaidas, patirtas dėl parodymų davimo.
Liudytojas privalo:
- Šaukiamas atvykti į teismą.
- Duoti teisingus parodymus apie jam žinomas ir reikšmingas bylos aplinkybes.
Jei liudytojas be svarbios priežasties neatvyksta, jis gali būti atvesdintas. Už neatvykimą, atsisakymą ar vengimą be teisėto pagrindo duoti parodymus gali būti taikoma bauda ar areštas, už melagingus parodymus taikoma baudžiamoji atsakomybė.
Kas negali būti liudytoju?
Yra tam tikra kategorija asmenų, kurie negali būti liudytojais.
- Asmuo, kuris dėl fizinių ar psichinių trūkumų negeba teisingai suvokti reikšmingų bylai aplinkybių ir duoti dėl jų parodymų.
- Asmuo, kuris gali duoti parodymus apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai jis sutinka duoti tokius parodymus.
- Teisėjas apie teismo pasitarimo paslaptį.
- Įtariamojo, kaltinamojo, išteisintojo ar nuteistojo gynėjas, nukentėjusiojo, civilinio ieškovo, civilinio atsakovo atstovai dėl aplinkybių, kurias jie sužinojo atlikdami gynėjo arba atstovo pareigas.
- Neleidžiama toje pačioje byloje būti kartu liudytoju ir kaltinamuoju, gynėju ar nukentėjusiuoju.
Įtariamojo, kaltinamojo, teisiamojo, administracinio ir civilinio proceso šalių šeimos nariai ar artimi giminaičiai gali atsisakyti duoti liudytojo parodymus ar atsakinėti į tam tikrus klausimus.
Specialusis liudytojas
2007 papildymais Baudžiamojo proceso kodekso 80 straipsnio 1 punkte nustatyta galimybė ikiteisminio tyrimo stadijoje asmenį, kuris gali duoti parodymus apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką, jo sutikimu apklausti kaip liudytoją. Šios Baudžiamojo proceso kodekso normos pagrindu atsirado sąlyginai naujos rūšies liudytojo, kuris neturi atskiro procesinio pavadinimo, institutas.
Specialiojo liudytojo statusas prokuroro iniciatyva įgyjamas, jei byloje yra duomenų apie tai, kad galimai buvo padaryta nusikalstama veika ir tą veiką galimai padarė konkretus asmuo, tačiau šių duomenų nėra pakankamai, kad šiam asmeniui būtų suteiktas įtariamojo statusas. Specialiojo liudytojo statusas yra mišrus - jis turi ir liudytojo (nors Baudžiamojo proceso kodekse nėra straipsnio, nurodančio galimybę specialiajam liudytojui pasinaudoti liudytojo teisėmis), ir įtariamojo (įtariamojo teisių neturi ir jas įgauna tik po to, kai pasinaudodamas savo teise reikalauti būti pripažintu įtariamuoju, bus juo pripažintas) bruožų.
Liudytojo apklausa
Prieš pradedant liudytojų apklausą, teisme pirmiausia yra įsitikinama asmens tapatybe: patikrinamas dokumentas, išsiaiškinami duomenys apie jo asmenybę, santykiai su proceso šalimis. Teisėjas išsiaiškina, ar nėra aplinkybių, kliudančių priesaikai duoti. Draudžiama teisme prisaikdinti asmenis, jaunesnius nei 16 metų amžiaus. Jiems tik išaiškinama pilietinė pareiga - papasakoti visa, kas jam žinoma byloje.
Teisėjas liudytojui išaiškina teises ir pareigas. Liudytojui pateikiamas priesaikos tekstas, kurį jis turės perskaityti ir pasirašyti. Liudytojas yra įspėjamas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą.
Pati apklausa yra pradedama pasiūlymu liudytojui papasakoti viską, kas jam žinoma apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti. Po to teisėjas ar kiti proceso dalyviai turi teisę liudytojui užduoti klausimus. Liudytojo parodymai protokole užrašomi pirmuoju asmeniu. Kiekvienas liudytojas į teismo posėdžių salę yra kviečiamas atskirai.
Nepilnamečių liudytojų apklausa
Nepilnamečio liudytojo apklausa, siekiant jam užtikrinti kuo saugesnę aplinką, skiriasi nuo suaugusio apklausos. Paprastai atsižvelgiama į nepilnamečio amžių. Mažamečiai ir asmenys iki 16 metų yra apklausiami specialioje patalpoje, juos prokuroro prašymu apklausia ikiteisminio tyrimo teisėjas dar iki teismo posėdžio. Apklausiant nepilnametį patalpoje dalyvauja vaikų teisių institucijos atstovas, psichologas. O kitoje patalpoje teisėjas, gynėjas, įtariamasis stebi vaiko apklausą per ekraną. Per teisėją proceso dalyviai turi teisę užduoti nepilnamečiui liudytojui klausimus.
Liudytojo šaukimas į teismą
Į apklausą žmogus paprastai kviečiamas šaukimu. Jame nurodoma, kas kviečiamas, kur atvykti, atvykimo data ir valanda, neatvykimo pasekmės, taip pat nurodomos svarbios neatvykimo į teismą priežastys. Į teismą asmuo gali būti kviečiamas ir telefonu ar elektroniniu laišku. Jei asmuo kviečiamas ne šaukimu, jam netaikoma atsakomybė už neatvykimą.
Jeigu liudytojas be svarbios priežasties neatvyksta dalyvauti procese, jis nagrinėjant baudžiamąją bylą gali būti nubaustas iki 30 minimalaus gyvenimo lygio bauda ar net areštu iki vieno mėnesio. Be svarbios priežasties neatvykęs liudytojas teisėjo nutartimi gali būti atvesdinamas. Piliečiams svarbu žinoti ir tai, kad darbuotojai atleidžiami nuo darbo, kai jie yra pakviesti į teismą liudytojais, todėl išties labai svarbu suvokti pareigą atvykti liudyti į teismą.